„Renkuosi Klaipėdą“: profesionalai konsultuoja jaunuosius kolegas

Publikuota: 2020-12-20 Autorius: Žaneta Skersytė
„Renkuosi Klaipėdą“: profesionalai konsultuoja jaunuosius kolegas

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vykdoma jaunųjų menininkų rezidencijos programa „Renkuosi Klaipėdą“ įgauna virtualų pagreitį: finalininkai ir jų pedagogai aktyviai dalyvauja nuotoliniuose mokymuose. Gilinamasi ne tik muzikos atlikimo paslaptis. Daug dėmesio skiriama ir psichologiniam bei fiziniam jaunųjų talentų pasiruošimui.

Rezidencijoje dalyvauja unikalūs vaikai

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė, komisijos atrenkant jaunuosius rezidencijos dalyvius narė, o dabar nuotoliniu būdu konsultuojanti juos individualiai, Lina Marija Songailė sako, kad rezidencijos dalyvių atranka buvo įtempta.

„Gauta daug talentingų vaikų ir jaunuolių paraiškų bei įrašų. Rezidencijai jie ruošėsi labai atsakingai. Buvo malonu, kad ir nuotoliniu būdu, išgirsti talentingus, gabius, perspektyvius jaunuosius muzikus. Išskirti tik keletą geriausių nebuvo lengva, nes išgirdome daug unikalių vaikų net keliose amžiaus grupėse. Norėčiau pagirti moksleivius ir pedagogus išlaikiusius motyvaciją šiuo neįprastu ir keistu muzikai bei mokymo procesui laiku ir pasiruošusiems bei dalyvavusiems atrankoje. Labai malonu prisiliesti prie koncertui besiruošiančio atlikėjo ruošiamo kūrinio, patarti, pasiūlyti idėjų, pasidalinti pastebėjimais, tad ir individualus nuotolinis darbas yra įdomus. Noriu visiems dalyviams palinkėti didžiausios sėkmės šiame spalvingame muzikos kelyje!“,- sako L.M.Songailė.

Finalininkus atrinko komisija

Rezidencijų finalininkus atrinko žymių muzikų profesionalų komisija: Muzikinio teatro garbės dirigentas Stasys Domarkas, Klaipėdos J.Karoso muzikos mokyklos fortepijono mokytoja ekspertė Vaiva Purlytė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui Vilmantas Bružas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorės - Linai Marija Songailė ir Ingrida Spalinskaitė-Kurienė bei komisijos pirmininkas Muzikinio teatro vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis. Žvelgiant į komplikuotą nūdienos viešų renginių įgyvendinimo prognozę, buvo atrinkta daugiau dalyvių, nei numatyta atrankos nuostatuose – jau dabar akivaizdu, kad ir baigiamasis rezidencijos renginys bus perkeltas ir visiems prireiks daug jėgų ir kantrybės pasiekti finišo tiesiąją.

Rezidencijoje dalyvauja: Urtė Didžiulytė (smuikas, Klaipėdos E. Balsio menų gimnazija, mok. Saulutė Domarkienė), Adrijus Alminas (trombonas, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, mok. E. Miknius), Meda Siliūtė (fortepijonas, Šilutės meno mokykla), Gustas Leskauskas (klarnetas, Klaipėdos E. Balsio menų gimnazija, mok. Antanas Milerius), Kaja Kašubaitė (fortepijonas, individualus pasiruošimas, mok. Viktorija Diubenko), Izabelė Orlaitė (fortepijonas, Klaipėdos J. Karoso muzikos mokykla, mok. Loreta Vainorienė), Klėja Kašubaitė (fortepijonas, individualus pasiruošimas, mok. Viktorija Diubenko), Izabelė Vasiliauskaitė (vokalas, Mažeikių V. Klovos muzikos mokykla, mok. Dalia Olberkienė), Benediktas Galvydis (fortepijonas, Klaipėdos J. Karoso muzikos mokykla, mok. Loreta Vainorienė), Benediktas Zonys (violončelė, Klaipėdos E. Balsio menų gimnazija, mok. Vidmantas Sadauskas).

