Povilas Syrrist-Gelgota: „Noriu, kad mano muzika būtų reikalinga“

Paprašytas papasakoti apie savo veiklą, altininkas Povilas Syrrist-Gelgota sako pirmenybę teikiantis kamerinei muzikai ir soliniams koncertams, tačiau didžiąją profesinio laiko dalį užima Oslo filharmonijos orkestras, kuriame griežia jau devyniolika metų. Bet tai ne vienintelės veiklos sritys: Povilas – dar ir koncertų vedėjas bei organizatorius, Askerio kamerinės muzikos festivalio meno vadovas, mokytojas, Norvegijos solistų sąjungos narys, kartu su žmona violončelininke Toril Syrrist-Gelgota įkūrė duetą „Duo Oktava“ ir „Ensemble International“ (P. ir T. Syrrist-Gelgota, Romanas Reznikas – fagotas, Delphina Constantin-Reznik – arfa).

Lietuvoje Povilas Syrrist-Gelgota žinomas kaip dažnas Pažaislio muzikos, Aukštaitijos vargonų festivalių, taip pat festivalių „Sugrįžimai“, „Pasaulio balsai“ (anksčiau – „Ave Maria“) dalyvis. Yra griežęs su Kauno miesto simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais, kartu su žmona Toril atliko solo partijas Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertuose. Pastarąjį dešimtmetį P. Syrrist-Gelgota Lietuvoje kasmet surengia po 5–10 koncertų įvairiuose šalies regionuose, pats inicijuoja tarptautinius kamerinės muzikos projektus.

Pandemijos padiktuotos karantino sąlygos ilgam užvėrė koncertų salių duris ir atlikėją paskatino dėmesį sutelkti į dar vieną kūrybos sritį – muzikos komponavimą. Kai kurie nauji kūriniai sulaukė tarptautinio pripažinimo ir praskaidrino nežinios ir sąstingio kupiną laikotarpį.

Į Šiaurę nuvedusi meilė

Jau daugiau kaip du dešimtmečius Povilas Syrrist-Gelgota gyvena žmonos gimtinėje Norvegijoje, sostinės Oslo apylinkėse. Kadaise trumpas violončelininkės Toril Syrrist apsilankymas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur ji dalyvavo tarptautiniame projekte, nulėmė tolesnius abiejų jaunuolių gyvenimo vingius. Įsiplieskusi meilė paskatino Toril magistrantūros studijas LMTA (tada ji puikiai išmoko kalbėti lietuviškai), prof. Silvijos Sondeckienės klasėje. Povilas po bakalauro studijų LMTA, prof. Petro Radzevičiaus klasėje, tęsė mokslus Londono Guildhallo muzikos ir dramos mokykloje, stažavosi Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijoje, o vėliau kartu su žmona persikelė gyventi į Norvegiją. Oslo muzikos akademijoje T. Syrrist-Gelgota magistrantūros studijas tęsė prof. Trulso Mørko klasėje, o P. Syrrist-Gelgota – pas žymų altininką Larsą Andersą Tomterį.

Po studijų muzikantams nusišypsojo sėkmė – abu jie tapo Oslo filharmonijos orkestro nariais. Pasaulyje pripažintame kolektyve atlikėjams sudarytos palankios meninės saviraiškos galimybės, jie turi pakankamai laisvo laiko soliniams, kamerinės muzikos ar kitokiems projektams. P. Syrrist-Gelgota šią galimybę itin vertina ir išnaudoja kiek įmanoma produktyviau. Altininko teigimu, jo profesinio gyvenimo kokybę lemia ne gaunamas atlygis, bet muzikinių idėjų įgyvendinimas.

Tarpkultūriniai mainai

P. Syrrist-Gelgotos inicijuojami kamerinės muzikos projektai išsiskiria netradicinėmis ansamblių sudėtimis bei originaliomis lietuvių ir norvegų liaudies muzikos interpretacijomis, kurias altininkas papildo savo balsu. Kad ir koks įvairus būtų repertuaras, Povilo nuomone, svarbu muziką atlikti kokybiškai.

Nuo pat savo atvykimo į Norvegiją pradžios P. Syrrist-Gelgota ėmėsi inicijuoti kultūrinius mainus: šios šalies koncertų salėse skamba lietuvių autorių kūriniai ir liaudies muzika, o su Lietuva susipažįsta ir čia savo kūrybą pristato Norvegijos atlikėjai ir kompozitoriai. Lietuvoje Povilas dažniausiai pasirodo su žmona Toril bei „Ensemble International“, taip pat yra surengęs koncertų su žymiu norvegų gitaristu Petteriu Ritchteriu, akordeonistu Håvardu Svendsrudu, pristatęs žinomo neoromantinės stilistikos kompozitoriaus ir artimo bičiulio Kjello Marcusseno kūrinių, kurių dalis dedikuoti P. Syrrist-Gelgotai bei šeimos ansambliui.

