Regina Marozienė: „Mūsų misija – įkvėpti jaunimą kurti“

Publikuota: 2024-10-11 Autorius: Zenonas RIPINSKIS
Regina Marozienė: „Mūsų misija – įkvėpti jaunimą kurti“

Spalio 11 d., minint prof. Sauliaus Sondeckio 96-ąsias gimimo metines, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šventiniu koncertų pažymi ir savo 85-metį. Pasitinkant šios meninio ugdymo įstaigos sukaktį apie turtingą jos įstoriją, muzikinio ugdymo situaciją ir problemas kalbėjomės su gimnazijos direktore, menotyros daktare Regina Maroziene.

– Su kokiomis mintimis pasitinkate Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos 85-erių metų sukaktį?

‒ Solidi sukaktis, solidi istorija. Didelė atsakomybė vadovauti tokią istoriją ir vardą turinčiai gimnazijai. Juk čia mokėsi pats maestro Saulius Sondeckis, kiti žymūs Lietuvos muzikai: Dainius Trinkūnas, Vytautas ir Jurgis Juozapaičiai, Julius Juzeliūnas, Vytautas Laurušas, Eugenijus Paulauskas, Kazimieras Kanišauskas ir daugelis kitų.

Per 85 metus meninio ugdymo įstaiga atlaikė nemažai išbandymų, reformų, bet visą laiką augo, stiprėjo, kūrė ir puoselėjo savo tradicijas. Į pasaulį išleista ne viena dešimtis garsių Lietuvos menininkų, kuriems gera sugrįžti čia, prie savo muzikinio kelio ištakų.

Dabar gimnazija žinoma, gerbiama mieste, regione ir net pasaulyje. Tai atspindi ir šventinis gimnazijos koncertas, kuriame kartu pasirodys tiek pripažinti atlikėjai, tiek į profesionaliąją sceną dar tik žengiantys jaunieji muzikai. Ir tai yra mūsų ugdymo filosofija – mokytis vieniems iš kitų: jaunesniems iš vyresniųjų, mokytojams – iš kolegų ir net iš mokinių. Tobulėjame bendraudami ir bendradarbiaudami, nes geriausias mokytojas yra gyvas pavyzdys.

– Esate šios ugdymo įstaigos auklėtinė, 1997 m. baigėte kanklių specialybę. Vėliau studijavote Vilniuje, grįžote į Šiaulius, pradėjote darbuotis Šiaulių konservatorijoje. Kaip keitėsi ši mokykla, kokius esminius raidos etapus išskirtumėte?

‒ Taip, esu sondeckiukė, nors kai čia mokiausi mokykla dar neturėjo garbingo profesoriaus Sauliaus Sondeckio vardo (jis suteiktas 2010 m. – Red.). Savo moksleiviškus metus prisimenu kaip labai intensyvius. Nuo ryto iki vakaro mokykloje skambėjo muzika, mes, mokiniai, nuo ankstyvo ryto „pešdavomės“, kuris užsiims geresnę auditoriją saviruošai, nes kiekvieną dieną groti buvo labai svarbu. Vakarais – tas pat: po pamokų mokykla tapdavo ir saviruošos, ir poilsio, ir linksmų pasikalbėjimų vieta. Čia kiekvienas mokinys savo darbui pasišventusių mokytojų dėka jautėsi ypatingas, galintis prisiliesti prie jos didenybės Muzikos ir gyventi joje tarsi savo namuose.

Mokykla visada turėjo išskirtinę aurą. Metai bėgo, keitėsi pavadinimai, statusas, bet aura išliko tokia pati. Gal todėl, kad čia dirbti vis sugrįždavo buvę mokiniai.

Didesni pokyčiai įvyko 2007 metais, kai šalia muzikos programos buvo įvesta dailės programa. 2012 m. rugsėjo 1 d., mokyklai tapus gimnazija, jos slenkstį peržengė pirmieji pirmokėliai, o šiemet juos, baigusius 12 klasę, jau išleidome į pasaulį – subrendusius, savarankiškus, kūrybingus.

– Kokia gimnazija šiandien? Kuo didžiuojasi jos bendruomenė?

‒ Gimnazija kiekvienais metais atsinaujina, modernėja jos infrastruktūra, stiprėja materialinė bazė. Ji atvira mokinių ir mokytojų kūrybinėms idėjoms, miestui, šaliai, pasauliui.

