Kol matau tokius ugdytojus...

Publikuota: 2024-10-11 Autorius: Audronė ŽIGAITYTĖ

Nūdienos kasdienybėje išsiskiria vyresniosios kartos mokytojai. Jų darbo diena nesibaigia užvertomis mokyklos durimis, o veiklos sritys neapsiriboja vien mokymu klasėje. Mokiniai – tarsi šeima: buvę, esantys, būsimi. Ne tik stebintys plačius mokytojų veiklos barus, bet ir patys aktyviai dalyvaujantys, kuriantys, mąstantys, perimantys mokytojų patirtį ir gyvenimo būdą.

Raimonda Sližienė – viena iš tų nuostabių pedagogų. Jos visapusiška veikla, motiniška šiluma ir gebėjimas savo pavyzdžiu užkrėsti mokinius teikia ramybės dėl ateities: ne tik Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, kurioje ši mokytoja ekspertė dirba jau 40 metų, bet ir Šiaulių miesto, netgi Lietuvos... Galima tik pakartoti išmintingus Herberto von Karajano žodžius, skirtus Sauliui Sondeckiui, kai jo vadovaujamas čiurlioniukų orkestras laimėjo aukso medalį Karajano konkurse Vakarų Berlyne: „Esu ramus dėl muzikos ateities, kai matau tokius pedagogus...“

R. Sližienę pažįsta ne tik šiauliečiai. Tik įsivaizduoti galima, kiek koncertų per tuos 40 pedagoginio darbo metų surengė jos mokiniai Šiauliuose ir jų apylinkėse, visose jaukiausiose Vilniaus vietose (Stasio Vainiūno ir Čiurlionio namuose, Muzikos svetainėje), koncertuota ir pasirodyta konkursuose, ne vieną jos mokiniai ir laimėjo. Įdomiausia, kad mokytoja Sližienė, pianistė, dėstydama ne tik fortepijono specialybę, bet ir fortepijono pamokas (bendrąjį fortepijoną) kitų specialybių mokiniams, neskirsto, kuriems jos dalykas yra specialybė, o kuriems – tik „antraeilė“ disciplina. Su nuostaba klausom ir negalime patikėti, kad taip puikiai skambina akordeonininkas, dainininkas ar kanklininkė.

Pedagogė į gyvenimą yra išleidusi nemažai talentingų menininkų. Tarp jų – šiuo metu Paryžiuje įsikūrusios kompozitorė, pedagogė Lina Jacinaitė, akordeonininkė Eglė Bartkevičiūtė, Izraelyje gyvenanti kompozitorė Helena Strazdauskaitė-Gaon, šį rudenį Paryžiaus konservatorijoje pradėsiantis studijuoti akordeonininkas Jonas Vozbutas ir daugelis kitų.

Tarp ryškiausių R. Sližienės fortepijono specialybės mokinių – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje koncertmeisterio ir muzikologijos magistrantūrose žinias gilinanti šalies ir tarptautinių konkursų laureatė pianistė Kamilė Kaučikaitė. Šiauliai ir Lietuva jau gerai pažįsta 2024 m. Šiaulių miesto jaunojo menininko stipendijos laureatą, įvairių Lietuvos ir tarptautinių konkursų laimėtoją Povilą Ušinskį. Mokytojos įkvėptas ir paskatintas Povilas profesionaliai gilinasi į M. K. Čiurlionio kūrybą, šių metų pavasarį jis Vokietijoje pagrojo du Čiurlionio fortepijoninės muzikos rečitalius. Rugsėjo 22-ąją, kompozitoriaus gimimo dieną, Šiaulių dramos teatro Mažojoje salėje fortepijoninės muzikos gurmanų laukia teatralizuotas P. Ušinskio rečitalis „Su M. K. Čiurlioniu. Diena po dienos, metai po metų...“. Norą kuo daugiau sužinoti Povilas sėkmingai perima iš mokytojos – jis nepraleidžia progos tobulintis įvairiausiuose meistriškumo kursuose, mokosi ne tik skambinti fortepijonu, bet ir bando pažinti klavesiną, talkina pripažintų meistrų koncertuose. Iniciatyvus vaikinukas atkreipė profesionalų dėmesį ir jau tapo Lietuvos muzikų sąjungos Jaunųjų sekcijos nariu.

R. Sližienė asmeniniu pavyzdžiu išugdė ir dukrą Gabrielę. Ji – talentinga smuikininkė, kultūros ir meno apžvalgininkė, nuolat rašanti muzikos meno ir mokslo žurnalui „Muzikos barai“, šiuo metu studijuoja muzikologijos doktorantūroje Paryžiuje, griežia solo, įvairiuose orkestruose ir kameriniuose ansambliuose.

Emocionalus Raimondos žodis daugybę metų lydi įvairius renginius. Ji – nepakeičiama Šiaulių koncertinės įstaigos „Saulė“ renginių, miesto valstybinių švenčių vedėja. Kaip koordinatorė ir koncertų vedėja bendradarbiauja su tarptautiniais festivaliais – „Resurrexit“, Tytuvėnų, Ch. Frenkelio vilos, Prano Stepulio, „Linksmojo akordeono“, Sauliaus Sondeckio ir kt. Muziką populiarino ir radijo bei televizijos laidose – ne vienus metus gyvavo jos rengiamos ir vedamos laidos „Kultūros SPA“, „Muzikos aktualijos“, „Garsų pasaulis“, „Saulės kinas“, „SPS“... Jau treji metai mokytoja padeda organizuoti Lietuvos muzikų sąjungos Birštono vasaros menų akademiją, kurioje dalyvauja ir jos mokiniai. Raimonda čia globoja koncertų ciklus ir juos veda, pristatydama jaunuosius atlikėjus ir jų atliekamą muziką.

