Penktosios Birštono menų akademijos aidai
Ryškiai šviečiantys pažinimo takai. Kai 2013 -aisiais startavo Birštono vasaros menų akademija (BVMA), dar sunku buvo prognozuoti, kokiais keliais pasuks Muzikų sąjungos ir Audronės Žigaitytės inicijuotas renginys. Šiemet – jau penktoji Akademija, taigi – mažasis jubiliejus.
Birštoną tarp kitų Lietuvos miestų ir kurortinių vietovių galima drąsiai vadinti sėkmės istorija. Tą sėkmės istoriją išties lėmė daug faktorių. Ne tik unikalios Nemuno kilpos, tarp kurių driekiasi visa Birštono savivaldybės teritorija, ne tik didžiausias gamtinis Birštono turtas – natūralūs, iš žemės gelmių trykštantys mineraliniai vandenys ar taip pat unikalūs sveikatinimo objektai ir purvo vonių gydyklos. Birštono sėkmės istoriją kūrė ir čia gyvenantys bei čia besilankantys žmonės.
Keliavau į Birštoną šįsyk autobusu, įsimetęs negausią mantą, o svarbiausia – kompiuterį ir sudedamą dviratį, nes dviračių takai Birštone savo kokybe lenkia bene visus Lietuvos miestus. Važiavau pro Trakus, Aukštadvarį, Jiezną. Kai pakeliui pamatai metų metus riogsančias krūvas išraustų žemių ar neišasfaltuotą dulkančią autobusų stotelę ir įvažiavęs į Birštoną pamatai išpuoselėtus gėlynus, žaliuojančias vejas bei jaukius pušynėlius, supranti, kad čia yra tikri šeimininkai, puoselėjantys ir mylintys savo kraštą. Jauki, švari ir sveika aplinka yra geriausia mūzų palydovė.
Tomas Bakučionis
Gyvas muzika
Šalia tokių teiginių, kaip kad Niujorkas niekada nemiega, o Paryžius – meilės miestas, reikėtų įrašyti ir dar vieną – Birštonas vasaros metu yra gyvas muzika.
Jei ilsėdamiesi tarp dviejų grožio ir sveikatos procedūrų išgirsite muzikos garsus, sekite jais. Taip tapsite dar vienos gražios meilės istorijos liudininkais tarp Lietuvos muzikų sąjungos organizuojamos jau penktos Birštono vasaros menų akademijos ir šio gražaus Nemuno vingyje įsikūrusio miesto, pulsuojančio gyvybe.
Birštono vasaros menų akademija duris atvėrė penktadienį LMTA medinių pučiamųjų instrumentų kvinteto „Nauji garsai“ koncertu. Jų įvadinis vakaras pasiūlė muzikinę panoraminę kelionę per laikmečius pradedant Renesanso laikų madrigalu ir baigiant XX – XXIa. muzika.
Vis dėlto tikrasis maratonas prasidėjo šeštadienį, dar įmigusio kurorto gatvėse. Eklektika – taip būtų galima pavadinti šią dieną. Tarp kas valandą besikeičiančių tvarkaraščių, alaso ir netikėtų susitikimų tarp seniai nematytų pažįstamų buvo bandoma susigaudyti aplinkoje ir savo dienotvarkėje. Jau pradėjus styguotis visam veiksmų planui, Birštono kultūros centre įvykęs susitikimas tarp BMVA dalyvių ir pedagogų parodė, kad ir vieni, ir kiti jau pradeda įgauti tam tikrus įpročius čia sugrįžti. Juk tokie žodžiai ir buvo akcentuojami Audronės Žigaitytės – Nekrošienės sveikinimo kalboje: „Mes sugrįžome!“
Tarp senbuvių ir naujų veidų, tarp studentų ir mokytojų bei organizatorių tuoj pat gimęs dialogas priversdavo įsiklausyti į prabėgomis nugirstamas pokalbių nuotrupas.