Mūsų mokykla nėra didelė, joje šiuo metu mokosi 350 vaikų, bet tai yra pranašumas – galime pakankamą dėmesį skirti kiekvienam mokiniui. Pas mus sėkmingai gyvuoja ne tik muzikos ir dailės, bet ir pagalbos skyrius, kuris nuoširdžiai rūpinasi kiekvienu mokiniu ir jo gerove. Stengiamės, kad vaikai, ypač tie, kurie atvyksta mokytis iš kitų rajonų, čia jaustųsi kaip savo namuose.

Bendradarbiaujame su šalies ir užsienio specializuoto ugdymo mokyklomis, dalyvaujame „Erasmus“, „Nordplus“, „eTwinnig“ programose bei kituose tarptautiniuose projektuose. Beje, šiais metais pirmą kartą sėkmingai įvykdėme kultūrinių mainų projektą su JAV Nebraskos universitetu Omahoje, mūsų mokiniai turėjo progą groti jungtiniame džiazo muzikos orkestre.

Gimnazijos pedagogai – labai aktyvi mūsų bendruomenės dalis: rengia solinius koncertus, personalines parodas, dalijasi savo gerąja patirtimi įvairiuose seminaruose, konferencijose Lietuvoje ir svetur. Gimnazija, bendradarbiaudama su įvairių šalies konkursų rengėjais, organizuoja atrankinius turus, o pati jau daug metų rengia tarptautinį pripažinimą pelniusį Sauliaus Sondeckio jaunųjų atlikėjų konkursą, tarptautinį akordeono muzikos festivalį „Linksmasis akordeonas“.

Gabiausi gimnazijos mokiniai yra globojami M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“, apdovanojami Karalienės Mortos, Šiaulių UNESCO klubo premijomis, laimi Šiaulių miesto savivaldybės, „Lietuvos Maximalistų“ stipendijas jauniesiems menininkams, pelno Šv. Kazimiero ordino Jaunojo šviesuolio vardą.

Gimnazija didžiuojasi savo meno kolektyvais, nuolatiniais dainų švenčių ir tarptautinių projektų dalyviais, konkursų laureatais: akordeonininkų, styginių instrumentų, pučiamųjų instrumentų, liaudies instrumentų orkestrais, mišriu choru, liaudiškos muzikos ansambliu „Jovarėlis“ ir kitais ansambliais bei solistais.

Gimnazijos bendruomenė noriai įsitraukia į įvairias švietimo iniciatyvas. Čia vyksta įvairios metodinės-praktinės konferencijos, jų tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius šiandienos švietimo dalykus.

Mūsų mokiniai dalyvauja Šiaulių savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansuojamo projekto STEAM (angl. SCIENCE, TECHNOLOGY, ENGINEERING, ARTS, MATHS) veikloje. STEAM mokymai skatina vaikų smalsumą ir domėjimąsi naujausiomis technologijomis, leidžia susipažinti su STEAM srities specialybėmis.

Siekiant efektyvių mokymo(si) rezultatų sistemingai modernizuojama gimnazijos infrastruktūrą, mokytojams sudaromos sąlygos kelti profesinę kvalifikaciją. Pagal Europos Sąjungos fondų investicijų programą šiais metais modernizuota gamtos ir technologinių mokslų mokymo(si) aplinka. Europos regioninės plėtros fondo ir valstybės biudžeto lėšomis įsigijome modernios interaktyvios įrangos.

Gimnazijos bendruomenė – atvira, bendradarbiaujanti, siekianti ne tik kiekvieno mokinio pažangos ir aukštų ugdymosi rezultatų, bet ir besirūpinanti socialiniu bei emociniu mokinių augimu. Sprendžiant iškilusias problemas, kuriant geresnį mikroklimatą organizuojami mokinių forumai, kuriuose sudaroma galimybė jiems išsisakyti, teikti siūlymus gimnazijos veiklai tobulinti.

Be abejonės, didžiuojamės savo mokytojais ir jų mokiniais, kurie garsina gimnaziją įvairiuose šalies ir tarptautiniuose konkursuose. Jų išties daug.

– Kokias problemas Jums, kaip direktorei, tenka spręsti? Su kokiais iššūkiais susiduriate?

‒ Būti vadovu reiškia būti atsakingam už visą gimnazijos veiklą. Tai nėra paprasta, bet visuomet stengiuosi priimti tokius sprendimus, kurie būtų palankūs mūsų bendruomenei. Tenka ir pakovoti dėl savo žmonių gerovės.

