Klasikos gerbėjams – „Mozarto muzikos efektas“

Preciziškomis klasikinės muzikos interpretacijomis garsėjantis Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) gręžiasi į klasikos aukso fondą ir pristato programą „Mozarto muzikos efektas“. Sausio 19 d. ji bus atliekama Vilniuje, Valdovų rūmuose, o 24 d. – Ukmergės kultūros centre. Su dirigentu Robertu Šerveniku, solistais Vytautu Sriubikiu (fleita), Pijumi Paškevičiumi (obojus) ir Joana Daunyte (arfa) parengtoje programoje skambės du Wolfgango Amadeaus Mozarto koncertai, nuotaikingas Divertismentas Nr. 3 ir populiarioji „Serenata notturna“.

„Esu įsitikinęs šio genialaus kūrėjo muzikos gyvybingumu, aktualumu ir niekam neprilygstančia emocine įvairove, muzikinės minties sveikata, per visą kūrybą skriejančiu polėkiu ir muzikinės raiškos modernumu. (...) Mozarto muzika turi tiek paslapčių, kiek kartų ją beklausysi. Ji, kaip ir vaikystėje skaitytos pasakos, su metais atveria kitas prasmes, kitus minties sluoksnius, skelbia kitus klausimus ir laukia kitokių atsakymų“, – apie Mozarto muziką laidose „Audiologai“ kalbėjo kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Šios nekasdienės mintys klausytojus taikliai parengia ir LKO programai „Mozarto muzikos efektas“.

Programą pradėsiantis Divertismentas Nr. 3 primins, kad greta operų, simfonijų, koncertų, kvartetų, sonatų, mišių, kantatų Mozartas yra sukūręs nemažai serenadų ir divertismentų – proginės muzikos bei kūrinių-pokštų, kuriuos didikai užsakydavo svečių priėmimams, viešiems renginiams atvirame ore, vestuvėms bei gimimo dienoms, koncertams draugų ir globėjų namuose. Klasicizmo laikų divertismentai būdavo rašomi kameriniam orkestrui arba instrumentiniam ansambliui, kartais net vienam instrumentui, pavyzdžiui, klavyrui, ir turėjo sonatos bei siuitos bruožų. Pirmieji divertismentai sukurti XVII a. pabaigoje, o ypač išpopuliarėjo XVIII a. antroje pusėje Austrijoje ir Čekijoje. Mozartas parašė 20 su viršum šio žanro opusų.

Kone visi klasikinės muzikos mėgėjai atmintinai žino garsiausią Mozarto serenadą – „Mažoji nakties muzika“, KV 525, tačiau jai populiarumu nenusileidžia LKO šįkart pasirinkta Serenada orkestrui Nr. 6 D-dur, KV 239 („Serenata notturna“), parašyta 1776 m. sausį Zalcburge (tai rankraščio tituliniame puslapyje brūkštelėta Wolfgango tėvo Leopoldo Mozarto ranka). Tai neilgas, iškilmingas, grakštus, pakilios nuotaikos kupinas kūrinys.

„Sunkioji“ programos dalis bus du koncertai. Koncerto žanras, pačia savo prigimtimi skatinantis artisto improvizacinį talentą, visada viliojo Mozartą. Jo kūrybiniame palikime – daugybė šio žanro pavyzdžių įvairiems instrumentams. Šįkart su LKO galės sublizgėti lietuvių solistai Vytautas Sriubikis (fleita), Pijus Paškevičius (obojus) ir Joana Daunytė (arfa). Skambės fleitos ir arfos bei obojaus koncertai.

Koncertas fleitai, arfai ir orkestrui C-dur susijęs su Mozarto viešnage Paryžiuje 1778 metais. Jis sukurtas hercogo Adrieno-Louis de Bonnières prašymu: šis didikas buvo aistringas fleitistas, o jo dukra (beje, Mozarto mokinė) grojo arfa. Tarp daugybės Mozarto kūrinių – tai vienintelis opusas, kuriame solo partija parašyta šiam instrumentui. Beje, kompozitoriaus laikais arfos ir fleitos duetas buvo išties neįprastas. Genialusis kūrėjas pasistengė, kad koncerto solistai įrodytų, ką sugeba: partijos kaip reta sudėtingos. O Koncertą obojui ir orkestrui C-dur, KV 314 dvidešimtmetis kompozitorius parašė 1777 m. obojininkui Giuseppe’i Ferlendisui iš Bergamo. Tai vienas žymiausių kūrinių šiam instrumentui ir vienas sudėtingiausių šio žanro pavyzdžių, regis, žaižaruojantis visomis obojaus spalvomis.

R. Šerveniko diriguojama LKO ir solistų programa „Mozarto muzikos efektas“ skambės sausio 19 d., šeštadienį, 19 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje ir sausio 24 d., ketvirtadienį, 18 val. Ukmergės kultūros centre.

Susiję nariai

Joana Daunytė

Arfininkė

Robertas Šervenikas

Dirigentas, LNOBT muzikos vadovas, LNSO dirigentas, LMTA docentas