Pauliaus Anderssono triumfasVoroneže

Publikuota: 2014-04-20 Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Pauliaus Anderssono triumfasVoroneže

Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos abiturientas Paulius Anderssonas įvairių valstybių koncertų salėse jau nebe naujokas. Kaip tarptautinių konkursų laureatas pianistas yra koncertavęs JAV, Lenkijoje, Vokietijoje, Gruzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Danijoje. Jis skambina ne tik solines programas, bet pasirodo ir su orkestrais. Kelias programėles parengė koncertams „Visai šeimai“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Neseniai pianistas grįžo iš Rusijos, Voronežo miesto, kuris mums asocijuojasi su lietuvių gimnazijų veikla Pirmojo pasaulinio karo metais.

Voronežas – Senosios Rusios miestas, čia Petras Pirmasis įkūrė galingą karinę jūrų flotilę, kariavo su osmanais. Mieste puikuojasi puošni katedra, dar yra išlikę senųjų pastatų, salių. Voroneže veikia operos, trys dramos, lėlių teatrai, filharmonija, vyksta Rusijos violončelės muzikos, japonų multiplikacijos festivaliai, džiazo ir kiti renginiai.

Balandžio 12 d. puikioje senovinėje Voronežo filharmonijos salėje Paulius Anderssonas su miesto akademiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Igorio Verbickio, atliko W. A. Mozarto Koncertą Nr. 17 G-dur. 

Koncertas buvo komentuojamas – taip prie pramoninio miesto klausytojų priartinamas klasikinis menas. Profesorius Boleslovas Tabačnikovas negailėjo gražių žodžių apie Lietuvą, prisiminė kadaise Voroneže gyvenusį Stasį Vainiūną, kūrybinį bendradarbiavimą su prof. Sauliumi Sondeckiu, Gintaru Rinkevičiumi, aktoriumi Juozu Budraičiu. Pristatydamas jaunąjį Lietuvos pianistą, B. Tabačnikovas pastebėjo įdomų sutapimą: W. A. Mozartas šį koncertą pirmą kartą atliko 1784 m. balandžio 12 d. Vienoje, o lygiai po 230 metų tą pačią dieną jis skamba Voroneže.

Klausytojus pakerėjo atlikėjo artistiškumas, elegancija, gera technika – žėrintys pasažai, gražūs pustoniai ir raiškios intonacijos. Jaunasis pianistas gebėjo perteikti ir Mozarto muzikos tragizmą, ir žaismingumą. Gerai jausdamas kūrinio dramaturgiją Paulius laisvai komunikavo su orkestru.

Pilna filharmonijos salė pianisto pasirodymą įvertino karštomis ovacijomis. Bisui paskambinti S. Rachmaninovo preliudai B-dur ir G-dur sukėlė tikrą plojimų audrą. Orkestro direktorius A. Puchalskis sakė, kad tokios publikos reakcijos (Pauliui teko lenktis 8 kartus) jis neatsimena, nors čia koncertuoja garsūs atlikėjai. P. Anderssonas po tokios sėkmės buvo pakviestas Voroneže surengti solinių koncertų.

 

 

 

Komentarai