Misterio X iššūkiai Klaipėdoje

Publikuota: 2014-08-26 Autorius: Kultūros ekspertai
Misterio X iššūkiai Klaipėdoje

Vis dar vasariškai nusiteikusius žiūrovus (o ypač žiūroves) į teatrą pasikviesti operetės premjera – puikus sprendimas. Operetės lengvumas, nepainus siužetas ir laiminga pabaiga leidžia atsipalaiduoti ir džiaugtis spektaklyje triumfuojančia meile.

„Misterio X“ veiksmas perkeliamas į XX a. trečiojo dešimtmečio Paryžių (kai ir buvo sukurta operetė). Garsus cirko artistas Misteris X (Mindaugas Rojus), padedamas Barono (Šarūnas Juškevičius), ketina atkeršyti Fedorai (Judita Bunikytė-Komovienė), savo dėdės našlei, kuriai jaučia pagiežą, mat laiko ją kalta dėl to, kaip susiklostė jo gyvenimas. O Baronas šį sandorį sudaro tikėdamasis vesti turtingą našlę.

Tačiau, kaip ir galima tikėtis, visus kėslus sujaukia netikėta Misterio X meilė Fedorai. Pakovojus su savimi ir visuomenės normomis, įsiskaudinus ir galiausiai išsiaiškinus, jog abu jie tapo intrigų aukomis, triumfuoja meilė.

Pagrindinių veikėjų liniją pertraukia šalutinė Tonio (Aurimas Raulinavičius) bei Mari (Rasa Ulteravičiūtė) meilės istorija, kuri kur kas greičiau pasuka laimingu keliu. Komiški šalutiniai veikėjai, muzika ir žavios arijos leidžia ramiai laukti finalo, net jei kas nors iš žiūrovų vis dar nėra visiškai tikras, kad bus galima džiaugtis laiminga pabaiga.

Spektaklio pavadinimas išduoda, kad šiame pastatyme režisierės Rūtos Bunikytės sumanymu bus akcentuojamas Misterio X personažas, o ne cirko princesė – Fedora. Misteris X – klounas, cirko atlikėju tapęs ne visai savo noru. Spektaklio metu jis transformuojamas iš liūdno klouno, slepiančio veidą po kauke, į mylintį atvirą vyrą. Nusiimdamas savo tikrą kaukę jis padeda nusiimti šaltos, abejingo moters kaukę Fedorai. Tad ši pasaka suaugusiesiems kalba ne tik apie meilės, bet ir apie žmogiškumo triumfą.

Tačiau spektaklyje stipresnį įspūdį palieka ne pagrindinių veikėjų pora. Nors pastarieji muzikine prasme išskirtiniai, aktorine prasme daugiau organikos ir charizmos pademonstravo A.Raulinavičiaus bei R.Ulteravičiūtės Tonis ir Mari. Keista, komiška pora, spektakliui pridėjusi šiltų atspalvių.

Tonio ir Mari linija spektaklyje netapo pagrindine, vis dėlto iš jos kylantis komiškumas paėmė viršų. Komiškumas rodėsi visur, kur tik rasdavo progą, užpildydamas visus tarpus tarp pagrindinių veikėjų pasirodymų. Komiškos buvo tiek šalutinių veikėjų Barono ir Puasonos (Regina Bagdanavičiūtė), Pelikano (Stanislovas Rezgevičius) ir Tonio mamos Karolinos (Aurelija Dovydaitienė)) scenos, tiek ir dažnas choreografijos numeris. Smagiai nusiteikusiai publikai tai, žinoma, buvo priimtina. Bet taip, deja, nublanko dauguma „Cirko princesės“ temų.

Prie to prisidėjo ir stilizuoti trečiojo dešimtmečio kostiumai (Aleksandra Jacovskytė), ir Gyčio Ivanausko choreografija. Veiksmas scenoje dažnai atrodė ganėtinai iliustratyviai, todėl buvo lengvai atpažįstamas, suprantamas ir nekėlė rimtesnių iššūkių žiūrovams.

Tačiau iššūkių spektaklio kūrėjams netrūko. Akivaizdžiausias, ne kartą kėlęs nuostabą buvo šokėjų ir choro sutalpinimas scenoje. Aplink Marijaus Jacovskio sukurtą laikraščių kioską sustoję dainuojantys ir šokantys atlikėjai nustebino ne tik tuo, kad visi sutilpo scenoje, bet ir tuo, jog, regis, dėl tikslios choreografijos nebuvo susidūrimų, virtimų ar kitų spektakliui sutrukdyti galėjusių smulkmenų.

Tačiau kalbant apie solistus, to paties pasakyti negalima. Daugumai solistų kilo problemų kai nustojus dainuoti teko kalbėti, vaidinti. Norėjosi, kad kalbamieji intarpai būtų ne tiesiog istoriją pasakojantys, jungiantys elementai, bet ir kokybiška spektaklio visumą papildanti dalis. Deja, to dar teks palaukti.

