XIII Baltijos muzikos akademijų fortepijoninės muzikos festivalio įspūdžiai

Publikuota: 2015-04-06 Autorius: Brigita Jurkonytė, Rasa Murauskaitė, Paulina Nalivaikaitė
XIII Baltijos muzikos akademijų fortepijoninės muzikos festivalio įspūdžiai

Baltijos aukštųjų muzikos mokyklų fortepijoninės muzikos festivalis šių metų pavasarį surengtas jau tryliktą kartą. Festivalio istorija siekia net tris dešimtmečius. Vienas šios ilgametės istorijos pradininkų – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorius Stanislovas Žilevičius – prisimena, kad muzikų kelionės į Baltijos šalių aukštąsias mokyklas prasidėjo dar 1984 m. Tuomet bendrojo fortepijono dėstytojai vykdavo į metodines konferencijas, kuriose aptardavo studentų muzikinio lavinimo ypatumus. Dauguma Lietuvos profesorių aukštesnę kvalifikaciją įgydavo Sankt Peterburgo (tuomet Leningrado) konservatorijose, kai kurie arčiau – Rygoje ar Taline.

Pedagogų susitikimų metu tik vienas kitas studentas paskambindavo fortepijonu, jaunųjų muzikų pasirodymai dar neturėjo koncertinės krypties. Profesoriaus Žilevičiaus teigimu, ilgainiui Baltijos akademijų dėstytojams kilo idėja šias konferencijas pakeisti diskusijomis ir suteikti galimybę bendrojo fortepijono studentams pasirodyti keliuose koncertuose. Nuspręsta pradėti organizuoti fortepijoninės muzikos festivalį. Nuo 9-ojo dešimtmečio iki šių dienų festivalis rengiamas kas dvejus metus (su pertraukomis) vis kitoje Baltijos aukštojoje muzikos mokykloje.

Šiemet festivalį rengė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Bendrojo fortepijono katedra. Jaunieji muzikai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos turėjo galimybę skambinti laisvai pasirinktus fortepijoninius opusus net keturiuose kovo 19–21 d. surengtuose koncertuose.

Festivalio atidarymo koncertas vyko ypatingoje erdvėje – Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmuose). Nepaprasta aura alsuojančioje kamerinėje aplinkoje skambino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Bendrojo fortepijono katedros studentai, sveikinimo žodį tarė LMTA Muzikos fakulteto dekanė profesorė Aušra Motuzienė ir LMTA Bendrojo fortepijono katedros vedėjas profesorius Leonidas Melnikas. Kalbėjusieji pasidžiaugė ilga festivalio tradicija ir gražiu Baltijos aukštųjų muzikos mokyklų bendradarbiavimu.

Nors pirmajame XIII festivalio koncerte dalyvavo tik aštuoni pianistai, jų programoje skleidėsi įvairiausi muzikiniai atspalviai. Galima buvo pastebėti studentų polinkį rinktis emocingus ispaniškosios tradicijos kūrinius, pasižyminčius karštu temperamentu bei efektingumu – tai ir choro dirigavimo I kurso studentės Dalios Krapavickaitės (lektorės Jūratės Tamulėnienės kl.) paskambintas kubiečio Ernesto Lecuonos „Malaguena“ – ypatingo, ryškaus charakterio (kurio atlikėjai galbūt kiek ir pristigo) kūrinys, ir dainavimo specialybės III kurso studentės Eglės Šlimaitės (doc. Melitos Diamandidi kl.) pagrotas Enrique Granadoso „Ispaniškasis šokis“ Nr. 5, ir koncerto finalui palikta Alberto Ginasteros Sonatos Nr. 1, op. 22, IV dalis Ruvido ed ostinato, kurią atliko I kurso kompozicijos specialybės studentas Kristupas Bubnelis (doc. Jolantos Patamsienės kl.).

Džiugu, kad skambėjo ir lietuvių kompozitorių muzika: Vytauto Barkausko pjesę paskambino I kurso smuiko specialybės studentas Konradas Levickis (lekt. Janinos Puodžiukienės kl.), jau ne pirmą kartą ryškius ir gana sudėtingus lietuvių modernistų kūrinius pasirinko muzikos teorijos ir kritikos specialybės ketvirtakursė Brigita Jurkonytė ­– šįkart ji skambino Juozo Gruodžio dvi pjeses ir Vytauto Bacevičiaus „Liūdną dainą“, op. 56. Gana sudėtingas kompozicijas pasirinko ir I kurso muzikos teorijos ir kritikos studentė Akvilė Laugalytė – ji skambino XX a. pradžios kompozitoriaus novatoriaus Aleksandro Skriabino Etiudą, op. 8, Nr. 5 E-dur, II kurso kompozicijos studentė Monika Zenkevičiūtė šiam koncertui parengė dvi Arthuro Honeggerio pjeses – „Ravelio atminimui“ ir Preliudą. 

