Nemirtinga „Bohemos“ meilė įkvepia naujus prisipažinimus

Publikuota: 2014-02-08 Autorius: MB inf.
Nemirtinga „Bohemos“ meilė įkvepia naujus prisipažinimus

Šį šeštadienį, Vilniuje, prekybos centro Panorama lankytojų laukė Bohemiečių paruošta staigmena. Visuomet stebinti nusiteikęs Vilnius City Operos kolektyvas surengė netikėtą akciją, artėjant Šv. Valentino dienai. Jos metu, kiekvienas norintysis turėjo galimybę išrašyti savo gražiausius meilės žodžius naudodamasis originalia spausdinimo mašinėle. Likus mažiau, nei savaitei iki įsimylėjėlių šventės, susidomėjusiųjų nelauktu pasiūlymu netrūko. Akcijos metu buvo dalinami ir atvirlaiškiai su legendinės operos „Bohema“ nuotraukomis, siūlantys nedelsti ir išsakyti šilčiausius jausmus artimiesiems, rašant ranka.

Šiandien, elektroninių laiškų ir trumpųjų žinučių užkariautoje kasdienybėje gauti atviruką, ar ranka rašytą laišką tampa didžiausia dovana ir staigmena. Laikyti rankose tikrą popierių, su įsirėžusiais artimojo žodžiais, žmonių rankomis nukeliavusį ilgą kelią sukelia nenusakomai didesnį džiaugsmą. Popierius visuomet asocijuojasi su istorija. Bet kokio tipo rankraščiai šimtmečiais saugojo praėjusių laikų atmintį. Pačių žmonių rašyti laiškai ar memuarai mums dar šiandien suteikia galimybę pažinti seniai praėjusius laikus ne tik sausais faktais, bet ir suprasti, žinoti jų jausmus, išgyvenimus, suvokti padarytus sprendimus.

Tikriausiai ne vienas iš mūsų yra matęs ar net paveldėjęs tėvų ir senelių kauptas nuotraukas ir ranka rašytus laiškus. Niekam nekyla abejonių ir klausimų, jog jų vertė neįkainojama. Kiekvienas iš šių daiktų turi didžiulį emocinį krūvį, kuris gali padėti išlaikyti ryšį su seniai nematytais artimaisiais. Šiandien šios tradicijos, įpročiai nyksta, todėl siekdami priminti ir paskatinti žmones nepamiršti gyvai reikšti savo šilčiausius jausmus, Vilnius City Opera jau antrus metus iš eilės siūlo specialiai Šv. Valentino dienai paruoštus atvirlaiškius.

Daugelis tiki, jog tikras meilės prisipažinimas turi būti išsakytas žodžiu, arba parašytas ranka. Tačiau šiandien tikra romantika gali pakvipti ir plonytis popieriaus lapas su jame įspaustomis mašinraščio raidėmis. Be to, išvydus spaudinimo mašinėlę, prieš akis netrunka atgyti vaizdai, kuomet būtent jomis naudodamiesi žymiausius romanus parašė tokie rašytojai, kaip Markas Tvenas, Ernestas Hemingvėus ar J. R. R. Tolkienas.

Tokiu rašytoju tapti svajoja ir Rodolfo, jau legendiniu tapusiame Vilnius City Opera spektaklyje „Bohema“. Kas kartą atrandantys vis naujų ir originalių būdų pristatyti savo artimiausius darbus, šį kartą bohemiečiai nusprendė atgaivinti Dž. Pučinio operos pagrindinio herojaus poeto Rodolfo dvasią prieš kovo 7, 8 ir 9 dieną įvyksiančius spektaklius Vilniaus Kongresų rūmuose. Tarp Rodolfo ir Mimi užsiplieskianti meilė, tampa stipresnė, nei kada nors paties poeto galėjo būti aprašyta...

Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro ir bohemiečių 2006 metais pastatyta Dž. Pučinio opera „Bohema“ tapo legendiniu klasikinės operos pastatymu, aukščiausiai įvertintu tiek meno kritikų, tiek žiūrovų. Ji subūrė jaunuosius Lietuvos operos solistus ir pakeitė žiūrovų požiūrį į klasikinę operą. Maestro Gintaras Rinkevičius, režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius šiuo pastatymu pradėjo naują epochą Lietuvos operos istorijoje.

Vilnius City Opera džiaugiasi galėsiantys pristatyti ir atsinaujinusią solistų sudėtį. Kovo 7, 8, 9 dienomis Marčelo vaidmenį pirmą kartą atliks Kostas Smoriginas, Kolino – Tadas Girininkas, o Vytautas Vepštas bohemiečių trupėje debiutuos Šonaro vaidmeniu.