Ne visiškai sklandus buvo ir mikrofonų naudojimas: įgarsinti buvo ne tik kalbėjimas, dainavimas, bet ir kvėpavimas. O ir patys mikrofonai gerokai krito į akis ir neprisidėjo prie pasakiškos spektaklio atmosferos kūrimo.

Tačiau po atostogų besirenkančių žiūrovų žvilgsniai dar neužaštrinti. Dar džiugina lengvos, vasariškos pramogos. O nepaisant kai kurių trūkumų, net ir artėjančią šaltą žiemą norėsis būtent tokios lengvos pramogos su gera muzika.http://img.lrytas.lt/img/p.gifhttp://img.lrytas.lt/img/p.gif

„Misteris X“, populiari operetė, daugeliui žinoma „Cirko princesės“ pavadinimu, Lietuvoje statoma nedažnai - ji skambėjo tik Kauno muzikinio teatro scenoje. Tačiau muzikos gerbėjai puikiai žino ir niūniuoja garsiąsias jos arijas, rašo „Lietuvos rytas“.

Sovietmečiu I.Kalmano kūrinį išgarsino „Lenfilmo“ sukurta juosta - Misterio Ikso partiją atliko estų solistas Georgas Otsas. Po šio filmo jį Misteriu Iksu vadino ne tik gerbėjai, bet ir pats SSRS vadas Nikita Chruščiovas.

- Kodėl vertėtų ateiti į Klaipėdos muzikinį teatrą, kuo skirsis šio kolektyvo sukurta operetės versija? - paklausiau pagrindinio vaidmens atlikėjo, TV projekto „Triumfo arka“ žiūrovų numylėtiniu tapusio 33 metų solisto M.Rojaus.

- Galbūt kai kam operetės atrodo nebeįdomios, lėkštos. Tačiau kiekvienas režisierius savitas, todėl ir, atrodytų, tradicinis žanras gali būti interpretuojamas visiškai netikėtai.

Mūsų pastatyme žiūrovai turėtų nustebti neišvydę operečių šablonų - daug judesio, šokių ją priartina prie miuziklo. Operetės veiksmas žiūrovus nukels į XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžių, kurio simboliu spektaklyje taps spaudos kioskas, kupinas ne tik naujausios informacijos, bet ir tuščių idealų. Miesto gyvenimas sukasi apie jį, jame ir ant jo.

- Ar Misterio Ikso vaidmuo buvo tarp tų, kurių labiausiai laukėte? Ar teko iki šiol susidurti su I.Kalmano kūryba?

- Gal prieš šešetą metų dalyvavau Maskvoje vykusiame I.Kalmano operetės konkurse, tapau diplomantu. Ten atsidūriau buvusio mūsų teatro meno vadovo ir dirigento Stasio Domarko ir savo mokytojo Eduardo Kaniavos dėka. Iki šiol dainavau tik pavienius šio kompozitoriaus kūrinius, garsiąją Misterio Ikso ariją, kurią mėgsta visi baritonai.

- Kurdamas šį vaidmenį kartu su Klaipėdos muzikinio teatro orkestru Misterio Ikso ariją įamžinote muzikiniame vaizdo klipe.

- Teko gerokai paplušėti. Dirbome puspenktos valandos, ieškojome netikėtų kampų, apšvietimo, o liko tik pora minučių. Supratau, ką reiškia kurti filmus. Manau, rezultatas išėjo neblogas.

- Šiemet buvote pakviestas į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą sukurti Figaro vaidmens Gioacchino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“. Darbo netrūksta?

- Pakanka veiklos. Bendradarbiavimas su Vilniaus operos teatru nenutrūko. Spalio mėnesį čia dainuosiu Žermoną operoje „Traviata“.

- Tai galbūt nėra labai sudėtinga - juk šią partiją esate sukūręs Klaipėdoje.

- Taip, bet tuomet dainavau lietuviškai, o dabar visą tekstą tenka išmokti italų kalba.

- Išgarsėti Lietuvoje jums padėjo televizijos projektas „Triumfo arka“. Nors kai kurie komisijos nariai negailėjo jums priekaištų, tapote žiūrovų numylėtiniu. Ar po to padaugėjo pasiūlymų dainuoti?

- Gal ir taip. Antai pirmadienį kartu su mūsų teatro soliste Rita Petrauskaite surengėme koncertą užsienio šalių parlamentų pirmininkams, kurie buvo susirinkę Palangoje. Padainuoti per jiems surengtus iškilmingus pietus mus pakvietė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Atrodo, visi buvo patenkinti, bet daugiausia plojimų sulaukėme iš užsieniečių. Saviškiai dažnai mano, kad Lietuvoje gerų atlikėjų nėra. Eini į sceną, o jie jau apsiginklavę išankstine nuostata - nagi parodyk, ar ką nors sugebi.

- Esate ne tik puikus atlikėjas, bet ir patrauklus vyras. Tikriausiai netrūksta gerbėjų dėmesio?

- Dėl vienos gerbėjos liko širdperša iki šiol, kažkaip nevykusiai su ja išsiskyrėme. Viena kaunietė iš kažkur gavo mano telefono numerį, ėmė skambinėti. Ji apie mane surinko daug informacijos ir ją sudėjo į „Vikipediją“, o mano atliekamų kūrinių įrašus sukėlė į „YouTube“.

