Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio chorų festivalis-konkursas
Kaunas Cantat organizuojamų festivalių unikalumas slypi sakralinės, akademinės chorinės muzikos puoselėjime, į festivalių ribas įtraukiant įvairių sudėčių chorus, kurių koncertai vyksta bažnyčiose ir geriausiose miestų koncertų salėse. Dar labiau prie festivalių išskirtinumo prisideda ir tarptautinis jų dalyvių bei komisijos kontekstas. Jau gerus du dešimtmečius chorinės muzikos mėgėjų ir atstovų linksniuojami “Canatate Domino”, “Kaunas Musica Religiosa”, “Kaunas Cantat”, “Šiauliai Cantat” festivaliai, šių metų balandžio 9-12 dienomis pasipildė dar vienu, festivalių kontekste gana išskirtiniu, Juozo Naujalio vardu.
Praplėtę interesų ratą, Kaunas Cantat organizatoiriai, išlaikydami tradicinę festivalio ir konkurso formą, savo žvilgsnį atgręžė į lietuviškosios chorinės muzikos šaknis. Iš pirmo žvilgsnio, pas mus jau tapo madinga vienu ar kitu pavieniu renginiu pagerbti XX amžiaus pirmosios pusės kompozitorius, visuomenininkus, padėjusius pamatus Lietuvos muzikinei kultūrinei erdvei. Ir Juozo Naujalio vardas įamžinamas, įtraukiant jo kūrinius į įvairių konkursų programą, rengiant vardinį jo gimtajame Raudondvaryje chorinės muzikos festivalį, vargonininkų konkursą, ar (kas buvo padaryta 1969 metais) jo vardą suteikiant muzikos gimnazijai. Visgi šis “pagarbos” kartas yra kitoks. Didelę chorinių festivalių patirtį turintis Kaunas Cantat, minint Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos 70-metį, partiarcho ir taip jau dideliais nuopelnais nusagstytą vardą apgaubia keturias dienas trunkančia “naujališkumo” banga, suburiančia didelį chorų skaičių iš Lietuvos miestų ir miestelių bei, svarbiausia, taip pat Latvijos, Lenkijos ir Estijos chorus. “Net ir užsieniečiai dainuos Naujalį” - prieš pat festivalio pradžią teigė jo meno vadovas Rolandas Daugėla.
Festivalio pagrindą sudaro Šv. Mišios Kauno bažnyčiose ir chorų konkursas. Nors, palyginus šių dviejų “blokų” mastus, Šv. Mišios tapo tarytum sėkmės talismanu konkurse dalyvaujantiems chorams. Išties, kaip pirmą kartą vykstančiam festivaliui, konkurso dalyvių skaičius buvo neįtikėtinai didelis. Galima netgi pajuokauti, kad chorų buvo A iki Z (nes iš tiesų, festivalyje dalyvavo ir A ir Z kategorijų dalyviai). Tad išsikelti tikslą aptarti kiekvieno choro pasirodymą būtų gana sizifiška užduotis. Tiems, kurie mėgsta preciziškumą - iš viso festivalyje dalyvavo 27 chorai, tarp jų 20 - konkurse. Lietuvos chorai atvyko iš Kauno, Kuršėnų, Varėnos, Klaipėdos, Biržų, Ukmergės, Kretingos, Širvintų, Šiaulių. Galima buvo išvysti ir svečių iš svetur - Szczecino (Lenkija), Estijos, Daugavpilso (Latvija). O tiems, kuriuos domina esminiai konkurso akcentai, skirta likusi recenzijos dalis.
Konkurso bendrinis įspūdis negali būti vienašališkas. Į jį tenka žvelgti dvejomis poromis akių - viena išsiilgusi lietuvybės ir mūsų chorinės kultūros įprasminimo, kita gi ieško kokybės ir profesionalumo tarptautiniame konktekste. “Kas ieško, tas randa” - teigia liaudies išmintis ir šis posakis pritinka ne tik liaudžiai prijaučiantiems žiūrovams, bet ir chorinio profesionalumo ieškotojams, kadangi konkurso dalyviai pasidalijo į du, deja, neproporcingus polius. Jei atsirado tų, kurie apart komisijos ir recenzentų, stebėjo chorų pasirodymus visą balandžio 10-osios popietę, jie galėjo pastebėti, jog dauguma chorų yra atvykę iš mažesnių Lietuvos miestų, kurie savo chorinę veiklą sieja ne su konkursinėmis programomis, o tik miesto muzikalumo reprezentavimo įvaizdžiu. Dauguma jų - mėgėjai, tad jiems įtilpti į griežtas konkurso ribas ir prizines vietas buvo gana sudėtinga. Jų atsvara - vienetiniai profesionalų ir mėgėjų chorai, atskleidžiantys tikrai aukštą choro vienovės, tobulėjimo ir darbo įprasminimo lygį.