Lietuvos Valstybinio Simfoninio Orkestro ir bohemiečių 2006 metais pastatyta Dž. Pučinio opera „Bohema“ tapo legendiniu klasikinės operos pastatymu, aukščiausiai įvertintu tiek meno kritikų, tiek žiūrovų. Ji subūrė jaunuosius Lietuvos operos solistus ir pakeitė žiūrovų požiūrį į klasikinę operą. Maestro Gintaras Rinkevičius, režisierė Dalia Ibelhauptaitė ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius šiuo pastatymu pradėjo naują epochą Lietuvos operos istorijoje. Tuo tarpu su studentišku entuziazmu, humoro jausmu, energija ir originaliomis idėjomis pradėta bohemiečių veikla išaugo į galingą kūrybinį reiškinį ir įtakojo ne vieno su šiuo spektakliu susijusio žmogaus gyvenimą.

„Mūsų pastatymas tapo savitu kūrybinės laisvės ir jaunatviškumo simboliu. „Bohema“ sukrėtė tradicinį operos pasaulį. Jos dėka operą, teatrą, rimtąją muziką pamilo daugiau žmonių, daugiau jaunimo, “, – sako operos dirigentas G. Rinkevičius.

Iki šiol „Bohema“ – daugiausiai kartų rodytas šių kūrėjų spektaklis, kas kartą surenkantis pilnas žiūrovų sales – šiandien jį jau matė daugiau nei 50 000 žiūrovų. Dabar sunku įsivaizduoti, jog tuomet, pirmuosiuose spektakliuose pasirodę, šiandien puikiai pažįstami operos solistai iš tiesų kalbėjo ir dainavo apie save. Edgaras Montvidas, Joana Gedmintaitė, Asmik Grigorian, Sandra Janušaitė, Laimonas Pautienius, Dainius Stumbras, Egidijus Dauskurdis buvo tokie pat „bohemiečiai“, kaip ir jų kurti personažai. Sunkiai galą su galu susduriantys jaunieji menininkai, ėmėsi darbų visur, kūrė negailėdami savęs ir tikėjo, jog sulauks savojo žvaigždės momento. Šiandien didžioji dalis šių solistų sėkmingai vysto savo tarptautines karjeras, yra laukiami visose Europos operos teatruose ir vis rečiau pasirodo Lietuvos scenose. Visi jie - be išimties ryškiausi savo kartos talentai Lietuvos operos padangėje.

„Šių spektaklių naujovė – visuose vyrų vaidmenyse - nauji atlikėjai!“ – jaunųjų operos talentų gausa džiaugiasi Vilnius City operos meno vadovė D. Ibelhauptaitė. „K. Smoriginas debiutuos Marčelo vaidmenyje. Jis yra dainavęs ir Šonarą, ir Koliną, - pastarąjį Londono Covent gardeno operoje, bet pirmasis Kosto Marčelas bus Vilniuje. Pristatysime žiūrovams mūsų trupei naują solistą – Vytautą Vepštą, prieš kelis metus baigusį Londono Karališkąją Muzikos akademiją. Kolino vaidmenyje debiutuos bohemiečių senbūvis Tadas Girininkas. Na, o kas bus Rudolfas? Palaukime siurprizo!” – juokiasi D. Ibelhauptaitė.

Nuo 2006 metų – pirmųjų „Bohemos“ spektaklių - muzikinis teatras susilaukia žymiai didesnio jaunosios publikos dėmesio, dainininkų veidai tapo atpažįstami ne tik mažam „rimtosios“ muzikos gerbėjų ratui, bet ir plačiajai auditorijai, taip toliau skatinant suvokimą, jog opera yra ir turi būti pasiekiama kiekvienam, neužsiverti akademikų rato ribose.

Nenuostabu, jog Lietuvos operos pasaulį sudrebinę kūrėjai nepamiršta atsisukti į jų visų gyvenimus pakeitusį spektaklį ir su juo vis prisiminti senus laikus, tuo pačiu kas kartą jam suteikiant visiškai naują veidą. Ar tai būtų dar nematytų solistų pasirodymai ar netikėti originaliosios sudėties artistų susikeitimai vaidmenimis, „Bohema“ negali nestebinti ir nepriminti, jog tikras ir savęs negailintis darbas yra vertas dėmesio ir nepavaldus laiko pokyčiams, kurie kol kas tik puošia bohemiečius.

Komentarai