Paskelbti 2013 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai

Gruodžio 9 d., pirmadienį, Kultūros ministerijoje vyko spaudos konferencija, kurioje Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė 2013 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus.

Šį prestižinį apdovanojimą pelnė aktoriai Donatas Banionis ir Juozas Budraitis, kompozitoriai Giedrius Antanas Kuprevičius ir Faustas Latėnas, rašytojas Vladas Braziūnas ir kino operatorius Jonas Gricius. Pastarasis įvertintas už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.

Giedrius Antanas Kuprevičius – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
1967–1975 m. dėstė J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. Buvo koncertinės grupės „Žaliakalnio vilkai“ dalyvis. 1971–1982 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus sekretorius. 1980–1987 m. vadovavo Kauno valstybinio muzikinio teatro elektroninės muzikos grupei „Argo“. 1987–1988 m. Lietuvos televizijos (LTV) muzikos laidų redakcijos vyr. redaktorius, ilgą laiką vedė LTV laidas „Kontrapunktas“. 1988–1990 m. Lietuvos SSR kultūros ministro pirmasis pavaduotojas ir meno reikalų valdybos viršininkas.
1990–1999 m. dėstė (docento pareigose) Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete. 1992–1993 m. tapo Kauno miesto savivaldybės vicemeru. 1998 m. paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. 2000 m. sausio 1 d. paskirtas KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu. Šias pareiga ėjo iki 2012 metų kovo 1 d. Lietuvos kompozitorių sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos mokslų akademijos narys.

Faustas Latėnas – Lietuvos kompozitorius, kultūros veikėjas. Parašė muziką kino filmams „Mano mažytė žmona (1984 m., rež. Raimundas Banionis), „Šešiolikmečiai“ (1987 m., rež. Raimundas Banionis), „Parodų rūmai“ (1987 m., rež. Marijonas Giedrys, Andrius Šiuša), „Neatmenu tavo veido“ (1988 m., rež. Raimundas Banionis), „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990 m., rež. Raimundas Banionis), „Išakėtas krantas“ (1992 m., rež. Tomas Donėla), „Džiazas“ (1992 m., rež. Raimundas Banionis), „Mediniai laiptai (1993 m., rež. Vidas Rašinskas), „Ir jis pasakė jums sudie“ (1993 m., rež. Andrius Šiuša), „Prokurorai“ (2002 m., rež. Raimundas Banionis, Alvydas Šlepikas), „Garbės kuopa“ (2007 m., rež. Raimundas Banionis), dokumentiniam filmui „Lietuvos Respublikos Prezidentai: Algirdas Mykolas Brazauskas. Prezidentavimo metai“ (1998 m., rež. Rimtautas Šilinis).
1996 m. paskirtas Lietuvos Respublikos kultūros viceministru. 1997–1999 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės konsultantas kultūros klausimais, 1999–2005 m. – ministro pirmininko konsultantas kultūros klausimais. 1999 m. laimėjo konkursą į Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pareigas. 2000–2005 m. Valstybinio Vilniaus mažojo teatro vadovas. 2005 m. antrą kartą tapo Lietuvos Respublikos kultūros viceministru. Nuo 2006 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministro pirmininko patarėjas.

Donatas Banionis savo pirmąjį reikšmingą vaidmenį suvaidino 1949 m. Tai buvo Andrejus A. Ostrovskis ir N. Solovjovas dramoje „Belugino vedybos“. Po to – Jorgeno Tesmano vaidmuo „Hedoje Gabler“. A. Banionis „Komivojažerio mirtyje “ taip pat vaidino Vilį Lomeną. Tuo laikotarpiu D. Banionis pabandė ir režisuoti. 1956 m. kartu su Jonu Alekna pastatė Bransilavo Nušičiaus „Dr.“ („Filosofijos daktarą“), o 1958 m. jau vienas – Jevgenijaus Švarco „Paprastąjį stebuklą“, tačiau aktorius to niekada nelaikė savo pašaukimu.
Be daugybės teatro vaidmenų, D. Banionis sukūrė nemažai vaidmenų kine.
D. Banionis karjerą kine pradėjo keliuose lietuviškuose, vėliau daugiausia vaidino rusiškuose ir vokiškuose filmuose.
1959 m. režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus pastatytas „Adomas nori būti žmogumi“ – pirmasis aktoriaus filmas. Po to – „Vienos dienos kronika“ (1964 m.), „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (rež. Raimondas Vabalas, 1964 m.). Iš pradžių darbas kine D. Banioniui labai nepatiko, tačiau buvo sukurtas ir ketvirtas vaidmuo filme „Niekas nenorėjo mirti“ (1965 m., rež. Vytautas Žalakevičius), atnešęs aktoriui tarptautinę šlovę.
 