Gimnazijos, žinoma, neaplenkė ir visas Lietuvos ugdymo įstaigas palietusios švietimo reformos. Atnaujintos bendrojo ugdymo programos, tačiau vadovėlių leidyba smarkiai vėluoja, vyksta įtraukusis ugdymas, bet reikiamo finansavimo, pagalbos specialistų trūksta. Jaučiame ir muzikos dalykų mokytojų stygių. Jaunimas, baigęs studijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, nori ten likti, todėl regionuose ima trūkti mokytojų. Reikia kuo greičiau valstybės mastu spręsti šią problemą, nes artimiausiu metu tai skaudžiai atsilieps Lietuvos kultūrai.

Kiekvienas ugdymo įstaigos vadovas galėtų išvardinti daugybę problemų. Žinoma, trūksta lėšų mokinių ir mokytojų išvykoms į šalies bei užsienio konkursus, festivalius, mokinių pavėžėjimui reikėtų naujo autobuso... Dabar didžiausia atsakomybė, deja, perkeliama ant mokyklos vadovo pečių.

Vis dėlto džiaugiuosi savo kolektyvu, gimnazijos mokytojų darbštumu, pasišventimu savo profesijai. Žaviuosi jų kūrybiškumu, energija, gebėjimu įkvėpti mokinius tikėti savo sėkme ir nuoseklaus darbo rezultatais.

– Tęsiant mintį apie nesibaigiančias švietimo reformas Lietuvoje, ar pakanka dėmesio meniniam ugdymui?

‒ Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos steigėja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, tad visus iškilusius klausimus sprendžiame tiesiogiai, be tarpininkų. Noriu pastebėti, kad šiemet atnaujintos meninio ugdymo programos meno dalykų mokytojų visai negąsdina, jie jau seniai lavina visas gyvenimui reikalingas mokinių kompetencijas, kitaip tariant, rengia juos iššūkių kupinam menininko gyvenimui.

Džiugu, kad specializuotos muzikos ugdymo įstaigos prieš porą metų susibūrė į Lietuvos specializuoto muzikinio ugdymo asociaciją, kuriai vadovauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė dr. Judita Žukienė. Ši organizacija įstatymus leidžiančioms institucijoms teikia konsoliduotus pasiūlymus teisės aktų rengimo, kitais švietimo politikos klausimais. Kitaip tariant, bendrystėje esame stipresni ir labiau girdimi.

– Kokią reikšmę gimnazija turi kultūrinei aplinkai mieste ir regione?

‒ Gimnaziją yra baigę didžiuma Šiaulių regiono ir miesto muzikos, meno mokyklų mokytojų, koncertinių įstaigų atlikėjų. Daugelis jų tęsė studijas aukštosiose Lietuvos meno mokyklose ir grįžo darbuotis į savo vaikystės ir jaunystės miestą. Galbūt todėl Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija yra labai vertinama visame Šiaurės Lietuvos regione ir ne tik jame.

Gimnazijos kolektyvai, mokiniai, mokytojai nuolat kviečiami dalyvauti koncertuose, parodose, pleneruose, projektuose mieste ir regione. Kartais su kolegomis juokaujame, kad Šiauliuose nėra nė vieno renginio, kuriame nedalyvautų buvęs, esamas ar būsimas sondeckiukas.

Prasminga, kad daugiau nei pusė mūsų gimnaziją baigusių absolventų tęsia meno studijas aukštosiose Lietuvos ir užsienio mokyklose. Džiugu stebėti jų sėkmingą meninę veiklą. Tarp savo absolventų turime ne tik muzikų ir dailininkų, bet ir medikų, kalbų specialistų, žurnalistų.

– Ko palinkėtumėte sau ir mokyklos bendruomenei gimnazijos 85-mečio išvakarėse?

‒ Esame meno gimnazija, turinti profesoriaus Sauliaus Sondeckio vardą, tad sau ir visiems kolegoms linkiu neprarasti kūrybos polėkio. Kūryba suteikia gyvenimui spalvų, o darbams prasmės. Mūsų misija – įkvėpti jaunimą kurti, nes jauni žmonės yra nuostabūs! Jie yra mūsų šalies kultūros ateitis ir svarbiausia ateities investicija.

 

Susiję nariai

Danielė Daukšaitė

Danielė Daukšaitė

Regina  Marozienė

Regina Marozienė

Kanklininkė

Nijolė Prascevičienė

Nijolė Prascevičienė

Smuiko pedagogė

Raimonda  Sližienė

Raimonda Sližienė

Mokytoja ekspertė

Saulius Sondeckis

Saulius Sondeckis

Dirigentas, profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

Paulius Ubartas

Paulius Ubartas

Smuikininkas

Povilas  Ušinskis

Povilas Ušinskis

Pianistas

Komentarai