Merle Jalakas: „Privalu turėti gyvenimą už teatro ribų“

Merle Jalakas – ilgametė Vanemuine teatras solistė, viešėdama Klaipėdoje kalbėjo apie muzikos teatro kaitą, legendiniu Estijoje tapusį miuziklą Mamma Mia!, operos solistų vienatvę bei būtinybę išsaugoti gyvenimo pusiausvyrą. Pasak atlikėjos, Vanemuine teatro pastatytas „Mamma Mia!“ tapo išskirtiniu reiškiniu Baltijos šalyse – publikos ir artistų ryšys spektaklio metu virsdavo tikra švente, o ABBA dainos estų kalba įgavo netikėtą emocinį gylį. Ypač jautriai solistė prisiminė dainą „Slipping Through My Fingers“: „Scenoje apimdavo jausmas, tarsi iš namų išeitų mano pačios dukra.“ Pokalbyje M. Jalakas taip pat pabrėžė dramos teatro įtaką operos menui, kalbėjo apie darbą su režisieriumi Elmas Nüganenas, jaunąją atlikėjų kartą bei teatro žmogaus profesinę ir emocinę kainą.

„Mamma Mia!“ gerbėjos į pirmas eiles ateidavo pasipuošusios blizgančiomis suknelėmis. Pabaigoje dainuodavome ir šokdavome kartu su žiūrovais. Nesu mačiusi nieko panašaus“, – prisimena ilgametė Vanemuine teatras solistė Merle Jalakas, viešėjusi Klaipėdoje kartu su teatro trupe. Balandžio 15–16 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras žiūrovai turėjo galimybę išvysti du Vanemuine teatro spektaklius – baletą „Gruodžio lietus“ ir Wolfgang Amadeus Mozart operą „Don Žuanas“.

Tačiau pokalbis su M. Jalakas natūraliai pakrypo ne tik į gastroles ar teatro kasdienybę. Jame atsivėrė kur kas platesnis pasaulis – teatro žmogaus vidinė būsena, operos solistų vienatvė, muzikos teatro kaita ir ypatingas ryšys su žiūrovais, kurį prieš keletą metų Estijoje sukūrė miuziklas „Mamma Mia!“.

Tartu mieste įsikūręs Vanemuine teatras yra vienas seniausių Estijoje. Visai neseniai jam suteiktas nacionalinio teatro statusas. Pasak M. Jalakas, tai svarbus žingsnis ne tik teatrui, bet ir visam Estijos muzikiniam gyvenimui.

„Tai labai geras sumanymas, nes esame pirmasis Estijos muzikinis teatras. Manau, tai mums padės puoselėti ryšius su kitų šalių teatrais, pristatyti savo spektaklius už šalies ribų bei sulaukti didesnio pripažinimo“, – sakė solistė.

Vanemuine teatro struktūra išskirtinė – čia kartu veikia dramos, operos ir baleto trupės. Tokia aplinka, anot pašnekovės, menininkus nuolat skatina peržengti savo profesines ribas. Ji pati yra vaidinusi ne tik operose ar miuzikluose, bet ir dramos spektakliuose bei net balete.

„Man dirbant su dramos aktoriais labai įdomu pajausti, kaip jie mąsto. Jie personažą kuria visiškai kitaip nei dainininkai“, – pasakojo M. Jalakas.

Ši tema ypač išryškėjo kalbant apie Don Žuanas pastatymą, kurį kūrė garsus estų kino ir dramos režisierius Elmas Nüganenas. Pasak solistės, režisierius siekė sukurti operą, suprantamą ne vien operos gerbėjams.

„Tokią, kurioje žiūrovai nežiūrėdami į titrus suprastų, ką veikėjai daro ir galvoja“, – sakė ji.

Pasak M. Jalakas, repeticijų metu daug dėmesio buvo skiriama personažų psichologijai ir vaidybai – gerokai daugiau nei įprasta muzikiniame teatre. Tai dainininkams tapo nemenku iššūkiu.

