Povilas Syrrist-Gelgota: „Tyla yra tarsi drobė, ant kurios tapau muzikinį paveikslą“

Jau beveik penkis dešimtmečius spalio 1-ąją minima Tarptautinė muzikos diena. Ta proga Lietuvos muzikų sąjunga Vilniaus rotušėje rengia tradicinę Didžiąją muzikų šventę. Kaip ir kasmet, šių metų šventėje pasirodė daugybė žinomų Lietuvos atlikėjų ir jaunoji muzikų karta. Į renginį iš Norvegijos buvo atvykęs ir altininkas Povilas Syrrist-Gelgota, derinantis muzikinę veiklą Norvegijoje ir Lietuvoje. Pastaraisiais metais pandeminė situacija atlikėją kiek atitolino nuo pasirodymų tėvynėje, todėl dabar jis surengė ne vieną koncertą, tarp jų ir solinį spalio 3 d. Muzikos svetainėje. Jame P. Syrrist-Gelgota pristatė savo kūrybą bei jam dedikuotus kitų kompozitorių kūrinius.

Koncertinė veikla – tik viena iš P. Syrrist-Gelgotos kūrybos sričių, nes jis yra ir kompozitorius, turtinantis alto bei kitų instrumentų repertuarą. Pandemijos laikotarpis skaudžiai palietė kultūros lauką, tačiau altininkas tą laiką išnaudojo prasmingai, susikoncentruodamas į muzikos komponavimą. Šis pomėgis Povilo gyvenime atsirado jau nuo mokyklos laikų, pajutus individualios muzikinės saviraiškos poreikį. Pirmosios kompozicijos buvo skirtos tik altui arba altui su akompanuojančiu instrumentu, jas autorius nešiodavosi savyje daug mėnesių, net metų. Tačiau ėmęs užrašinėti natas ir jas viešai skelbti, iš įvairiausių pasaulio kraštų sulaukė didelio susidomėjimo ir skatinimų toliau kurti.

P. Syrrist-Gelgotos kūryba yra neoromantinė, kupina dainingų melodijų ir jausminių išraiškų. Kompozitorius muziką laiko, pirmiausia, jausmų kalba, todėl jo muzika yra labai jausminga, mediatyvi, kartu programiška ir abstrakti. „Tyla yra mano muzikos išeities taškas“, – teigia muzikas ir pratęsia mintį sakydamas, kad „tyla yra tarsi drobė, ant kurios tapau muzikinį paveikslą. Man atrodo, kad tyloje, tarsi sėkloje, slypi muzikinis medis. Kūrinys išauga iš tylos, išsiskleidžia, o paskui vėl sugrįžta į tylą. Manau, kad kiekviena nata turi būti užrašyta tik tada, kai tai tikrai būtina. O jei būtinybės nėra, geriau tos natos ir atsisakyti. Juk ir gyvenime visi patiriame momentų, kai mažiau žodžių perteikia daugiau prasmės. Deja, dažnai klausydamas šiuolaikinių kūrinių jaučiu tarsi muzikinę infliaciją – garsų, efektų ir išraiškos priemonių tiek daug, kad jos užgožia viena kitą. Gera klausytis muzikos, kurioje garsai turi erdvės skleistis.“

Pastarųjų eilučių prasmė atsiskleidė altininko koncerte Muzikos svetainėje. Programos pagrindą sudarė paties P. Syrrist-Gelgotos kompozicijos. Skambėję kūriniai „Meditacija“, „Skrisk“, „Sudie“, „Legenda“, „Dėkingumas“, „Dosnumas“, „Dangus“, „Akimirka“, „Išsilaisvinimas“, „Ramybė“ bylojo apie jausmams, aplinkai, šeimai jautrią muziko asmenybę. Kiekvienas kūrinys buvo palydimas pasakojimo apie jo atsiradimo aplinkybes, įtaką padariusius žmones, vertybes, kurias siekta atskleisti. Atlikėjas taip pat pristatė ir jam dedikuotus Taivano liaudies muzikos motyvais grįstus norvegų kompozitoriaus Vidaro Kristenseno kūrinius „Tamsus dangus“ ir „Kalniečių daina“, kurie vakarui suteikė egzotinių atspalvių. Neliko neatskleistas ir kitas atlikėjo unikalumas – griežimo altu derinimas su dainavimu. Tokiu būdu buvo atlikta Johno Newtono krikščioniško himno „Amazing Grace“ originali P. Syrrist-Gelgotos aranžuotė, norvegų ir lietuvių liaudies dainos „Ingen vinner frem“ ir „Oi giria giria“, kurias vainikavo originalus P. Syrrist-Gelgotos muzikinis apibendrinimas.

Pastarieji metai P. Syrrist-Gelgotos karjeroje buvo pažymėti pokyčių ženklu – dvidešimt metų Oslo filharmonijos orkestre griežęs altininkas nusprendė eiti individualiu keliu. Šiuo metu muzikas koncentruojasi į solinius bei kamerinės muzikos projektus, pedagoginį darbą ir aktyvią veiklą Norvegijos altininkų sąjungoje.

Paklaustas, kokia yra jo kūrybos misija, kompozitorius sako norintis pasidalinti savo muzikinėmis mintimis, vaizdiniais ir pojūčiais. „Dalinuosi savo muzika tikėdamasis, kad kam nors ji bus reikalinga, suteiks ramybę ar šiltų jausmų, gal trupiniu daugiau stiprybės einant gyvenimo keliu. Esu girdėjęs ne iš vieno, kad taip jau atsitinka, ir tai man suteikia labai daug džiaugsmo ir įkvėpimo“, – sako P. Syrrist-Gelgota. Muzikui linkint didžiausios kūrybinės sėkmės, įkvėpimo ir prasmingų idėjų, reikia tikėtis, kad atrasta ir plėtojama nauja kūrybinė veikla paskatins jį dažniau susitikti su Lietuvos publika.

Plačiau su Povilo Syrrist-Gelgotos biografija ir kūryba galima susipažinti Muzikų sąjungos svetainėje: https://www.muzikusajunga.lt/naujiena/povilas-syrrist-gelgota-noriu-kad-mano-muzika-butu-reikalinga

Savo kūrinių natas kompozitorius viešai skelbia svetainėje https://www.syrristgelgota.info/