Mirga Gražinytė-Tyla su klaipėdiečiais interpretuoja Bronių Kutavičių

Publikuota: 2014-09-17 Autorius: Loreta Narvilaitė
Mirga Gražinytė-Tyla su klaipėdiečiais interpretuoja Bronių Kutavičių

Rugsėjo 25 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje įvyksiantis festivalio „Permainų muzika“ koncertas „Jeruzalės vartai“ intriguoja keliais aspektais. Visų pirma, kad į uostamiestį vėl sugrįžta Mirga Gražinytė-Tyla, prieš pusmetį savo įstabiu dirigavimu sukėlusi ne tik aplodismentų bangas, bet ir karštas diskusijas. Tiesa, Mirgos batutos mostui tąkart pakluso Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, o dabar ji kelias dienas dirbs su Klaipėdos kameriniu orkestru ir choru „Aukuras“. Su jais dirigentė interpretuos didingą Broniaus Kutavičiaus ciklą „Jeruzalės vartai“, intriguojantį geografine įvairių pasaulio šalių religinių ritualų panorama.

Mirga Gražinytė-Tyla augo dainuodama B. Kutavičių vilniečių kamerinio choro „Aidija“ programose. Šio iškilaus lietuvių kompozitoriaus muziką dabar ji atlieka ir su užsienio orkestrais. Viename interviu dirigentė yra sakiusi: „Norėčiau atlikti visus Broniaus Kutavičiaus kūrinius, nes su jais užaugau, norėtųsi pažinti vėlyvesnį jo darbą – operą „Lokys“.

Beje, „Aidijos“ chorui vadovauja Mirgos tėvelis Romualdas Gražinis, kuris taip pat dalyvaus rugsėjo 25-osios koncerte.

Prieš porą metų dirigentė pasiūlė orkestro meno vadovui Mindaugui Bačkui kartu su klaipėdiečiais parengti B. Kutavičiaus „Jeruzalės vartus“ – 4 dalių (vartų) ciklą, kurio atsiradimą inspiravo Naujajame Testamente aprašytos Naujosios Jeruzalės vizijos.

„Šiaurės vartai“ styginių orkestrui, didžiajam būgnui bei metalo grandinei persmelkti šamaniškos nuotaikos. Pasak kompozitoriaus, tai ypatingos šiaurietiškosios mišios už mirusius, pasibaigiančios „šiaurietiška fuga“. Didžiojo būgno ir metalo grandinės garsai pradžioje imituoja ritualinį jakutų šamanų šokį, po kurio orkestrantai grodami skanduoja autentišką karelų apeiginį tekstą – lydekos užkeikimą.

„Rytų vartuose“ kameriniam ansambliui (3 išilginės fleitos, smuikas, altas, gitara ir 2 fortepijonai) girdėti japonų gagaku muzikos aidai. Netipiškų grojimo būdų ir tembrinių spalvų prisodrinta dalis kuria nerealų įspūdį. Jos pabaigoje suskamba Busono haiku tekstas „Į vakarus eis mėnesiena, šešėliai žiedų – į rytus“,

„Pietų vartai“ kameriniam orkestrui yra visai kitokios nuotaikos. Jie persmelkti įvairių Afrikos bei Okeanijos genčių etninės muzikos melodinių motyvų bei ritmų. Pasikartojančios jų figūros, taip charakteringos Kutavičiaus stiliui, čia kuria keletą dinaminių bangų aktyvaus mušamųjų pritarimo fone. Orkestras įsilieja į magišką ritualą taip pat ir savo balsais.

„Vakarų vartai.  Stabat mater“ sukomponuota solistui (kantoriui), mišriam chorui, vargonams ir styginių orkestrui. Ši dalis remiasi kanoniniu tekstu, senųjų krikščioniškųjų giedojimų motyvais. Ji taip pat pasižymi mistišku skambesiu ir nukelia klausytoją į tolimus laikus. Pabaigoje ji  apvainikuoja visą ciklą pikardiškąja tercija, kuri tarsi įkūnyja giliausių krikščionybės siekių bei troškimų išsipildymą.

B. Kutavičiaus „Jeruzalės vartų“ ciklą, už kurį autorius yra pelnęs Lietuvos nacionalinę premiją, išleido Vokietijos įrašų kompanija „Dreyer.Gaida Musikproduktionen“. Šiame įraše kūrinį atlieka Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir „Aidijos“ choras, diriguojami Donato Katkaus. Klaipėdos kamerinis orkestras ir „Aukuro“ choras, įkvėpti M. Gražinytės-Tylos, rengiasi savitai magiškų B. Kutavičiaus partitūrų interpretacijai.

Pelnytas tarptautinis pripažinimas kasmet atveria Mirgai vis platesnes galimybes. Jaunosios dirigentės praktikoje – įspūdinga patirtis garsiausiuose operos teatruose. Ji du sezonus buvo Heidelbergo teatro antroji dirigentė, praeitą sezoną ėjo pirmojo kapelmeisterio pareigas Berno operos teatre. Neseniai M. Gražinytė-Tyla pradėjo dirbti Zalcburgo operos teatro pagrindinės dirigentės pareigose, kurioms buvo atrinkta net iš 180 pretendentų.

Įžanga į monumentaliuosius „Jeruzalės vartus“ taps „Gilijos laivužis“, Mažosios Lietuvos tematika pagrįstas to paties autoriaus opusas. Jis skirtas chorui ir dviem fortepijonams, kuriais skambins Sonata ir Rokas Zubovai.

Visus intriguojame ateiti ir į prieškoncertinį susitikimą, kurio pradžia rugsėjo 25 dieną 17 valandą. Jame dalyvaus kompozitorius B. Kutavičius ir, žinoma, šio vakaro viešnia, vienintelė lietuvių simfoninio orkestro dirigentė M. Gražinytė-Tyla!

Komentarai