Juozas Budraitis - Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktorius, diplomatas.
1973 m. baigė teisę Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 1981 m. –aukštuosius kino režisūros kursus Maskvoje.
Nuo 1965 m. kino aktorius. 1979–1989 m. Kauno dramos teatro aktorius. 1989–1996 m. Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas. 1996–2010 m. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje kultūros atašė. Juozas Budraitis sukūrė daugybę vaidmenų teatre (Henrikas Ibsenas, „Statytojas Solnesas“. Solnesas (rež. Jonas Vaitkus), Vincas Krėvė, „Šarūnas“. Šarūnas (rež. Jonas Vaitkus), Alberas Kamiu, „Kaligula“. Herija (rež. Jonas Vaitkus) ir t.t. ) ir dar daugiau vaidmenų kine ir televizijoje. Pastarųjų skaičiuojama beveik 90.
Budraitis taip pat režisavo du filmus 1978 m. „Atspindžiai“ ir 1982 m. „Paukščių miestas“

Vladas Braziūnas – 1997 m. Vilniaus universitete baigė lietuvių filologiją. Dirbo universitete, kultūrinių bei literatūrinių laikraščių, žurnalų redakcijose, ilgiausiai, 15 metų, savaitraštyje „Literatūra ir menas“, buvo jo vyriausiuoju redaktoriumi. Nuo 1996 m. atsidėjo tik literatūrinei kūrybai.
Kaip poetas debiutavo 1974 m. Pirmoji eilėraščių knyga leidykloje buvo įkalinta septyneriems metams: nuosprendis – „idėjiškai ir meniškai nebrandi”. Tačiau, vos tik išėjęs, eilėraščių rinkinys „Slenka žaibas“ apdovanotas Zigmo Gėlės premija, skiriama už stipriausią poezijos debiutą.
2008 m. už eilėraščių ciklą „Slaptoji ornitologija: inkilų šventinimas“ skirta literatūrinė „Varpų“ premija.
Poezijoje vaizduojamos ryškios kaimiškosios ir miestietiškosios patirties sandūros, praeities ir dabarties sąsajų apmąstymai („Slenka žaibas“), linkstama į daiktišką konkretumą, peizažo detalės dažnai įgyja apibendrinamąją prasmę. Rinkinių „Voro stulpas“ (1986 m.), „Alkanoji linksniuotė“ (1993 m.), „Užkalinėti“ (1998 m.) eilėraščiai turi ironijos atspalvį, poetika grindžiama žodžių prasmės ir garsų žaismu. Rinkiniuose „Užkalbėti juodą sraują“ (1989 m.), „Ant balto dugno“ (1999 m.) gausu istorinių motyvų, Atgimimo laikotarpio aktualijų, ryškios publicistinės intonacijos. Postmodernistinėje poemoje „Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai“ (2002 m.) tautos istorija siejama su dabartimi.
Išvertė latvių ir ukrainiečių poetų kūrinių. Jo eilėraščiai publikuojami ir anglų kalba.

Jonas Gricius – lietuvių kino operatorius. 1954 m. baigė Visasąjunginį kinematografijos institutą, Boriso Volčeko kursą. Dirbo kino studijoje „Lenfilm“, režisieriaus A. Moskvino asistentu. Nuo 1958 m. – Lietuvos kino studijos (LKS) operatorius. LTSR kinematografininkų sąjungos sekretorius (1963–1968), pirmininkas (1981–1988). Lietuvos kino studijos direktorius (1978–1989).

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gal būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną.
Nacionalinės premijos laureatai išrenkami ir paskelbiami gruodžio mėnesį, o premijas įteiks Lietuvos Respublikos prezidentė Vasario 16-osios proga