Vis keliaujanti ,,Tarnaitė ponia"

Publikuota: 2021-06-08 Autorius: Lukrecija Stonkutė
Vis keliaujanti ,,Tarnaitė ponia"

,,Ak, koks ryškiaspalvis namelis, norėčiau ir aš tokiame bent savaitėlę pagyventi!” – pirmojo įspūdžio pagauta sušukau savo draugei. Mums prieš akis, Verkių rūmų parke stovėjo vilkikas, o jo viduje sumontuotos dekoracijos, primenančios tvaiskią turtuolio rūmų prabangą. Birželio 4-osios vakarą, sunkvežimio priešakyje rinkosi publika, stebėti vienaveiksmės, komiškosios, Giovanni Battista Pergolesi operos (opera buffa) ,,Tarnaitė ponia”/,,La serva padrona” (režisierius Gediminas Šeduikis). Bet pirmiausiai apie operą vilkiko priekaboje…

Žinia, jog artėja Vilniaus miesto 700-ų metų sukaktis, tad Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) drauge su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija yra parengę trejų metų trukmės projektą ,,Keliaujanti opera”. Taigi jau antrus metus iš eilės, atlikėjai, dekoruotu sunkvežimiu keliauja po įvairius Lietuvos miestus bei miestelius ir pažindina publiką su, galbūt, dar neatrastu operos žanro žavesiu. Taip pat, neturintiems galimybės atvykti į sostinę, tai puiki proga pasimėgauti kultūriniu malonumu, parengtu pagal visus sveikatos saugos reikalavimus.

Projektu ,,Keliaujanti opera” yra pabrėžiamas ir Vilniaus indėlis į Europos operos istoriją. Prisiminkime, kad mūsų sostinė buvo viena iš nedaugelio, kurioje opera ,,Elenos pagrobimas” nuskambėjo anksčiau (1636 m.) nei operos gimtinėje Italijoje pradėjo veikti pirmasis viešas operos teatras – Teatro di San Cassiano, Venecijoje (1637 m.).

Bet grįžkime prie ryškiaspalvių ,,rūmų”. Pastarojo interjeras komponuotas iš  raudonos ir mėlynos spalvos gobelenų bei rožinių baldų. Gal kiek neįprastas, bet akį traukiantis ir prabangos įspūdį sukeliantis paletės derinys. Netrukus pasirodė ir rūmų muzikantai: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto tearto orkestro styginių kvartetas Rusnė Matutienė (I-as smuikas), Giedrė Mišeikytė (II-as smuikas), Kęstutis Pleita (altas), Lukas Abromaitis (violončelė) ir Milo Longo (klavesinas). Netrukus savo namuose pradėjo šėlti tarnaitė Serpina (sopranas Monika Pleškytė) su tarnu Vespone (aktorius Lukas Ignatavičius), o juos raminti atskubėjo ponas Ubertas (bosas Liudas Mikalauskas).

Tarp žiūrovų nuaidėjo įspūdžio sukelti garsai, kurie pirmiausiai bylojo apie, vėlgi, išskirtinai ryškių spalvų artistų kostiumus, sukneles, pirštinaites, batelius, baltus perukus ir ryškiai pudruotus veidus. Pagirtinas  režisieriaus Gedimino Šeduikio, režisieriaus asistentės Agnės Ambrozaitytės, scenografės Sigitos Šimkūnaitės ir kostiumų dailininkės Ugnės Tamuliūnaitės darbas. Įterpsiu, jog panašios sudėties komanda dirbo ir prie pernai, Klaipėdos elinge statytos Richardo Wagnerio operos ,,Skrajojantis olandas” ir sulaukusios publikos pripažinimo dėl unikalios meninės koncepcijos sumanymo bei jos įgyvendinimo. Projekto ,,Keliaujanti opera” partnerio UAB ,,Girteka Logistics” vilkiko vidaus apipavidalinimas, dekoracijos, kostiumai ir grimas puikiai atitiko baroko ir klasicizmo epochų sandūroje vyravusias madas. Tačiau būtų verta pagalvoti apie tamsų audeklą, dengiantį scenos apačią, mat smalsi žiūrovo akis neretai nukreipė dėmesį į tai kas vyksta ,,užkulisiuose”.

Nuoširdžiai džiugino atlikėjų Monikos Pleškytės, Liudo Mikalausko ir Luko Ignatavičiaus aktoriniai sugebėjimai. Įtikinanti vaidyba, emocijų išraiška, kūno plastika užmarštin nukelė net Verkių rūmų lokacijos pojūtį. Operos metu dažnai skambėjo žiūrovų juokas, mat nuotaiką pakėlė komiškos situacijos tarp užsispyrusio viengungio pono Uberto ir jo žmona siekiančios tapti aikštingos, tačiau apsukrios tarnaitės Serpinos. Viso spektaklio metu lydėjo nebylio Vesponės kurioziškumas.

Ne ką mažiau džiaugsmingas operos solistų muzikinis pasirodymas. Dikcijos išraiškingumas ir artikuliacijos aiškumas leido lengvai suprasti lietuviškai skambantį libretą (iš italų kalbos 1970-aisiais vertė Amžinybėn iškeliavusi režisierė, operos solistė Vlada Mikštaitė). Stilistiškai, solistai labai gerai  jautė melodines frazuotes, rečitatyvuose charakteringai perteikė kalbos intonacijų megdžiojimo momentus. Žinoma čia neapsieita ir be didžiulio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro koncertmeisterės Olgos Taškinaitės indėlio į kokybišką atlikimą. Operos solistų koncertmeisterių darbas – reikalaujantis  kantrybės ir kruopštumo, mat čia pedagogas dirba ties kiekviena nata ir jos švaria intonacija.

Prie operos kokybės prisidėjo ir LNOBT simfoninio orkestro styginių kvartetas. Žavėjo klavesinininko Milo Longo atsakingas požiūris į scenos vyksmą bei muzikos tėkmę. Pastebėtina tik tai, kad ne iki galo išlaikytas, klasicizmo epochos pradžiai būdingas muzikos atlikimo galantiškumas, kuris kartkartėmis nesutapo su solistų balsų skaidrumu. Tačiau buvo akivaizdus kvarteto muzikinis įdirbis, darnus ansambliškumas.

Trumpai dirstelėjus į vykusios operos momentus, atminties paviršiun iškilo režisieriaus G. Šeduikio, prieš ketverius metus 15min.lt interviu išsakyta mintis: ,,Nepamirštamam spektakliui ar koncertui sukurti būtini ingredientai yra gera muzika, stiprūs vizualiniai sprendimai ir talentingi atlikėjai. Kai visa tai susideda, pasirodymas pavyksta.”

Taigi sveikindama su pavykusiu pasirodymu, kviečiu apsilankyti toliau numatytose projekto ,,Keliaujanti opera”  maršruto stotelėse – Šalčininkuose, Antazavėje, Leliūnuose ir Vilkaviškyje. Būsimiems žiūrovams drąsiai rekomenduoju atsivesti ir mažuosius, nes tai vos 50-ies minučių trukmės opera, kuri neprailgs stebint spalvotose ložėse komiškų atlikėjų gyvenimą.

 

Susiję nuotraukų galerijos

Tarnaitė Ponia

Tarnaitė Ponia

2021-06-04

Susiję nariai

Liudas Mikalauskas

Liudas Mikalauskas

Dainininkas, tarptautinių konkursų laureatas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas

Komentarai