XVIII Nacionalinio Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso finalinio etapo renginiai prasideda

Š. m . balandžio 10-16 dienomis Vilniuje vyks XVIII Nacionalinio Balio Dvariono konkurso finalinis etapas – scenoje pasirodys talentingiausi jaunieji pianistai ir stygininkai iš visos Lietuvos. Konkurso laureatų koncertas ir apdovanojimai vyks balandžio 16 d. 18.00 val., Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos (Kosciuškos g. 13.) Didžiojoje salėje.

Pasibaigus regionų etapui, į Nacionalinį konkursą atrinkti 289 jaunieji pianistai ir stygininkai iš Anykščių, Alytaus, Biržų, Akmenės, Elektrėnų, Gargždų, Grigiškių, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Mažeikių, Pakruojo, Palangos, Panevėžio, Pasvalio, Platelių, Plungės, Priekulės, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šalčininkų, Šiaulių, Šilutės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Visagino ir kitų miestų bei miestelių (konkurso dalyvių sąrašas internete: http://goo.gl/LXQOJJ).

Atlikėjus vertins kompetentinga komisija – joje žymūs atlikėjai ir pedagogai: pianistai Julius Andrejevas, Aleksandras Jurgelionis, Darius Mažintas, Daumantas Kirilauskas, Jūratė Bundzaitė, Justas Dvarionas ir Gabrielė Kondrotaitė; stygininkai Petras Radzevičius, Jurgis Dvarionas, Raimondas Butvila, Ingrida Armonaitė, Arūnas Palšauskas, Aistė Beržanskienė, Inga Gylytė ir Irina Kirzner.

Nacionalinis Balio Dvariono konkursas Lietuvoje vyksta jau 40 metų ir neabejotinai yra vienas didžiausių visos respublikos mastu vykstančių klasikinės muzikos konkursų jauniesiems atlikėjams. Konkurse dalyvauja moksleiviai, besimokinantys groti fortepijonu ir styginiais instrumentais.

Nuo 2010 m. Nacionalinio Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurso globėja yra JE Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, konkursą palaiko ir remia Švietimo ir mokslo ministerija.

Balio Dvariono Nacionalinis konkursas – vienintelis Lietuvoje šalies konkursas – tarptautinės Europos jaunimo muzikos konkursų sąjungos (EMCY) narys, atitinkantis organizacinio, kūrybinio bei vertinimo komisijos darbo kokybės reikalavimus ir pritaikantis geriausią Europos muzikinių tradicijų patirtį.

       Šiais metais Nacionalinam Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkursui – 40 metų. Per ilgus gyvavimo dešimtmečius šis renginys įsitvirtino Lietuvos kultūriname gyvenime ir greta savo bendraamžės Dainų Dainelės tapo viena gražiausių muzikos švenčių mūsų krašte. B. Dvariono konkursas tapo dėkinga proga apžvelgti kiek turime menams palinkusio jaunimo, kuriam mūsų paskatinimai ir parama atvėrė kelius į didžiąją Muziką, į pasaulinį pripažinimą.

Konkurso ištakos – viename iš kilniausių Balio Dvariono paskutiniųjų gyvenimo metų ketinime aplankyti visas Lietuvos vaikų muzikos mokyklas. Tuomet jų buvo gerokai per šimtą. Šį sumanymą kompozitorius buvo pradėjęs sėkmingai įgyvendinti. Koncertuose, šalia kitų atlikėjų, klasikų bei savo kūrinius skambindavo ir gyvu žodžiu komentuodavo pats Balys Dvarionas. Daugeliui visam gyvenimui išliko viena iš tyriausių tokių susitikimų akimirkų, kai B. Dvarionui išderintu pianinu skambinant Mėnesienos sonatos triolių akomponimentą, visi susirinkę giedojo bethoveniškas intonacijas. Tuomet dingdavo susikaustymo įtampa ir skirtybės tarp išgarsėjusių artistų bei bedantėmis burnytėmis žiopuojančių pradinukų. Visi buvo Muzikoje, visi buvo Muzikai. Tai buvo reto sakralumo akimirka!

Su koncertais liko aplankyta didesnė dalis Žemaitijos, nemaža Aukštaitijos miestų, Suvalkų kraštas. Deja, nelemta liga ir nelaukta baigtis sutrukdė viską atlikti iki galo. Jau po mirties, minint 70-ąsias kompozitoriaus gimimo metines, kilo mintis pagerbti jo atminimą įsteigiant B. Dvariono vardo pianistų konkursą. Konkurso iniciatoriais tapo Balio ir Aldonos Dvarionų mokiniai – kompozitorius bei pianistas Julius Andrejevas ir pianistas, pedagogas Aleksandras Jurgelionis. Jie, tuomet B. Dvariono septynmetės muzikos mokyklos fortepijono skyriaus mokytojai, užkrėtė šiuo sumanymu mokyklos vadovybę, kuri, kaip tada sakydavome, ,,pramušė‘‘ ideologinius suvaržymus bei draudimus. O jų būta formuojant renginio idėją, nustatant konkurso reglamentą ir pasirenkant programą. Tiesą sakant, anuomet neturėjome pakankamai žinių kaip rengti visą kraštą apimančius muzikinius konkursus. Įvykę keli M. K. Čiurliono pianistų ir vargonininkų konkursai dar tik kaupė patirtį ir buvo skirti subrendusiems muzikams. O B. Dvariono konkursas, aprėpiantis pirmuosius žingsnius muzikoje žengiančius pradinukus ir mokslus mokyklose baigiančius abiturientus, buvo žymiai įvairesnis savo dalyvių sudėtimi ir sudėtingesne programa.

