Solistės Jomantės Šležaitės sėkmė Pietų Afrikoje
Birželio 25 – liepos 2 dienomis Pietų Afrikos Respublikos mieste Keiptaune vyko operos solistų bendruomenei itin reikšmingas renginys – jubiliejinis, 35-asis Tarptautinis Hanso Gaboro Belvederio dainininkų konkursas. Šių metų konkursas paliko ryškų teigiamą pėdsaką ir vienos lietuvių solistės karjeroje. Patekusi į finalą, greta tokių valstybių, kaip Pietų Afrika, Pietų Korėja, Italija, Vokietija, Šveicarija, Amerika bei Rusija atstovų, sopranas Jomantė Šležaitė atsidūrė šeštoje pozicijoje ir prisipažįsta jau dabar jaučianti aiškius šios sėkmės rezultatus.
Pirmasis Belvederio dainininkų konkursas buvo surengtas Vienoje 1982 m. ir per keletą gyvavimo dešimtmečių tapo vienu prestižiškiausių šios srities konkursų visame pasaulyje. Iš pradžių konkurse varžėsi tik operos solistai, tuo tarpu 1988-aisiais buvo įtraukta operetės kategorija, o 2000-aisiais jame ėmė varžytis ir akompaniatoriai. Abi šios kategorijos iki šiol įtraukiamos į konkursą, nors ir ne kiekvienais metais.
31-erius metus nuo pat pirmojo, Tarptautinis Hanso Gaboro Belvederio dainininkų konkursas vyko Vienoje. Tačiau nuo 2013 m. jo geografija ėmė gerokai plėstis ir dabar kasmet vyksta vis kituose geriausiuose pasaulio operos namuose: 2013 ir 2015 m. konkursas buvo surengtas Amsterdame, 2014-aisiais – Diuseldorfe, o šįmet pirmą kartą peržengė Europos ribas ir įvyko Pietų Afrikos Respublikos mieste Keiptaune. Anot šių metų konkurso dalyvės J. Šležaitės, „jau ne vienerius metus iš eilės būdavo laimėtojų iš Pietų Afrikos. Ji tapo svarbiu konkurso rėmėju, tad buvo nuspręsta šiais metais jį perkelti būtent ten“.
Pasak J. Šležaitės, atranka į konkursą vyko pusę metų net 60-yje šalių. Pretendentų būta tūkstančio, iš kurių į konkursą pateko 120. Iš jų į Keiptauną atvyko 100 ir pusfinalyje liko lygiai pusė – 50 dainininkų. Finale liko 16 geriausiųjų, o laimėtojais buvo paskelbti trys. „Kiekvienas dalyvis turėjo atsiųsti po penkias arijas ir iš pradžių galėjo pats rinktis, ką dainuos. Tuo tarpu pusfinalyje ir finale atliekamus kūrinius parinkdavo jau konkurso komisija”, - pasakojo solistė.
Apie konkursą J. Šležaitė sužinojo Vokietijoje, kalbėdamasi su savo kolegomis Erfurto teatre, kur šiuo metu ir dirba. Būtent čia ji praėjo ir pirmąją konkurso atranką. „Tačiau iš tiesų iki pat paskutinės akimirkos nebuvo aišku, ar tikrai vyksiu į konkursą.“ - pasakojo solistė, - „Visų pirma, reikėjo gauti vizą, kad galėčiau patekti į Pietų Afriką. Ją gavau tik kelionės išvakarėse, jau sėdėdama ant sukrauto lagamino ir laukdama, kaip viskas išsispręs. Kitas svarbus dalykas buvo finansavimas. Kadangi kelionė labai brangi, daug kur kreipiausi, prašydama finansinės paramos. Tai sekėsi gana sunkiai ir vienu metu jau buvau nuleidusi rankas ir nusprendusi nebevykti. Būtent šio apsisprendimo akimirką gavau laišką iš LNOBT paramos fondo „Orfėjaus lyra“, kur buvo patvirtinta, jog fondas mane remia ir skiria mano kelionei atitinkamą sumą. Ši pagalba man buvo labai svarbi, nes tik šio fondo dėka aš išvažiavau ir grįžau su šiuo pasisekimu“.
Tarp visų šių metų Tarptautinio Hanso Gaboro Belvederio dainininkų konkurso finalininkų Lietuva buvo vienintelė tokia maža atstovaujama valstybė. „Šiame konkurse aš atstovavau visą Pabaltijį, nes nieko daugiau iš šio regiono nebuvo. Buvo didžiulė laimė ir džiaugsmas gauti prizą – pasiūlymą dirbti Barselonos Licėjaus teatre“, - pasakoja J. Šležaitė.
Solistė prisipažįsta, jog dalyvauti šiame konkurse jai buvusi puiki praktika, didelė garbė ir džiaugsmas. Visi turai buvo atviri publikai, tad pagyrimų J. Šležaitė negailėjo ir jai. Ne mažiau dainininkę sužavėjo ir Keiptauno Filharmonijos orkestras, vadovaujamas dirigento Kamal Khan, su kuriuo finale pasirodė visi 16 išrinktųjų. „Toks dirigento batutos valdymas ir darbas su dainininku mane tiesiog sužavėjo. Buvo didžiulis malonumas dainuoti, diriguojant šiam meistrui. Jis taip valdė orkestrą, ėjo kartu su dainininku, kad nebuvo jokių abejonių, kad viskas kontroliuojama, kad gali būti atsipalaidavęs ir tiesiog daryti tai, ką moki“, - įspūdžiais dalinosi solistė.
