Operos solistui Jonui Stasiūnui - 100

2019 m. rugsėjo 26 d. sukanka 100 metų nuo žymaus lietuvių operos solisto profesoriaus Jono Stasiūno gimimo. Lietuvos muzikų sąjunga iškilią dainininko sukaktį pasitinka nauja kompaktine plokštele - "Dainuoja Jonas Stasiūnas". Tai - archyvinių įrašų serijos tęsinys. Jau išleistos Elenos Čiudakovos, Virgilijaus Noreikos, Valentino Adamkevičiaus, Vaclovo Daunoro, Vincento Kuprio kompaktinės plokštelės.

Už galingų dainininko pečių – ilgas ir prasmingas menininko kelias, prasidėjęs vaizdingame Kupiškio krašto Ničiūnų kaime. Gausi Antano ir Zuzanos Stasiūnų šeima, kurioje augo septyni vaikai, apylinkėse garsėjo skambiais balsais, augumu ir linksmu būdu. Joną, pradinius mokslus baigusį lietuviškumu garsėjusioje Geležių mokyklėlėje, tėvas nuvežė į Panevėžį. Pirmojoje lietuviškoje gimnazijoje „humanitarinius universitetus“ J. Stasiūnas ėjo Julijono Lindės-Dobilo suburtoje Meno kuopoje. Muzikas Mykolas Karka balsingą vyruką skatino dainuoti – Jono balsas skambėjo ne tik gimnazijos chore, soliniuose epizoduose, Kristaus Karaliaus katedroje, ateitininkų renginiuose, bet ir „Dainos“ draugijos statomose operetėse.

1940 m. J. Stasiūnas įstojo į Kauno konservatoriją, Petro Olekos klasę. Šis puikus žmogus, įvairiapusis menininkas savo auklėtiniui suteikė vokalo žinių, perteikė sceninę patirtį, o alkanomis karo dienomis pakviesdavo ir prie pietų stalo.

Studijuodamas pradiniuose kursuose jaunasis dainininkas sukūrė keletą vaidmenų Kaune veikusioje operetėje, 1941–1942 m. buvo įvestas į Kauno didžiojo teatro scenoje rodomus spektaklius. 1948 m. konservatoriją su pagyrimu baigęs Jonas Stasiūnas jau turėjo įspūdingą 15 vaidmenų ir dainuotų spektaklių bagažą. Puiki muzikinė atmintis, imlumas, impozantiška sceninė išvaizda, nepaprastas darbštumas greitai padėjo tapti teatre laukiamu baritono vaidmenų atlikėju. Iki teatro persikraustymo į Vilnių (1948) J. Stasiūno repertuare jau buvo Alfijas P. Mascagni operoje „Kaimo garbė“, Žermonas G. Verdi „Traviatoje“, Jeleckis P. Čaikovskio operoje „Pikų dama“, Valentinas Ch. Gounod „Fauste“, Figaro G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“ ir kt.

Daugiau kaip 40 metų J. Stasiūnas paskyrė Lietuvos operos scenai, sukūrė per 50 vaidmenų. Kaune pradėtą karjerą tęsė Vilniuje, 1948–1984 metais buvo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro solistas. Puikūs jo vaidmenys – Margiris (V. Klovos „Pilėnai“), Žermonas (G. Verdi „Traviata“), Eskamiljas (G. Bizet „Karmen“) – atlikti daugiau kaip po 100 kartų. Beveik tiek pat – ir Igoris (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Figaras (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“), Demonas (A. Rubinšteino „Demonas“). Greta rikiuojasi Amonasras, Rigoletas ir Jagas (G. Verdi „Aida“, „Rigoletas“ ir „Otelas“), Skarpija (G. Puccini „Toska“), Borisas (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“). Visi šie solisto darbai pelnė aukščiausius publikos ir operos meno žinovų įvertinimus bei tais dešimtmečiais pačius svarbiausius apdovanojimus.

Ypatingi J. Stasiūno darbai lietuviškose operose: Jaunasis bajoras ir Rimvydas J. Karnavičiaus „Gražinoje“, Sakalas A. Račiūno „Marytėje“, Radvila B. Dvariono „Dalioje“ ir kt. Tačiau pirmiausia jis buvo nepakeičiamas Pilėnų kunigaikštis Margiris V. Klovos operoje „Pilėnai“. Šis vaidmuo ypač jaudindavo klausytojus, su patriotinius jausmus žadinusiu spektakliu buvo aplankyta nemažai Lietuvos vietovių. J. Stasiūnas žmonių atmintyje ir liko kaip Pilėnų kunigaikštis – Plateliuose ir Klaipėdoje, Alytuje ir Tauragėje, pačiame Vilniuje...

Apie 1500 kartų teatro uždanga kilo Jono Stasiūno kuriamiems personažams, sudainuota ir tiek pat koncertų. Solistas buvo daugelio lietuvių autorių – V. Klovos, J. Juzeliūno, K. Kavecko ir kt. – kūrinių pirmasis atlikėjas. Su operų spektakliais, koncertais, edukacinėmis programomis dainininkas ne tik nuolat keliaudavo po Lietuvą, bet ir reprezentuodavo savo kraštą Kultūros ir meno dienose, meno festivaliuose užsienyje. Yra dainavęs Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Kinijoje, Slovakijoje, Mongolijoje, Latvijoje, Moldovoje, Rusijoje, Užkaukazės respublikose, Ukrainoje.

Daug koncertuodavo su liaudies muzikos ansambliais „Sutartinė“, „Armonika“ – jį viliojo liaudies daina. Ne viena, jo prisiminta iš Ničiūnų vienkiemio, kompozitorių buvo pritaikyta koncertiniam atlikimui.

Nuo 1962 m. su didžiule meile ir atsidavimu Jonas Stasiūnas ugdė jaunus dainininkus – dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1983 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Solistas buvo dažnas svečias radijo, televizijos ir plokštelių įrašų studijose. Valdydamas poetinį žodį, iš kitų kalbų išvertė nemažai dainų, romansų tekstų, parašė atsiminimų.

Kompaktinėje plokštelėje pateikiamas repertuaras iš dalies atspindi didžiulį Jono Stasiūno kūrybinį palikimą (jį sudaro beveik 300 įrašų) ir platų kūrybos diapazoną.

Susiję nuotraukų galerijos

Jonas Stasiūnas. Operų vaidmenys

2016-10-29

Jonas Stasiūnas. Šeima, koncertai, kolegos

2016-11-10

Susiję nariai

Jonas Stasiūnas

Lietuvos operos dainininkas (baritonas), profesorius