„Operoje atlikėjas privalo galvoti apie dainavimą ir dirigavimą, o čia dar reikėjo įtraukti vaidybą ir mąstymą“, – prisiminė solistė.

Vis dėlto ryškiausia pokalbio dalis buvo skirta miuziklui Mamma Mia!, kuriame M. Jalakas atliko Donos vaidmenį. Vanemuine teatras tapo pirmuoju Baltijos šalyse, gavusiu teisę statyti šį spektaklį. Estijoje jis buvo rodomas 2016–2021 metais ir tapo tikru publikos fenomenu.

„Žiūrovai mus pamilo. Po pandemijos salės visada būdavo pilnos, o publika kaskart plodavo stovėdama“, – pasakojo solistė.

Ypatingą atmosferą kūrė ir pati publika.

„Miuziklo gerbėjos į pirmas eiles ateidavo pasipuošusios blizgančiomis suknelėmis. Pabaigoje dainuodavome ir šokdavome kartu su žiūrovais – buvo nuostabu. Nesu mačiusi nieko panašaus.“

Pasak M. Jalakas, „Mamma Mia!“ tapo ne vien populiariu spektakliu. Jis atlikėjams sukūrė itin retą sceninės bendrystės pojūtį.

„Po spektaklio būdavome kupini energijos, norėdavosi pratęsti vakarėlį“, – šypsojosi ji.

Ypač jautriai solistė kalbėjo apie ABBA dainą „Slipping Through My Fingers“, kuri spektaklyje skamba motinai išlydint dukrą į savarankišką gyvenimą.

„Šią dainą Dona dainuoja dukrai prieš pat jos vestuves. Scenoje apimdavo jausmas, tarsi iš namų išeitų mano pačios dukra – būdavo labai sunku neverkti“, – prisipažino atlikėja.

Šis vaidmuo jai tapo itin asmeniškas ir dėl gyvenimiškos patirties.

„Pamenu, dainavau ją ir savo dukrai, kai ji tekėjo“, – sakė M. Jalakas.

Kalbėdama apie moterų vaidmenis muzikiniame teatre, solistė pabrėžė, kad ją domina stiprios, savarankiškos herojės.

„Manau, daug moterų savyje turi gerokai daugiau galios negu jos parodo“, – teigė ji.

Pasak pašnekovės, net ir „Don Žuane“ jai įdomiausia atrodo ne pagrindinio herojaus, o moterų linija.

„Don Žuanas mūsų versijoje nėra toks įdomus personažas, moterų linija – kur kas įdomesnė“, – sakė M. Jalakas.

Nors pagal išsilavinimą ji yra operos solistė, šiandien jos repertuare svarbią vietą užima ir miuziklai, vaikiški spektakliai bei darbas su kitų žanrų trupėmis. Greta scenos ji dirba ir režisieriaus asistente.

„Save matau tarsi tiltą tarp dainininkų, režisieriaus ir vadovybės“, – sakė solistė.

Ji neslepia, kad šiame darbe neretai tenka tapti ir savotiška trupės psichologe.

„Kai solistai būna pavargę, turi problemų, jie ateina pasikalbėti, nes manimi pasitiki“, – pasakojo ji.

Pokalbio pabaigoje M. Jalakas kalbėjo apie profesijos kainą – vienatvę, nuolatinį stresą ir būtinybę išsaugoti gyvenimą už teatro ribų.

„Operos solisto darbas yra sunkus ir kartais vienišas. Kai esi populiarus, tenka daug keliauti, gyventi viešbučiuose“, – sakė atlikėja.

Todėl šiandien, po daugelio metų scenoje, ji sąmoningai renkasi kitokį gyvenimo tempą.

„Nebenoriu įtemptų laikotarpių. Gyvenime esu patyrusi daug streso, bet mano amžiuje man to nebereikia. Dabar esu tokiame etape, kai mėgaujuosi gyvenimu ir darau tai, ką noriu“, – ramiai apibendrino M. Jalakas.