NETEKTIS. Mirė IRENA NIJOLĖ ŠABŪNAITĖ (1939–2026)
IRENA NIJOLĖ ŠABŪNAITĖ (1939–2026), Pianistė, pedagogė, Lietuvos nusipelniusi artistė
Atsisveikinimas vyks sausio 25 d. (sekmadienį) nuo 9 val. iki 14.45 val. laidojimo namuose M. K. Paco g. 4, 1-oje salėje.
Urna išnešama 15 val. Laidotuvės Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Išėjo Irena Nijolė Šabūnaitė – pianistė, pedagogė, Lietuvos nusipelniusi artistė, ilgametė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė. Su ja tyliai užsivėrė viena reikšminga Lietuvos muzikinės kultūros epocha, kurios esmė buvo ne triukšmingas matomumas, o nuoseklus, reiklumu ir pagarba grįstas darbas su žmogumi ir muzika.
Irena Šabūnaitė priklausė tai pedagogų kartai, kuri muziką suvokė kaip gyvenimo būdą ir moralinę laikyseną. Ji su pagyrimu baigė studijas Lietuvos konservatorijoje, tobulinosi Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos aspirantūroje, tačiau svarbiausia jos biografijos dalis – ne diplomai ar titulai, o tūkstančiai valandų klasėse, auditorijose, repeticijose ir koncertų salėse.
Ji dėstė Klaipėdos konservatorijoje, M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Per jos rankas perėjo daugiau kaip du šimtai absolventų – būsimų kompozitorių, muzikologų, dirigentų, atlikėjų, pedagogų. Ne visi tapo pianistais, bet visi išsinešė muzikos supratimą, scenos atsakomybės jausmą ir pagarbą darbui.
Jos pedagogika buvo griežta, bet teisinga. Reikli, bet nežeidžianti. Ji mokėjo pastebėti, kur slypi studento galimybės, ir kantriai, kartais net be kompromisų, vesti iki rezultato. Mokinių atsiminimuose dažnai kartojasi detalės: aiškus balsas, artikuliuota kalba, preciziškas darbas su garsu, fraze, rankų pastatymu, o kartu – žmogiška šiluma, humoras, subtilūs gyvenimiški patarimai, pasakyti tada, kai jų labiausiai reikėjo.
Kaip pianistė Irena Šabūnaitė surengė šimtus koncertų Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiavo su ryškiais solistais, chorais, kameriniais ir simfoniniais orkestrais. Ji buvo patikima ansamblio partnerė, puiki koncertmeisterė, muzikė, kuri „skaito iš lapo“ ne tik natas, bet ir situaciją, žmogų, muzikos dramaturgiją. Daug kūrinių įrašyta Lietuvos radijuje ir televizijoje, reikšminga jos veiklos dalis buvo skirta lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidai.
Ypatingą vietą jos profesiniame kelyje užėmė Stasio Vainiūno muzika – jos interpretacija, analizė, pedagoginis perteikimas. Šio kompozitoriaus kūrybai skirti I. Šabūnaitės straipsniai ir pranešimai tapo svarbia Lietuvos muzikologinės minties dalimi.
Tačiau bene ryškiausias jos palikimas – žmonės. Mokiniai prisimena ne tik pamokas, bet ir būseną: jausmą, kad esi priimtas, matomas, kad iš tavęs tikimasi daug, nes tau patikėta. Ji mokėjo ugdyti savarankiškumą, atsakomybę, sceninę drąsą. Mokėjo pasakyti „nieko tokio, rabota takaja“, ir tuo pačiu – pareikalauti maksimumo.
Už savo veiklą Irena Nijolė Šabūnaitė buvo ne kartą apdovanota, jai suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės vardas, 2009 m. ji apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tačiau svarbiausias jos apdovanojimas – gyvas tęstinumas: jos mokinių darbuose, jų pačių studentuose, jų muzikiniame mąstyme.
„Niekada nesustok. Kas bebūtų, visuomet eik pirmyn“, – sakydavo ji.
Šie žodžiai lieka ne kaip frazė, o kaip gyvenimo pamoka.
Susiję nariai
Nijolė Irena Šabūnaitė
Pianistė, pedagogė, muzikologė