Kaip žinia, konkursas išskirstytas į dvi dalis - I konkursas su privalomo Juozo Naujalio kūriniu ir II-asis - be. Penktadienio popietę konkursines programas pirmieji atliko chorai, neparuošę privalomojo Naujalio kūrinio. Visi jie, Klaipėdos, Kuršėnų, Varėnos ir Kauno meno bei muzikos mokyklų chorai, atstovavę A, C ir E kategorijas, paruošė jaunatviškas kompozicijas bei (nors ir neprivalėdami) įtraukę į jas ir Juozo Naujalio kūrinių. Didžiumą dalies sudarė harmonizuotos lietuvių liaudies dainos, dominavo Leonido Abario, M.K. Čiurlionio kompozicijos ir sakralinė muzika. Stebint ir vertinant jaunuolius, pavyzdžiui, tokius, kaip Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių chorą “Gintarėlis” (vadovas Tomas Ambrozaitis) ar Kauno 1-os muzikos mokykos mišrų kamerinį chorą “Con Brio”, kyla nuoširdi ir natūrali nuostaba, suvokiant, jog būdami tokie jauni, moksleiviai pasiekia puikių rezultatų, suvokdami ir išpildydami stipraus pasiruošimo reikalaujančius kūrinius. Kartu su šiais trim, Kauno 1-osios muzikos mokyklos chorinio dainavimo klasės jaunių choras (vadovės Jūratė Jaudegytė ir Loreta Mačienė), Kuršėnų meno mokyklos jaunių choras “Da Capo” (vadovė Hana Mockienė) bei Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos jaunių choras “Varėnė” (vadovė Ilona Zalanskienė) pelnė sidabro diplomus.
Konkurso nuostatose tiksliai nurodyta, kas bus vertinama - dainavimo technika ir garso kultūra, intonacija ir ritmas, išraiškingumas ir stilistika, repertuaro parinkimas, jo dramaturgija. Tačiau kaip vertina chorus paprastas, žemiškas žmogus iš šalies? Iš psichologinio choro nešamo poveikio, iš klausytojo ir atlikėjo ryšio stiprumo. Nepamirškime, kad dalyviams skiriami ne tik diplomai, taurės ir pagrindinis Grand Prix apdovanojimas, bet ir žiūrovų simpatijų prizas. Po konkurso su privalomuoju J. Naujalio kūriniu buvo aiškiai matyti, ko reikia geram chorui: susikoncentravimo ties dirigentu, vienybės, “bendro organizmo” pojūčio, susitelkimo ne ties žiūrovais, o ties atliekamu kūriniu, jo nešama emocija. Būtent šios savybės ir atskleidė du skirtingus chorų polius - dauguma Lietuvos chorų, atvykę iš mažesnių miestų, neįžeidžiant, džiaugėsi gavę galimybę atsistoti ant Kauno scenų, tačiau atsirado ir vienetų (tikrai stiprių vienetų), kurie nusipelnė tarpusavyje varžytis dėl pagrindinio Grand Prix prizo. Tai Kauno mišrus choras “Saluto’ (vadovė Ramutė Štreimikytė), Šiaulių raj. sav. kultūros centro Jaunimo mišrus choras “Melomanai”(vad. Jovita Bražukienė ir Nerilė Bernotienė), jaunimo kamerinis choras “Atžalynas” (vad. Jurgita Juozūnienė) iš Šiaulių, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos džiazo ir estrados skyriaus bei Kauno kolegijos mišrus jaunimo choras (vad. Raimonda Navickienė) bei svečiai iš Lenkijos - Szczecino jūrininkų universiteto choras, vadovaujamas Sylwios Fabianczyk-Makuch. Šie penki chorai, apdovanoti aukso diplomais, pelnė ir visus kitus konkurso prizus - Juozo Naujalio gimnazijos įsteigtas prizas "Už įtaigiausiai atliktą Juozo Naujalio kūrinį", Choras.lt specialusis prizas "Geriausiam dirigentui", organizatorių įsteigtas prizas „Žiūrovų simpatijų prizas“, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtas prizas “Geriausiam konkurso chorui”. Todėl, konkursui pasibaigus, norisi akcentus sudėti ties “ryškiausiomis žvaigždėmis” ir jų laimėjimų priežastimis.
