„Laisvės dažniu“ – muzikinė kelionė į tarpukario Lietuvą
Vasario 15 d. 13 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune nuskambės iškilmingas koncertas „Laisvės dažniu“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Kauno radiofono 100-mečiui paminėti.
Šventinę programą atliks Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, vadovaujamas vyr. dirigento Giedriaus Vaznio. Koncerte pirmą kartą po daugelio metų naujai suskambės prof. Kazio Daugėlos prikelti nepelnytai primiršto kūrėjo ir kapelmeisterio Emeriko Gailevičiaus (1874–1949) kūriniai bei maršai.
Sugrąžinta istorinė atmintis
Emerikas Gailevičius – ryški tarpukario Lietuvos muzikinė asmenybė: kompozitorius, kapelmeisteris, kontrabosininkas ir pedagogas. Nuo 1929 m. jis vadovavo profesionaliam Kauno karo muziejaus reprezentaciniam orkestrui ir ėjo Lietuvos kariuomenės muzikos instruktoriaus pareigas. Taip pat ugdė jaunuosius talentus Kauno muzikos mokykloje bei Kauno konservatorijoje.
Tarpukariu, klestint pirmajai Lietuvos Respublikai, pučiamųjų orkestrai buvo neatsiejama visuomenės gyvenimo dalis – be jų neapsieidavo nei didmiesčių, nei provincijos miestelių šventės. Kariniai orkestrai mėgavosi ypatingu populiarumu, o jų atliekami maršai buvo iškilmingi, nuotaikingi ir artimi kiekvienam klausytojui.
Būtent maršo žanre E. Gailevičius išgarsėjo labiausiai. Savo kūryboje jis meistriškai panaudodavo lietuvių liaudies dainų motyvus. Daugelis to meto kariuomenės konkursuose apdovanotų kūrinių priklausė jo arba Broniaus Jonušo plunksnai. Šios kompozicijos nuolat skambėdavo valstybinių švenčių metu bei tiesioginėse Kauno radiofono transliacijose.
Nutylėta istorija
Deja, dramatiški istoriniai lūžiai šią kūrybinę tėkmę nutraukė. 1944 m. E. Gailevičius pasitraukė į Vakarus. Gyveno lietuvių perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje, kur po ilgos ir sunkios ligos 1949 m. mirė. Kompozitorius palaidotas Špakenbergo stovyklos kapinėse.
Pokario metais sovietinėje Lietuvoje nepriklausomos valstybės kariniai ir visuomeninių organizacijų orkestrai buvo sunaikinti, jų repertuaras išdraskytas, o daugelio kapelmeisterių partitūros dingo. Taip buvo prarasti ir E. Gailevičiaus bei jo sūnaus – pianisto, kompozitoriaus bei dirigento Stasio Gailevičiaus – orkestriniai kūriniai. Ilgą laiką šis paveldas buvo laikomas pražuvusiu.
Atgimimas „Laisvės dažniu“
Šiandien šis turtas grįžta. Orkestrinės muzikos paveldo puoselėtojo Leonido Daujoto rūpesčiu išsaugotos Karo muziejaus orkestro muzikantų repertuaro knygelės tapo pagrindu šiems kūriniams atkurti. Prof. Kazys Daugėla ėmėsi iniciatyvos rekonstruoti maršus ir pritaikyti juos šiuolaikiniam pučiamųjų orkestrui, papildydamas instrumentuotę, tačiau išlaikydamas autentišką skambesį.
Aranžuočių autorius dėkoja Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijai (LATGA) už paramą įgyvendinant šią prasmingą iniciatyvą ir turtinant šiuolaikinį orkestrinį repertuarą.
Koncerte skambės „restauruoti“ kūriniai: „Per girias ir laukus“, „Karo muziejaus maršas“, „Ramovėnų maršas“, „Prezidentas Smetona“, „Pasėjau rūtelę“, „Vestuvinė eisena“ bei kitų to laikotarpio kapelmeisterių darbai. Šios kompozicijos savo iškilmingumu ir istorine dvasia trumpam nukels į tarpukario Lietuvą.
Koncertas „Laisvės dažniu“ – tai ne tik muzikinė šventė, bet ir gyvas ryšys su mūsų laisvės istorija bei pagarba kultūros paveldui, kuris vėl randa savo vietą dabartyje.
Susiję nariai
Kazys Daugėla
Kompozitorius, aranžuotojas, dirigentas, LMTA profesorius
Giedrius Vaznys
Klarnetininkas, pedagogas, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos pučiamųjų instr, orkestro vadovas