Mokiniai apie mokytoją

Mokytoją Raimondą Sližienę sunku apibūdinti glaustai: tai neeilinė pedagogė, kuri muziką mokiniui perteikia taip giliai ir kartu taip aiškiai, o svarbiausia – kiekvienam individualiai. Mokytoja yra viena svarbiausių asmenybių mano gyvenime, ji suformavo mane kaip atlikėją. Mokytojos išmintis, techniniai sprendimai, muzikinis gylis – visa tai išsaugojau atmintyje nuo mokyklos metų, tie dalykai ir šiandien būtini man profesionalios muzikės kelyje. Esu ir visada būsiu dėkinga už tai, kad gavau dovaną semtis žinių iš fortepijono Mokytojos Raimondos Sližienės.

Eglė Ona Bartkevičiūtė

Mokytojos šypsena visada būdavo pirmas dalykas, kurį pastebėdavau įėjusi į klasę. Ja Raimonda visuomet sušildydavo mokinių širdis, o vaikams nedaug ir reikia – tik kad galėtų pasitikėti žmogumi, atsiverti jam. Mokytoja ir buvo lyg antra mama, jos pamokos būdavo ne vien muzikinės, bet ir gyvenimiškos.

Kamilė Kaučikaitė

Mokytoja Raimonda pasižymi neeiliniu muzikiniu skoniu ir aiškia vizija, kaip edukuoti ir įkvėpti jaunuosius muzikus. Mokytoja visą save atiduoda muzikai ir mokiniams, kurie suinteresuoti siekti aukštumų bei myli fortepijoną. Šiandien tokių mokytojų reta, todėl galiu drąsiai teigti, kad ji verta didžiausios pagarbos.

Jonas Vozbutas

Mokytoja Raimonda – išskirtinė pedagogė, apie tokią kiekvienas mokinys galėtų pasvajoti. Jaučiuosi itin laimingas ir dėkingas už tai, kad esu tarp tos saujelės žmonių, kurie mokytoją Raimondą gerai pažįsta ir myli kaip artimą žmogų. Jos pamokos išskirtinės tuo, kad vaikai drąsiai gali diskutuoti ir dalintis interpretacijos idėjomis. Mokytoja Raimonda aplink save geba sukurti šiltą ir malonią atmosferą, kurioje mokiniai užsidega noru tobulėti ir augti ne vien kaip muzikai, bet ir kaip nuoširdūs, vieni kitus mylintys žmonės.

Povilas Ušinskis

Besimokant mokytojos Raimondos klasėje supratau, kad įmanoma ir už namų ribų susirasti šeimą. Mokytoja mums atiduoda visą savo sveikatą ir brangų laiką, siekdama išugdyti ne tik pianistus, bet ir meniškus, atvirus žmones. Mokytoja Raimonda žino visų savo mokinių galimybes ir padeda jiems pajausti polėkį grojant, stengiasi atskleisti jų individualybes.

Mantė Mannal Yacoub

Raimonda man pirmiausia yra mylima fortepijono mokytoja, talentinga muzikė, o tik paskui visuomenininkė ir kultūros puoselėtoja mano gimtajame mieste. Dešimtmetis jos klasėje įdiegė ne tik meilę instrumentui, bet ir klasikinei muzikai už klasės ribų, išugdė itin glaudų santykį su muzikos pasauliu ir visokeriopą disciplinos supratimą, kas lydi mane iki šiol. Vaikystės ir paauglystės metai, praleisti muzikuojant, turėjo neišmatuojamos įtakos mano asmenybės formavimuisi. Fortepijonas tapo ne tik svarbiausia disciplina, bet ir pagrindiniu saviraiškos būdu.

Mokantis Raimondos fortepijono klasėje, muzikos kūriniai būdavo ne tik partitūros lapai, pilni natų, kurias privalėdavai tvarkingai techniškai sugroti per egzaminą, – ji išmokė pajusti kūrinio emocinį gylį, atskleisti kompozitoriaus intenciją per savo individualumą. Kiekvienas kūrinys tapdavo savotiška istorija su savo veikėjais ir turiniu – įžanga, vystymusi, kulminacija ir atomazga. Visa tai turėdavai išgyveni, išjausti ir pateiki auditorijai. Mokytoja į šį muzikinį pasaulį pasinerdavo kartu su manimi ir suteikdavo mokymosi procesui gilesnę prasmę. Mokantis Raimondos klasėje pamažu užaugo ambicija siekti aukštesnio meistriškumo, pažinti kompozitorių kūrybos ypatumus ir jais pasidalinti su didesnėmis auditorijomis. Mokytoja kiek galėdama stengėsi šiuos tikslus padėti realizuoti.

Esu nepaprastai dėkinga mokytojai Raimondai Sližienei už metus, praleistus jos klasėje, o ypač už įkvėpimą groti ir po mokyklos baigimo. Dėkoju jai už meilę, kantrybę, už tikėjimą mano talentu, už visapusišką atsidavimą savo profesijai.

Žvelgdama atgal iš daugiau kaip dviejų dešimtmečių perspektyvos, jaučiu neapsakomą nostalgiją tam gyvenimo laikotarpiui ir klasikinei muzikai.

Lina Jacinaitė