Išties labiausiai kvestionuotina tapo nominacija “Už įtaigiausiai atliktą Juozo Naujalio kūrinį”. Interpretacijų galima buvo išgirsti pačių įvairiausių, juk J. Naujalio populiariosios chorinės muzikos bagažas nėra toks ir didelis. Į konkursą įtraukti kūriniai, tokie, kaip “Kur banguoja Nemunėlis” (ž. Ksavero Sakalausko - Vangėlio), Maironio žodžiais sukomponuotos dainos “Už Raseinių, ant Dubysos”, “Jaunimo giesmė”, “Miškas ūžia”, “Vasaros naktys”, harmonizuota lietuvių liaudies ‘Ant kalno karklai siūbavo”, sakralinės muzikos kompozicijos - motetai ‘In monte oliveti”, “Tristis anima mea”. Šių kompozicijų akcentu tapo “Vasaros naktys”, už kurių įtaigiausią atlikimą prizą pelnė “Melomanai”. Tačiau ir “Saluto” choras, ir jūrininkai iš Szczencino šį kūrinį interpretavo tikrai įtaigiai ir, daugumos klausytojų nuomone, dilema dėl suteikto prizo dar galėtų būti tęsiama. Bet prizai jau išdalyti ir laiko nebeatsuksi atgal - žiuri verdiktas neginčijamas. Prie šios temos galima pridėti ir įdomų pastebėjimą, jog svečiai iš užsienio - Šzczencino choras ir Oesel daininkai (vadovas Veikko Lehto) iš Estijos J. Naujalio kūrinius atliko įtaigiau už daugumą Lietuvos chorų[1]. Visgi “Melomanai”, konkurse dėl Grand Prix, atlikę lietuvių liaudies dainas “Sopa širdelę” (harm. N. Bernotienės) ir “Oi, tu ieva” (aranž. G. Kalino), pasitelkę jaunatvišką energiją iškovojo 2-ąją taurę, kuri kol kas yra didžiausias laimėjimas tik ketverius metus gyvuojančiam chorui. Tuo tarpu jau minėtas “Saluto” dėka J. Naujalio “Vasaros naktys”, Vaclovo Augustino “Jerusalem, surge” ir Hanso Leo Haslerio “Halleluja” bei “Laudem dicite” aštuonių metų patirtį įamžino trečiąja konkurso taure.
Fenomenalus chorinio įtaigumo pavyzdys - Kauno konservatorijos ir Kauno kolegijos jaunimo choras, iškovojęs pirmąją taurę. Amžiaus grupėje galėjęs varžytis ir su A kategorijos dalyviais, jaunas ir vis besikeičiantis choras parengė unikalias ir šiuolaikines lietuvių liaudies muzikos interpretacijas. Pasižymintis kameriniu vokaliniu atlikimu, dažniausiai atliekantis Gosspel, Jazz ir kito stiliaus modernios muzikos kūrinius, atlikęs M.K. Čiurlionio ir Vaclovo Augustino dainos “Anoj pusėj Dunojėlio” junginį bei l.l. dainą “O, kab saulelė tekėjo” (aranž. Artūras Novikas), žiūrovams ir komisijai suteikė liaudiškosios hipnozės dozės. Asmeniškai tekus stebėti choro vadovės Raimondos Navickienės darbą yra tikslinga teigti, jog šis choras yra tiesioginės vadovo ir choro sąjungos pavyzdys. Tačiau šiame konkurse geriausio dirigento prizas buvo įteiktas “Atžalyno” choro vadovei Jurgitai Juozūnienei. Choras, iškovojęs aukso diplomą, dėl nenumatytų priežasčių tą pačią dieną turėjo išvykti į gimtuosius Šiaulius ir praleisti galimybę konkuruoti dėl Grand Prix taurės.