Kartą pasakė, kad atvažiuoja į Klaipėdą žiūrėti spektaklio, atrodo, „Baliaus Savojoje“. Paprašė po spektaklio susitikti, picerijoje išgėrėme kavos, palydėjau ją iki autobusų stoties. Paskui ji sumanė, kad man reikia dalyvauti „Eurovizijos“ konkurse. Esą dainos tekstą kažkokia poetė jau sukūrė, yra ir kompozitorius. Aš lyg ir sutikau pasidomėti, bet per darbus neliko laiko. Moteris įsižeidė, internete ištrynė visus sukeltus mano kūrinių įrašus, viešai išbarė mane viename tinklapyje.

- Liepą atšokote vestuves. Jūsų žmona Kamilė - Klaipėdos muzikinio teatro smuikininkė. Tarnybinis romanas?

- Galima sakyti ir taip.

- Tai gal sukursite šeimos duetą?

- Buvo tokių minčių. Bet per vestuves aš vienas svečiams dainavau, žmona pernelyg jaudinosi.

-  Gimėte ir mokyklą baigėte Žemaitijoje, Darbėnų miestelyje. Ar artimieji palaikė jūsų sumanymą tapti dainininku?

- Nesipriešino. Bet sužinojęs, kokius atlyginimus gauna solistai, mano tėvas pasakė: vaikeli, taupykime aparatūrai, būsi vestuvių dainininkas. Aparatūrą supirko, bet ji taip ir dulka tėvų namuose iki šiol nepaliesta.

Džiugino operetės

Septynioliktasis festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ truko visą mėnesį. Šįkart jis buvo skirtas maestro Stasio Domarko 75 metų sukakčiai.

Iš viso įvyko šešiolika renginių Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje, salėse ir po atviru dangumi. Festivalis š įmet buvo skirtas puošniai, lengvai ir žaismingai operetei.

„Misterį X“ kūrė ne tik klaipėdiečiai, bet ir vilniečiai. Pastatymo režisierė Rūta Bunikytė, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė. Choreografas Gytis Ivanauskas. Muzikos vadovas ir dirigentas - S.Domarkas. Misterio Ikso partiją taip pat parengė solistas Romanas Kudriašovas.

Operetės „Misteris X“ premjera. Rugpjūčio 22, 23 d. 19 val. 30 min. Klaipėdos muzikinis teatras.

Kiek pakoreguotą operetės, žinomos „Cirko princesės“ vardu, versiją stato režisierė Rūta Bunikytė. Spektakliui diriguos maestro Stasys Domarkas, operetės choreografas – Gytis Ivanauskas.

Operetės veiksmas žiūrovus nukels į XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžių, kurio simboliu spektaklyje taps spaudos kioskas, kupinas ne tik naujausios informacijos, bet ir tuščių idealų. Miesto gyvenimas sukasi apie jį, jame ir ant jo.

„Misterį X“ matau visiškai kitaip, nei šis kūrinys buvo interpretuotas iki šiol. Tradicinį Misterį Iksą visi atsimena kaip tragiško likimo cirko artistą, o mes bandysime išryškinti žmones, kurie yra aplink. Šiuo atveju Misteris Iksas tiesiog yra aplinkybių auka, žmogus, kuris vienintelis yra tikras“, - pasakoja režisierė R.Bunikytė.

Anot jos, tradicinių cirko atributų – dresuotų dramblių, gyvačių ir liūtų – šiame spektaklyje taip pat nebus. Gyvūnai taps  aukštuomenės ydų metafora. Jas ir šiandieninį žmonių bendravimo cirką operetės statytojai ir imasi ironizuoti.

Spektaklio scenografiją sukūrė dailininkas Marijus Jacovskis, džiazo amžių primenančius kostiumus – Aleksandra Jacovskytė. Pagrindinius vaidmenis premjeriniame spektaklyje kuria baritonai Mindaugas Rojus ir Romanas Kudriašovas (Misteris Iksas), solistės Judita Butkytė-Komovienė ir Beata Ignatavičiūtė (Fedora Verdjė).

Pasak spektaklio choreografo G.Ivanausko, „per šiandienos tėkmę, bėgimą ir rutiną praleidžiame daug gražių dalykų, būtent juos operetėje ir bus mėginama aktualizuoti“.

„Juos šiame spektaklyje trumpam sustabdysime ir užfiksuosime, kad žiūrovas galėtų pasimėgauti dieviška muzika, vaizdu ir puikiais balsais“, – sakė G.Ivanauskas.

I.Kalmano operetės „Cirko princesė“ premjera Vienos „Theater an der Wien“ įvyko 1926 m. kovą. Nuo tada ji spėjo apkeliauti daugelį Europos teatrų scenų, tačiau Lietuvoje iki šiol rampos šviesą išvydo tik kartą – 1995 m. Kauno muzikiniame teatre.

 

 

Komentarai