Scenos baimė – natūrali

Pirmąjį rezidentų nuotolinių susitikimų savaitgalį buvo nagrinėtos ir psichologinės temos. Psichologė Sandra Anuškevičienė jaunuosius talentus mokė kaip įveikti scenos baimę ir kitus scenos žmonių patiriamus psichologinius sunkumus. „Visos emocijos, kurias žmogus gali išgyventi, jam yra reikalingos ir naudingos, tai nuspalvina jo gyvenimą. Tik vienos emocijos, tokios kaip džiaugsmas, meilė, pasitenkinimas, žmonėms yra malonios, o kitos - baimė, liūdesys, pyktis, pavydas, kelia nemalonius išgyvenimus. Nors visi jausmai žmogui reikalingi ir naudingi, tačiau kai kurie gali „pakišti koją“. Taip gana dažnai nutinka muzikantų - atlikėjų ir kitų asmenų, kurių veikla susijusi su scena, gyvenimuose“,- sako S.Anuškevičienė.

Anot psichologės, scenos baimė arba kitaip gali būti pavadinta - viešo pasirodymo baimė, yra viena dažniausiai pasitaikančių baimės formų. Bijomasi ne pačios scenos, tačiau to, kad atlikėjas gali pasimesti, nežinoti kaip atlikti kūrinį, suklysti, nusišnekėti, viešai apsijuokti. Visa tai yra natūralu, nes atlikėjas prieš lipdamas į sceną įdeda daug pastangų ir suprantama, kad nori parodyti geriausią savo atlikimo versiją.

Scenoje pavojų nėra!

„Kalbant apie pačią baimės emociją, svarbu suprasti, kad ji žmogaus gyvenime iškyla pavojingose situacijose ir gali būti siejama su tikra arba įsivaizduojama situacija. Scenoje realaus pavojaus atlikėjui nėra, todėl susiduriama su įsivaizduojamu pavojumi. Tačiau nesvarbu pavojus tikras ar įsivaizduojamas, smegenys „paleidžia“ visą „kovok arba bėk“ sistemą. Tai reiškia, kad kūne pradeda vykti visi fiziologiniai procesai, kurie yra naudingi, kai pavojus yra tikras, tačiau labai nenaudingi, kai pavojaus nėra. Širdis ima plakti greičiau, dreba rankos, sunku sutelkti dėmesį, džiūsta burna“,- pasakoja S.Anuškevičienė. Jaunuosius muzikantus psichologė supažindinti kovos su scenos baime būdais, davė daug praktinių patarimų.

Įsiklausyti į pedagogų patarimus

Rezidencijų dalyviai klausė ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus kineziterapeuto, humanitarinių mokslų srities etnologijos mokslų krypties daktaro Jono Tilviko paskaitos kaip teisingai muzikuoti nekenkiant savo kūno laikysenai.

„Manau, kad nėra taisyklingos laikysenos: bet kuri laikysena, kuri tęsiasi ilgiau nei 20 minučių, tampa nebetaisyklinga. Tokia mūsų fiziologija. Vaikams akcentavau, kad būtina įdėmiai įsiklausyti į mokytojų rekomendacijas, nes grojimo technika laikysenai nepaprastai svarbi. Instrumentai turėtų būti tik individualūs, t.y. pritaikyti kiekvienam vaikui. Pavyzdžiui, fortepijonas pritaikytas konkretaus vaiko grojimui, kai vaikas sėdi reikiamu atstumu, kėdė tinkamo aukščio. Laikysenos problemos atsiranda net nesuderinus vieno iš faktorių: atlikėjo fizinių duomenų, jį supančios aplinkos ar instrumento“,- akcentavo J.Tilvikas.

Laukia bendras koncertas

Artimiausią savaitgalį rezidencijos programoje, be individualių susitikimų, vyks ir seminaras muzikos mokytojams. Pedagogė, muzikinio ugdymo procesų tyrėja, muzikos vadovėlių autorė Rūta Girdzijauskienė pedagogams pristatys ugdymo naujoves.

Baigiamasis rezidencijos renginys – koncertas „Renkuosi Klaipėdą“, tikimasi vyks gyvai, tačiau pasibaigus karantino apribojimams. Jame talentingiausi rezidencijos dalyviai atliks solo kūrinius su Muzikinio teatro simfoniniu orkestru. Dirigentas – rezidencijos meno vadovas T. Ambrozaitis.

 

Komentarai