Vasario 16-osios iškilmingame koncerte skambės lietuvių kompozitorių muzika
Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės 99-ąsias metines vienas renginių tradiciškai įvyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Tai Vasario 16-osios iškilmingas koncertas, globojamas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tiesiogiai iš Filharmonijos salės transliuojamame koncerte matysime Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, valstybinį chorą „Vilnius“ ir Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“, diriguojamus lietuvių muzikos puoselėtojo maestro Roberto Šerveniko. Solo scenoje dainuos Milda Baronaitė (sopranas), Lina Dambrauskaitė (sopranas), liaudies dainininkė Veronika Povilionienė, diskantai Danas Buivydas, Vytautas Vaičiulis ir Mykolas Mikšys, vargonuos Robertas Lamsodis, mušamųjų solo atliks Saulius Astrauskas. Gausus muzikų būrys sutelktas atlikti lietuvių kompozitorių kūrinių programą, kurioje greta Lino Rimšos ir Vaclovo Augustino opusų skambės Jono Tamulionio ir Gedimino Zujaus kūrinių premjeros. Koncerto pradžioje skambės Lietuvos valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Į šiųmetę programą įtrauktos Lino Rimšos dvi kompozicijos – proginė giesmė „Cantus“ ir „Amemus“ – pirmą kartą nuskambėjo minint 94-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Giesmėje „Cantus“ kompozitorius panaudojo tekstą „Lietuvos pašlovinimas“ iš vienintelio žinomo išlikusio Renesanso laikų poetinio teksto apie patriotinį Lietuvos suvokimą – Jono Radvano Lietuvio poemos „Radviliada“, parašytos 1588 arba 1592 m. O kompozicijoje „Amemus“ autorius panaudojo tekstą iš Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Epodės Nr. 4, kalbančios apie tautiečių tarpusavio meilę ir susiklausymą. L. Rimša savo muzikoje Lietuvos didybės paveikslą kuria pasitelkdamas daug mušamųjų ir varinių pučiamųjų, ypač trombonus, kurių fanfariškumas kaip tradicinė priemonė buvo būdinga XVI a., Jono Radvano Lietuvio ar Sarbievijaus laikais.
2013 m. Vaclovo Augustino sukurta vokalinė-instrumentinė kompozicija „Malda už Tėvynę“ vėl prabils įvairiais kūrinyje panaudotais tekstais: iš psalmių, Šv. Augustino „Išpažinimų“, lietuvių poezijos ir amerikiečių Maldos už Tėvynę. Dainuojama bus trimis kalbomis – lietuvių (gimtoji kalba), lotynų (Katalikų Bažnyčios kalba) ir anglų (modernios komunikacijos kalba).
Premjerinis Gedimino Zujaus kūrinys „Trance4notes“ sopranui, liaudies dainininkei, chorui, vargonams ir simfoniniam orkestrui (liaudies dainų tekstai) pasak kompozitoriaus, turėtų kiekvienam palikti galimybę savaip suprasti ir muziką, ir pavadinimą. Čia girdėti ir rūstus vargonų gaudesys su choru, ir besikeičiantis styginių judėjimas, ir vibrafonu atliekama lietuvių liaudies melodija, kurios harmoninė transformacija įgyja rytietišką atspalvį, po to perauga į nesudėtingą džiazo motyvą... Skirtingų kultūrų motyvų susipynimas veikiausiai atspindi daugiatautės Lietuvos istorijos raidą, aprėpiančią ne tik pastaruosius 99 metus, bet ištisus šimtmečius.
Tarsi aliuzija į muzikoje plevėsuojančią trispalvę tampa kita koncerto premjera – Jono Tamulionio „Trys akvarelės Lietuvai“ mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui. Kompozicija sukurta pagal Renesanso epochos LDK poeto Jono Radvano Lietuvio tekstus, paimtus iš jo herojinio lotyniško epo „Radviliada“ (į lietuvių kalbą vertė Sigitas Narbutas). Kūrinį sudaro trys dalys: „Raudonoji akvarelė“, „Žalioji akvarelė“ ir „Geltonoji akvarelė“. Tai trys senosios ir didžiosios Lietuvos paveikslai – skirtingų nuotaikų, charakterių, spalvų.
Vasario 16-osios iškilmingas koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks vasario 16 d., ketvirtadienį, 18 val.