Konkurso komisiją sudarė garsiausių operos teatrų – Izrealio Tel Avivo operos, Gautengo operos (Pietų Afrika), Keiptauno operos, operos La Scala, Erfurto teatro, Metropolitano operos, Hiustono Didžiosios operos ir kt. – atstovai. „Komisijoje sėdėjo dideli žmonės su didžiule patirtimi ir net sunkiai įsivaizduoju, kaip jiems reikėjo išrinkti finalininkus. Konkurso metu stengiausi nesiklausyti kitų dainininkų, bet kiek teko išgirsti, visi dainavo puikiai. Iš 100 dainininkų atrinkti 16, o iš tų 16 dar 3 – tai didžiulis uždavinys“, - pasakoja J. Šležaitė. Trečiąją vietą šių metų konkurse užėmė mecosopranas Raehann Bryce-Davis (JAV), antrąją vietą – sopranas Noluvuyiso Mpofu (Pietų Afrika), o pirmąją – JAV atstovas, bosas-baritonas Nicholas Brownlee. Anot J. Šležaitės, galutiniai konkurso rezultatai susilaukė diskusijų, tačiau dainininkė įsitikinusi, jog bene po kiekvieno konkurso tų diskusijų esama, nes jo laimėtojai išrenkami subjektyviu komisijos požiūriu. Solistė mano, kad, kaip ir daugelyje konkursų, taip ir šiame buvo galima pastebėti ir tam tikrų politinių interesų bei atspalvių, tačiau teigia, jog tai konkursų atmosferai yra įprasta.
J. Šležaitė teigia konkurse užmezgusi gausybę įdomių ir vertingų pažinčių. „Manimi iš karto susidomėjo agentas iš Portugalijos, su kuriuo jau susisiekėme ir kuriam jau siunčiami mano įrašai, CV ir visa kita, kas reikalinga jo darbui. Taip pat užmezgiau pažintį su agentu iš Amerikos. Taigi, manau, kad šis konkursas suteiks daug impulso judėti į priekį ir toliau vystytis bei augti mano karjerai“, - pasakoja solistė. Dainininkė save vadina muzikine sportininke, nes siekia sudalyvauti kuo daugiau įvairių konkursų ir šiuo metu yra užsibrėžusi sudalyvauti dar dviejuose pasaulinio lygio dainininkų konkursuose.
J. Šležaitė nėra vienintelė lietuvių dainininkė, išbandžiusi sėkmę Tarptautiniame Hanso Gaboro Belvederio dainininkų konkurse. 2006 m., 25-ajame konkurse Vienoje, operetės kategorijoje II vietą pelnė sopranas Aušrinė Stundytė, o 2008-aisiais, 27-ajame konkurse Vienoje, II vietą bei 5 specialiuosius prizus susižėrė tuometinis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas, KU Menų fakulteto bakalauras, bosas-baritonas Igoris Bakanas. Konkurse taip pat dalyvavo sopranas Viktorija Miškūnaitė (2012), mecosopranas Eglė Šidlauskaitė (2014) bei sopranas Reminta Vaicekauskaitė.
Džiugu, kad šio prestižinio konkurso geriausiųjų sąraše vis atsiranda Lietuvą atstovaujančių dainininkų vardai. J. Šležaitė teigia, jog atstovauti savo šalies bei savo vardą yra didžiulė atsakomybė bei garbė.
J. Šležaitė 2013 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademiją, kur įgijo atlikėjos bakalauro laipsnį ir pedagogo kvalifikaciją, o 2015 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje gavo atlikėjo magistro laipsnį. Šių metų pasiekimai Tarptautiniame Hanso Gaboro Belvederio dainininkų konkurse tikrai nėra pirmoji solistės sėkmė. Tarptautiniame balso konkurse Suomijoje ji tapo Grand Prix laureate (2009), tarptautiniame romansų atlikėjų konkurse Lietuvoje – II vietos laureate (2013), VIII Klaudios Taev jaunųjų operos dainininkų konkurse Estijoje laimėjo I vietą ir žiūrovų simpatijų prizą, 2014 m. dalyvavo Karalienės Elizabetės konkurse Belgijoje bei kituose tarptautiniuose konkursuose, kur taip pat pelnė prizines vietas.
2011–2012 m. solistė stažavosi Štutgarto muzikos ir teatro akademijoje (Vokietija) pagal Erasmus mainų programą, 2009 metais suvaidino pirmajame spektaklyje „Stotys“, kurį režisavo Lois Taylor, kūrė Duniašos vaidmenį spektaklyje „Caro sužadėtinė“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, dirbo su garsiausiais Lietuvos dirigentais, o su koncertinėmis programomis jau pabuvojo Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje, Suomijoje. Už koncertinę veiklą ir laimėtus tarptautinius konkursus J. Šležaitę 2010, 2011 ir 2014 metais apdovanojo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.