Beveik visi pirmosios dienos renginiai vyko būtent Birštono kultūros centre su nuoširdžiu Birštono miesto merės ir šio projekto globėjos Nijolės Dirginčienės palaikymu, o pats veiksmas nesustojo nė akimirkai ir iš karto po pietų buvo atidaryta įvairių autorių antroji meninių odinių objektų paroda „Tarp simbolio ir metaforos“.
Apie garso trapumą ir jo paskendimą miesto ir gamtos ūžesyje buvo galima pagalvoti vaikštant „Skambančių skulptūrų“ takais Birštono parke. Klausytojų muzikinis pasivaikščiojimas prasidėjo labai organizuotai, grupei žmonių ritmingai persikeliančių iš vieno taško į kitą, sekant muziką, tačiau kuo toliau, tuo labiau žmonės, pasirinkę sau priimtiniausią tempą, tiesiog leido sau, pametus minią, meditatyviai sustoti ir tiesiog įvertinti esamą akimirką. Tiesa, reikėjo itin mėgti akordeono garsą, nes beveik dvi valandas trukęs maršrutas buvo išskirtinai įgarsintas būtent šiuo instrumentu tik su keletu smuiko ar kanklių intarpų. Vakarą vainikavo oficialus BMVA atidarymo koncertas, sukvietęs dažnus scenos partners-in-crime- Ievą Prudnikovaitę ir ansamblį 4Tango.
Šios pirmąją dieną organizatorių ir festivalio globėjų išsakytos sveikinimo kalbos vis sukosi ties bedugnės ribomis – nuo optimizmo, matant tiek menui tarnaujančių žmonių iki skaudžios realybės, pripažįstant ypatingai sudėtingą laikmetį, sukuriantį sudėtingas sąlygas šio projekto egzistavimui.
Tačiau viskas, kas turi pradžią, turi ne tik pabaigą, bet ir vystymąsi, kuris, tikiuosi, šiai akademijai bus nesibaigiantis kaip Wagnerio operose ir atnešantis kuo daugiau inovacijų bei laužantis normatyvus. Juk čia susirinkę visi šie jauni žmonės atvažiavo siautėti bei kelti audras.
Gabrielė Sližytė
Galimybė tobulėti
Birštono vasaros menų akademija jau penkerius metus džiugina birštoniečius koncertais, paskaitomis. Tai puiki proga Birštono meno mokyklos mokytojams ir mokiniams pasiklausyti profesionalių dėstytojų paskaitų, galimybė tobulėti. Kiekvienais metais atvykę Menų akademijos mokiniai ir mokytojai turi galimybę pasinaudoti mūsų mokyklos mokymo baze, mūsų mokytojai – kelti kvalifikaciją, dalyvaudami atvirose pamokose, paskaitose, koncertuose. Mokydamiesi iš dėstytojų ir studentų, įgytas žinias pritaikome mokydami vaikus muzikos.
Jau penkerius metus mūsų mokyklos mokiniai dalyvauja Menų akademijoje ir kartu su savo mokytojais mokosi. Šiais metais 5 mokyklos mokiniai – Austėja ir Adrija Suchockaitės, Emilija Radvilavičiūtė, Elzė Bisikirskaitė ir Gustas Grigaras – lanko dainavimo pamokas pas dėstytoją Eglę Juozapaitienę, viena mokinė – Meda Kučinskaitė – tobulina fortepijono muzikavimo įgūdžius pas dėstytoją Jurgį Aleknavičių. Birštono meno mokyklos mokinė Augustė Zubavičiūtė yra organizatorė ir padeda studentams susigaudyti Birštono vasaros menų akademijos renginiuose.
Taigi Birštono vasaros menų akademija Birštono meno mokyklai yra naujų idėjų, įdomių paskaitų, atvirų veiklų, koncertų versmė vasaros metu. Mes dėkingi Audronei Žigaitytei už suteiktą galimybę dalyvauti, o merei Nijolei Dirginčienei – už idėjos puoselėjimą.
Laimutė Raugevičienė
Birštono meno mokyklos direktorė
http://www.gyvenimas.eu/2017/08/04/penktosios-birstono-menu-akademijos-aidai/