2016 m. rugsėjį Vilniuje vykusiame koncerte „Nuo Bacho iki country“ kartu su H. Svendsrudu ir P. Syrrist-Gelgota pasirodė Lietuvos folkloro dainininkė Veronika Povilionienė. Skambėjo įvairių šalių ir stilistikos muzika. Povilas prisimena: „Su Veronika paimprovizuodami tuo pačiu metu dainavome ir lietuvišką dainą „Oi giria giria“, ir norvegišką „Ingen vinner frem“. Visų nuostabai kartu skambėdamos dvi dainos tarsi susijungė į vientisą pynę, apgaubė publiką paslaptinga atmosfera.“ 2017 m. kartu su duetu „Duo Oktava“ Veronika Povilionienė pasirodė ir Osle vykusiame koncerte, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjimui. Su P. Syrrist-Gelgota ir jo vadovaujamais ansambliais glaudžiai bendradarbiauja sopranas Asta Krikščiūnaitė.

Paklaustas, kokių panašumų įžvelgia tarp lietuvių ir norvegų liaudies muzikos, P. Syrrist-Gelgota sako: „Ir norvegiškoje, ir lietuviškoje liaudies muzikoje mane labiausiai traukia jos meditatyvioji pusė, giluma. Būtent lėtose, meditatyviose dainose, mano manymu, atstumas tarp lietuvių ir norvegų dainų labai sumažėja, atliekamos kartu jos tarsi surezonuoja.“

Į savo koncertinį repertuarą įtraukti lietuvių liaudies kūrybos paskatino ne tik Lietuvos ilgesys, bet ir noras norvegišką kultūrą praturtinti lietuviškomis vertybėmis. „Lietuvių liaudies dainas pirmą kartą atlikau tik atvykęs į Norvegiją, – pasakoja P. Syrrist-Gelgota. – Tada kartu su žmona koncertavome jos gimtosiose vietose, romantiškoje šiaurės Norvegijos saloje. Pasisekimas buvo didelis, publiką labai sudomino lietuviškoji mūsų programos dalis. Nuo tada naudojuosi kiekviena proga koncertinę programą papildyti lietuvių šiuolaikine arba liaudiška muzika.“

Atlikėjo repertuarui įtakos turi ir Norvegijos kultūrinė aplinka – norvegų liaudies muzika taip pat sudaro nemažą programų dalį, tačiau jos interpetacija, altininko manymu, skiriasi nuo autentiško skambesio, yra „perleidžiama per lietuvišką prizmę“. P. Syrrist-Gelgotai itin svarbi improvizacija, dėl to, net ir savaip atlikdamas liaudies muziką, jis rizikos nejaučia. Jo manymu, liaudies muzika suteikia laisvę įvairiems kūrybiniams sumanymams, tad net ir akademinės muzikos koncertuose galima išgirsti neįprastai aranžuotos liaudies muzikos, pavyzdžiui, ją atlieka dvi valtornos, violončelė, altas ir balsas.

Pritraukti publiką į lietuviškos muzikos koncertus padeda įdomi P. Syrrist-Gelgotos sumanyta strategija – pateikiamas tam tikras „masalas“, gerai žinomo kompozitoriaus kūrinys, kurio teminė ašis siejasi ir su lietuviškais kūriniais. Pavyzdžiu galima laikyti prieš keletą metų Osle įvykusį koncertą: jo programoje skambėjo D. Šoštakovičiaus opusai, tačiau kartu ir – Z. Bružaitės, F. Latėno, J. Naujalio kūriniai bei į norvegų kalbą išverstos J. Marcinkevičiaus eilės, atliepusios koncerto temą. Tokiu „slaptuoju“ būdu Povilas Norvegijos publikai jau yra pristatęs kompozitorių Rasos Bartkevičiūtės, Zitos Bružaitės, Ramūno Motiekaičio, Juozo Naujalio, Balio Dvariono, Fausto Latėno kūrinius. Už nuopelnus populiarinant lietuvišką muziką Norvegijoje P. Syrrist-Gelgota buvo apdovanotas Lietuvos ambasadoriaus šioje šalyje medaliu.