Pabrėžtina, kad dauguma studentų rinkosi XX a. pirmosios pusės muziką – galbūt todėl, kad ji žavi savo spalvingumu, pasižymi ryškiu stiliumi. Kita vertus, galbūt tai atspindi ir bendras LMTA fortepijono studijų repertuaro tendencijas. Kitokią muziką pasirinko II kurso vargonininkas Vladimiras Grudinas ­– jis atliko Henricho Scheidemanno „Maskaradą“, rafinuotai žaismingą baroko epochos kompoziciją.

Antrasis festivalio koncertas vyko LMTA Juozo Karoso salėje. Gausus dalyvių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos būrys pateikė margaspalvę vakaro programą. Skambėjo ne vienas Domenico Scarlatti, Aleksandro Skriabino, Dmitrijaus Šostakovičiaus opusas, klasikų kompozicijos. Klaipėdos universiteto muzikos pedagogikos I k. studentė Milda Vitartaitė (doc. Janinos Neniškytės-Lyvens kl.) priminė visiems gerai žinomos W. A. Mozarto Fantazijos d-moll netikėtų kontrastų grožį, Estijos muzikos ir teatro akademijos muzikologijos II k. studentas Ralfas Kinkas (doc. Ados Kuuseoks kl.) klausytojus nustebino brandžiu L. van Beethoveno Sonatos Es-dur, op. 7, pirmosios dalies atlikimu. Įsimintinas buvo ir Jāzepo Vītolo Latvijos muzikos akademijos kompozicijos I k. studentės Margaritos Gapčenko (prof. Normundo Vīksnes klasė) pasirodymas – jaunoji muzikė įtaigiai įprasmino ne tik čigoniškų aistrų kupiną, bet ir lyrinį F. Liszto Vengriškosios rapsodijos Nr. 5 e-moll pradą. 

Trumpam atitrūkti nuo įtempto sudėtingų fortepijoninių kompozicijų klausymo publikai padėjo ramybe dvelkiantys, lietuviškos idilijos vaizdinius kuriantys Mikalojaus Konstantino Čiurlionio opusai ­– Preliudą Fis-dur ir Noktiurną cis-moll paskambino KU muzikos pedagogikos II k. studentė Aleksandra Charina (prof. Tatjanos Romaškinos kl.). Jos bendrakursė Greta Reliugaitė (prof. Stanislovo Žilevičiaus kl.) atliko Giedriaus Kuprevičiaus „Preliudą Čiurlionio atminimui“. Tą vakarą nuskambėjo ir dar vienas lietuvių autoriaus kūrinys – Vytauto Montvilos „Saulės spindulys”, kurio modernią muzikinę kalbėseną įtaigiai atskleidė LMTA choro dirigavimo II k. studentas Mantvydas Drūlia (prof. Aušros Motuzienės kl.).

Nebūtų klaidinga konstatuoti, kad šiame koncerte publikos dėmesį itin patraukė polifoninės muzikos pavyzdžiai. Vertinimus buvo galima išgirsti ir neoficialiose muzikų diskusijose. Patys festivalio dalyviai susižavėjo Latvijos muzikos akademijos garso technologijų I k. studentės Karīnos Ķemeres (doc. Vitos Vēriņos klasė) gebėjimu J. S. Bacho Tokatos e-moll polifoninėje medžiagoje pasiekti tinkamą balsų dinaminį balansą. II k. vargonų specialybės studentas Vladimiras Grudinas taip pat pademonstravo profesionalų senovinės muzikos specifikos suvokimą skambindamas nežinomo autoriaus šokių Siuitą klavyrui.

Paskutinės festivalio dienos rytą daugiausia klausėmės fortepijoninių duetų. Tai buvo Lietuvos aukštųjų muzikos mokyklų – LMTA ir Klaipėdos universiteto – studentų pasirodymai. Atlikėjų specializacija – muzikos pedagogika, muzikos teorija bei choro ir simfoninis dirigavimas, kitaip tariant, tai tokios specialybės, kuriose fortepijonas yra pagrindinis instrumentas, todėl studentai gali skirti pakankamai laiko technikai ir artistiškumui tobulinti. Be to, šiose studijose fortepijono disciplina yra naudinga ir reikalinga savo srities profesiniams įgūdžiams, o kitais instrumentais grojantiems atlikėjams dažnai atrodo, kad bendrojo fortepijono studijos realiai apčiuopiamos naudos neteikia, tik atima laiką, kurį galima būtų skirti specialybės instrumentui...