Kaip ir visur kitur, natūralu tęsti gumą siekiant skaniausios vyšnaitės. Taip. Neginčyjamu konkurso dominanantu tapo Szczecino jūrininkų universiteto choras. Nors šiek tiek ir paradoksalu, jog konkurse, skirtame Lietuvos muzikos patriarchui, geros programos pasirinkimo skonio ir atlikimo taisykles diktuoja lenkai, tačiau jie neginčijamai patvirtino ir oficialiuosius, ir žemiškuosius konkurso reikalavimus. Choras, savyje talpinantis 12 metų patirtį, atliekantis įvairią sakralinę, liaudies bei šiuolaikinę muziką, konkurse pademonstravo lankstumą atlikdamas dviejų kategorijų - D ir E programas.[2]Choras galintys pasigirti gausybe apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose - kaip 1-osios vietos prestižiniame chorų festivalyje Lenkijoje “Legnica Cantat” 2013, Ochridų chorų festivalyje (2013), tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje “Canti Veris Praga”, Čekijoje (2014). Pasitempusių, uniformuotų, galingų ir sodrių balsų savininkų - vyrų, ir mėlynomis suknelėmis pasidabinusių, skaidrių balsų merginų gausa, susikoncentravusi ties jaunos dirigentės Sylwios Fabianczyk - Makuch rankomis ir jų nešama muzikine žinia, nekvestionuotinai pelnė ir žiūrovų simpatijų, ir geriausiojo choro prizus. Atlikęs dviejų kategorijų programas, į kurias, apart J. Naujalio “Vasaros naktų”, buvo įtraukta ir jo kompozicija “In Monte Oliveti”, lenkų kompozitorių Józefo Świderio, Ignacy J. Paderewskio, Mareko Jasińskio ir kitus kūrinius, choras ne tik papildė savo pergalių sąrašą, bet ir įkvėpė kitus konkurse dalyvavusius chorus nenustoti ieškoti chorinės muzikos interpretavimo aukštumų.
Konkursantus vertino kompetetinga tarptautinė komisija, kuriai vadovavo du primininkai - visame pasaulyje žymus Italų bosas-baritonas Leonardo Sagliocca, kuris yra tarptautinio chorų festivalio Florencijoje meno vadovas ir įkūrėjas bei Kauno valstybinio choro ir Pažaislio festivalio meno vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Petras Bingelis. Nariai - dirigentas, chorų vadovas, aranžuočių autorius Raimondas Katinas; ir kituose Kaunas Cantat organizuojamuose festivaliuose sutinkamas kompozitorius, Latvijos dainų švenčių tarybos antrasis pirmininkas Richards Dubra; Artūras Dambrauskas - Lietuvos dainų švenčių dirigentas, VDU universiteto docentas, chorų vadovas bei Rolandas Daugėla - festivalių ciklo “Kaunas Cantant” meno vadovas, dirigentas, tarptautinių konkursų žiuri narys.
Juozo Naujalio, kaip Lietuvos muzikos patriarcho fenomenas aktualus išliks visais laikais. Šis festivalis-konkursas, savo tarptautiniu lygmeniu yra bene ryškiausiai įprasminantis šios asmenybės duoklę lietuvių muzikinės kultūros pradžiai bei pačios tautos muzikiniam mentalitetui. Rolando Daugėlos žodžiais tariant “festivalio tęstinumas - neišvengiamas”, kadangi jis atveria progą rengti koncertus, meistriškumo kursus ir kitus renginius ne tik J. Naujalio gimtajame Raudondvaryje, bet ir kitose jo būtį įprasminančiose vietose - “Kaune, Rietave, Vabalninke, o gal ir Varšuvoje bei pačiame Rėgensburge”.
[1] Dalyvių sąrašą ir rezultatų lentelę galite rasti www.kaunascantat.lt
[2] Kategorijos: D - suaugusiųjų chorai, E - sakralinė muzika.