Sustojęs laikas – kūrybai

2020-ųjų metų pradžioje pasaulį užklupusi pandemija itin skaudžiai palietė kultūros sektorių. Tačiau užsivėrusios koncertų salių durys ir atšauktos kelionės P. Syrrist-Gelgotai suteikė galimybę susikoncentruoti į dar vieną kūrybos sritį – muzikos komponavimą, kuriai iki šiol vis pritrūkdavo laiko. Kompozicijos niša gyvenime atsirado pajutus individualios muzikinės saviraiškos poreikį. Pirmieji kūriniai buvo skirti tik altui arba altui su akompanuojančiu instrumentu. „Rašiau neskubėdamas, kūrinius nešiodavau savyje mėnesiais, o kai kuriuos net metais. Grodavau juos koncertuose, padarydavau įrašus, bet natoms užrašyti dažniausiai nelikdavo laiko... O ir būtinybės nebuvo, maniau, kad vis viena juos sukūriau tik savo repertuarui papildyti“, – apie pirmųjų kompozicijų atsiradimą pasakoja P. Syrrist-Gelgota. Vis dėlto dideliam autoriaus džiaugsmui kūriniai sulaukė koncertų publikos pripažinimo ir skatinimų juos užrašyti bei išleisti. Karantino laikotarpis pagaliau suteikė laiko šiam darbui. „Išmokau naudotis natų rašymo programa, užrašiau dalį savo kūrinių. Kai kurias natas įkėliau į savo internetinę svetainę www.syrristgelgota.info ir pasidalinau savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Maniau, pamėginsiu, gal kam bus įdomu mano kūrinius pagroti, išbandyti“, – sako autorius.

Šio pasidalijimo rezultatas pranoko visus P. Syrrist-Gelgotos lūkesčius – per keletą mėnesių natas jo internetinėje svetainėje peržiūrėjo beveik 10 000 asmenų, jo kūryba sulaukė gerų atsiliepimų iš daugelio pasaulio šalių: „Pasipylė užsakymai sukurti muziką alto ir gitaros duetui iš Niujorko, fleitos ir arfos duetui iš Vengrijoje, smuiko, klarneto, valtornos ir fortepijono kvartetui iš Stambulo, kontrabosų kvartetui iš Slovakijos, fleitos, alto ir arfos trio iš Oslo filharmonijos, daugeliui kitų solinių instrumentų. Per keletą mėnesių atlikėjai iš įvairių pasaulio šalių atsiuntė apie 50 namuose ar profesionaliai įrašytų mano kūrinių. Klarnetininkas Orkunas Uyaras Turkijoje pristatė mano kūrybą savo tinklalaidėje ir užsakė kompoziciją savo planuojamam solinių kūrinių klarnetui leidiniui. Vien per sausio mėnesį mano kūriniai buvo atlikti trijuose tiesioginiuose internetiniuose koncertuose. Viename iš jų solo grojo obojininkas Frankas Rosenweinas iš Klivlando filharmonijos orkestro (vieno geriausių simfoninių orkestrų JAV). Taigi, pradžia išėjo tokia, apie kokią net nesvajojau. Labai įkvepianti ir suteikianti pasitikėjimo savo jėgomis. Akivaizdu, kad mano kūriniai ras vietą daugelio atlikėjų repertuaruose ir gyvens turiningą gyvenimą. Dabar telieka taip susidėlioti darbotvarkę, kad ir po pandemijos turėčiau pakankamai laiko kūrybai, o idėjų tikrai netrūksta.“

„Esu romantikas...“

P. Syrrist-Gelgotos teigimu, altui skirta muzika dažniausiai yra niūri, melancholiška, jai trūksta pozityvumo. Jo paties kūriniai pasižymi romantiniais, šviesiais sąskambiais, meditatyviomis melodinėmis linijomis, minimalistiniu stiliumi. Ją įkvepia įvairių tautų liaudies muzika, džiazas, tačiau svarbiausiu kūrybinės inspiracijos šaltiniu jis laiko klasicizmo ir romantizmo epochų muziką. Ypač žavi F. Schuberto muzikinė kalba, jos lengvas, jaunatviškas stilius, iš širdies kylanti daina, o ne sudėtingos konstrukcijos. Tokią muzikinę kalbą Povilas laiko savo idealu: „Norėčiau, kad mano kūriniai skambėtų kaip dainos be žodžių, kaip jausmų kalba, kaip paguoda ir pakylėjimas.“

Muzikinę estetiką atliepia ir kūrinių pavadinimai – „Meditacija“, „Atsisveikinimas“, „Dėkingumas“, „Vienatvė“, „Norai“, „Sapnai“, „Ramybė“, „Išsilaisvinimas“, bylojantys apie jausminę tematikos prigimtį. Kompozitorius teigia, kad „provokuojanti, šokiruojanti, vien intelektu pagrįsta šiuolaikinė muzika, nors ir puikiai sukonstruota, dažnai nusėda archyvuose ir mažai kas be didelių subsidijų jos ieško. Žinoma, visuomenei reikia visko, tačiau aš šią užduotį palieku kitiems. Esu romantikas, noriu, kad mano muzika būtų daug kam miela ir reikalinga. Akivaizdu, kad atsiranda nemažai žmonių, kurie tai įvertina“.