Šeštadienio koncerte išgirdome aukšto lygio programą, kurioje dominavo XX a. opusai. Džiugu, kad mūsiškiai studentai nenusigręžia nuo lietuviškos muzikos: koncerte skambėjo romantiškos Čiurliono miniatiūros, impresionistiškai vaizdingos Stasio Vainiūno ciklo „Gimtinės pievos“ dalys „Auštantis rytas“ ir „Liūtis“ (atliko Dovilė Kirdaitė ir Imantas Šimkus, LMTA), konstruktyvistinės Vytauto Barkausko kompozicijos – Variacijos dviem fortepijonams bei trys dalys iš ciklo „Žiema“ (Akvilė Laugalytė ir Laura Svirskaitė, LMTA, Aleksandra Charina ir Alina Stonaitytė, KU). Skirtingos stilistikos buvo ir užsienio kompozitorių kūriniai: Franciso Poulenco Sonata dviem fortepijonams (skambino D. Kirdaitė ir I. Šimkus), Sergejaus Rachmaninovo „Rusų daina“ iš Šešių pjesių dviem fortepijonams, op. 11 (Greta Reliugaitė ir Goda Čaraitė, KU), žaismingai nuteikianti Edwardo MacDowello „Vasaros nuotaika“ (Akvilė Laugalytė LMTA). Drąsiu išradingumu nustebino KU studenčių duetas, minėtą Rachmaninovo opusą bei „Rytą“ iš Griego siuitos „Peras Giuntas“ atlikdamas gamtos garsų fone – skambant fortepijonui, raminančią nuotaiką kūrė paukščių čiulbėjimo ir miško garsų fonogramos. 

LMTA bendrojo fortepijono dėstytojai skatina ansamblinį grojimą, kartais patys inicijuoja studentų muzikinį bendradarbiavimą. Studentams, kurie negroja kitu instrumentu, tai yra galimybė prisiliesti prie muzikos visai kitokiu aspektu – ne teoretiko, kūrėjo ar dirigento, bet atlikėjo, kas padeda suprasti profesionalius atlikėjus ir pažinti instrumento galimybes, o muzikuojant dviese, patirti grojimo kartu džiaugsmą.

Festivalio finaliniame koncerte klausėmės muzikologijos, kompozicijos, dirigavimo, muzikos pedagogikos ir garso technologijų studentų. Repertuare vėl vyravo XX a. kompozicijos su romantinės muzikos (Chopino, Rachmaninovo, Schuberto) intarpais. Dalyviai skambino ir gimtosios šalies kompozitorių opusus: latvių studentai padovanojo galimybę išgirsti Alfrēdo Kalniņio, Georgo Pelēcio, Rihardo Dubros, Jurio Karlsono, Jānio Ivanovo pjeses, svečias iš Estijos Ralfas Kinkas paskambino Heino Ellerio preliudų. Mūsiškiai atlikėjai taip pat pateikė lietuviškų kompozicijų: išgirdome ne tik populiarių M. K. Čiurlionio preliudų, G. Kuprevičiaus „Preliudą Čiurlioniui atminti“, bet ir ypač retai atliekamus kūrinius – Antano Račiūno „Baladę“ (Brigita Jurkonytė, LMTA) ar Alvido Remesos „Stigmas“ (Jonė Girdzijauskaitė, LMTA). Tokia koncerto programa liudija, kad bendrojo fortepijono dalyko studentai atlieka ne vien tradiciniam repertuarui priskiriamus kūrinius, tačiau aktyviai domisi ir modernia muzika. Ypač sveikintinas reiškinys yra domėjimasis savo krašto kompozitorių kūryba, kurios didelė dalis dažnai tiesiog dulka bibliotekų lentynose. Ji atlikėjui praplečia gimtosios šalies muzikinės kultūros suvokimo lauką ir gylį, be to, padeda sudominti publiką ir populiarinti mažiau žinomų kūrėjų darbus – žinoma, jei kūrinys atliekamas kokybiškai. Tačiau šiame festivalyje kokybės stoka skųstis negalėjome: visi dalyviai skambino brandžiai, kai kurie savo virtuoziškumu galbūt galėtų varžytis su fortepijono specialybės studentais. Tai rodo ypač atsakingą požiūrį į muzikos atlikimą – festivalio dalyviams bendrojo fortepijono dalykas nėra tik dar viena šalutinė, nereikšminga disciplina, tai artistinės raiškos tobulinimo ir kartu profesionalui reikalingų žinių pagilinimo galimybė. 

XIII Baltijos muzikos akademijų fortepijoninės muzikos festivalis sulaukia vis daugiau dalyvių. LMTA Bendrojo fortepijono katedros vedėjo profesoriaus Leonido Melniko nuomone, tai puiki proga fortepijonu skambinantiems kitų specialybių muzikantams pasirodyti scenoje. Latvijos muzikos akademijos profesorius Jānis Matulis pabrėžė, kad festivalio koncertuose savo programas pristato tik geriausi bendrojo fortepijono katedrų studentai, kurie tobulinimosi fortepijoninės muzikos atlikimo srityje nenustumia į šalį. Į festivalio scenas žengė perklausų metu atrinkti jaunieji atlikėjai, tad koncertuose jiems nebereikėjo varžytis tarpusavyje, svarbiausia buvo atliekamų fortepijoninių opusų interpretacijos. O tai viena iš priežasčių, kuri festivalį paverčia tikra, draugiškoje atmosferoje vykstančia Baltijos jaunųjų muzikų švente.

Komentarai