P. Syrrist-Gelgota, puikiai išmanantis atlikimo specifiką, vienu svarbiausių kūrinio aspektų laiko jo funkcionalumą: „Man svarbu, kad kūrinys komunikuotų su atlikėju jau per pirmą pažintį, nereikalaudamas pirmiausia labai daug laiko skirti technikai. Mano moto – genialumas paprastume. Dažnai giliausi dalykai gyvenime pasakomi keliais paprastais žodžiais.“ Jo kompozicijų trukmė dažniausiai svyruoja nuo 2 iki 6 minučių, kiekvienas kūrinys funkcionuoja ir atskirai, ir sujungus į siuitas. Tokiu būdu atlikėjui pateikiami „tarsi skirtingų spalvų stiklai, o jis laisvai susirenka muzikinę mozaiką, kuri atitinka jo būseną ir poreikius. Taip atlikėjas dar labiau įtraukiamas į kūrybinį procesą.“

Kūrinio funkcionalumo aspektą papildo ir jo pritaikymas įvairiems instrumentams. Dauguma P. Syrrist-Gelgotos kompozicijų pirmiausia kuriamos altui, balsui ir fortepijonui, stengiantis jas išgirsti skirtingais pavidalais. Vėliau kūriniai pritaikomi kitiems instrumentams: klarnetui, fagotui, vargonams, tubai, valtornai, arfai, fleitai, obojui, violončelei, fortepijonui, saksofonui, smuikui, gitarai bei įvairioms šių instrumentų ansamblių sudėtims. „Parašęs kūrinį vienam instrumentui, iš karto mąstau, kokiems kitiems instrumentams jis galėtų tikti, – sako P. Syrrist-Gelgota. – Tai kaip knygos vertimas į įvairias kalbas. Tas pats solinis kūrinys, atliekamas skirtingais instrumentais, tarsi įgauna naują dimensiją, ima gyventi aktyvų ir spalvingą gyvenimą.“ Kartą jam teko išgirsti komentarą, kad tokiu būdu kūrinys praranda skambesį, kokį kompozitorius girdėjo savo galvoje jį rašydamas. Tačiau P. Syrrist-Gelgota gerbia atlikėjo laisvę bei kūrybingumą ir nesiekia, kad jo muzika būtų atliekama tik pasiūlytu būdu: „Noriu, kad daug kas dainuotų mano dainą, bet ne mano, o savo būdu, – teigia kompozitorius. – Koncerte skambantis kūrinys yra bendras autoriaus ir atlikėjo kūrybinis produktas. Labai vertinu, kai kūrinyje girdžiu atlikėjo asmenybę, individualumą, nors tai ir prasilenkia su natų detalėmis. Aš pats esu atlikęs pusšimtį kitų kompozitorių solinių kūrinių premjerų ir man visada buvo svarbu, kad autorius man, kaip atlikėjui, suteiktų erdvės saviraiškai.“

Kitas ne mažiau reikšmingas bruožas yra kūrinio komunikacija su publika. Tam padeda nesudėtinga harmoninė kalba, kuri kartu su ryškiomis melodinėmis linijomis suteikia lengvumo ir atsidavimo muzikinei tėkmei pojūtį. Komunikaciją papildo ir techninis muzikos sklaidos aspektas – P. Syrrist-Gelgotos „YouTube“ kanale galima rasti nemažai jo sukurtų kompozicijų įrašų, kūrinių natos nemokamai skelbiamos internete. „Noriu, kad mano kūryba būtų pasiekiama visiems. Esu gavęs nemažai žinučių su padėka iš muzikantų, gyvenančių Lotynų Amerikoje, keletą net iš Afrikos. Vargingose šalyse muzikantai tikrai nenorės mokėti standartinės norvegiškos natų kainos, kad pabandytų naują kūrinį. Noriu, kad mano kūryba būtų atliekama visur, ne tik turtingose valstybėse.“

Povilui Syrrist-Gelgotai ir jo vadovaujamiems ansambliams Norvegijos, Turkijos ir Lietuvos kompozitoriai yra sukūrę ir dedikavę daugiau kaip 30 kūrinių, tarp jų ir lietuvių liaudies muzikos temomis. Minėtina turko Merto Karabey kompozicija „Laumė“, skirta duetui „Duo Oktava“, K. Marcusseno kūrinys „Song of Songs“ („Giesmių giesmė“) sopranui, altui ir violončelei. Netolimoje ateityje, jei pandemijos situacija leis, Povilas Syrrist-Gelgota tikisi surengti dvidešimties solinių koncertų turą Lietuvoje ir Norvegijoje, kuriame pristatys jam parašytus lietuvių, norvegų ir kitų šalių kompozitorių kūrinius.