Žydintį 1974-ųjų pavasario rytą sidabrine Beatričės Grincevičiūtės dainuo-jama Žvaigždute buvo atidarytas pirmasis B. Dvariono respublikinis jaunųjų pianistų konkursas. Renginys turėjo didelį pasisekimą. Vertinimo komisijai vadovavo viena žymiausių pasaulio pianisčių Tatjana Nikolajeva. Buvo atrasta labai daug muzikai gabių vaikų iš įvairių miestų ir provincijos miestelių. Į finalinį turą Vilniuje atvyko per šimtą pradedančiųjų ir pažengusių pianistų. Šešiolikai iš jų buvo suteikti laureatų vardai. Visus organizatorių lūkesčius pranokę rezultatai patvirtino šio renginio aktualumą ir drauge savaip pratęsė pirminį sumanymą – dabar jau nebe kompozitorius ateina pas vaikus, bet vaikai, atlikdami jo kūrinius, prisimena ir pagerbia Kūrėją.

Netrukus kilo mintis neapsiriboti vien fortepijonine muzika, bet į konkursą pakviesti ir smuikininkus. Juolab, kad į tarptautinį pripažinimą lietuvišką muziką pakylėjo būtent B. Dvariono koncertas smuikui h-moll, kuris tapo reikšmingu įvykiu mūsų mene ir labai prisidėjo išsaugant tautinę kultūros savastį. Jau nuo VI-ojo konkurso (1986 m.) dalyvauja visų specialybių stygininkai: altininkai, violončelininkai, kontrabosininkai ir kt. Tačiau muzikinės programos pagrindą ir toliau sudaro kūriniai fortepijonui ir smuikui, kuriuose geriausiai atsiskleidžia kompozitoriaus talentas bei meninė išmonė.

Respublikiniu konkursas buvo labai neilgai. Greitai jame panūdo dalyvauti ir kitų Sovietų Sąjungos respublikų atstovai: gruzinai, armėnai, uzbekai, kirgizai, jau nekalbant apie mūsų kaimynus: latvius, baltarusius, estus. Mažiau nei per dešimt metų konkursas, pelnęs sąjunginį pripažinimą, de facto tapo tarprespublikiniu. Tačiau oficialiai taprtautinį statusą šis renginys įgijo tik 1989 metais. Tuomet ką tik susikūrusi Lietuvos muzikų draugija suorganizavo pirmąjį tarptautinį B. Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursą. Nuo pat pirmųjų metų, nepaisant banguoto mūsų susikūriusios valstybės gyvenimo, o kartais net ir kritiškų situacijų, jaunųjų atlikėjų konkursas visuomet įvykdavo. Valstybė pajėgdavo atrasti lėšų, kad ši tauri tradicija, nors ir kukliai, būtų išsaugota.

Pirmieji konkursai vyko vien iš entuziazmo. Su didžiausia pagarba galiu padėkoti vertinimo komisijos nariams, kurie dirbo be jokio atlygio, ir prisiminti visus dalyvius, tėvelius bei mokytojus, dalyvavusius konkurse iš idealistinių paskatų – auklėti naujus talentus, skatinti jų meninį išprusimą, populiarinti B. Dvariono kūrybą, o tuo pačiu ir lietuvišką muziką.

Konkurso muzikinė programa atspindi B. Dvariono vertybių hierarchijos ir meninės raiškos nuostatas. Barokas ir iškiliausia jo epochos figūra – J. S. Bachas prieš kurį, kaip sakydavo kompozitorius, reikia tik atsiklaupti. Vienos klasikai, kurių interpretacijomis garsėjo B. Dvarionas – pianistas ir dirigentas. Didieji Europos romantikai ir jų aistrų pasaulis, taip artimas kompozitoriaus prigimčiai ir Lietuvos muzikai, kurių kūrybą, pradedant M. K. Čiurlioniu, J. Gruodžiu ir kitais, nuo pat pirmojo rečitalio B. Dvarionas nepailstamai propagavo.

B. Dvarionas, ne kartą vertinęs muzikantus įvairiuose (pianistų, dirigentų, vargonininkų) konkursuose nemėgo dalyvių diferencijavimo. ,,Gyvas muzika-vimas nedėliojamas tarsi daiktai į lentynas‘‘, – teigdavo kompozitorius. – ,,Tas aukščiau, o anas žemiau, šis pirmesnis, o kitas paskesnis.‘‘ Todėl šiame konkurse laureatais tapę atlikėjai neskirstomi pagal eiliškumą, visi jie – laimėtojai.

Konkursas metai iš metų tobulėjo, atspindėdamas ryškią profesionalumo plėtotę. Todėl jau 2000-aisiais metais prireikė patikslinti ir praplėsti amžiaus grupes. Vietoj dviejų, buvo pasirinktos trys amžiaus pakopos. Aukštą konkurso profesinį ir meninį lygį, nusistovėjusius skaidrius vertinimo kriterijus pripažino ir Europos Jaunimo muzikos konkursų sąjunga (EMCY), į kurią buvome priimti 2002-ais metais. Taip Nacionalinis B. Dvariono pianistų ir stygininkų konkursas praturtėjo geriausiomis Europos muzikinėmis tradicijomis. O nuo 2012 m. konkursas pagerbiamas net Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globa

Konkurse dalyvaujantiems moksleiviams ir jų pedagogams suteikiama proga išgirsti kolegas, pasidalyti patirtimi, susitikti ir seminaruose aptarti muzikos pedagogikos aktualijas. Talentingiausiems Lietuvos jauniesiems muzikams sudaromos sąlygos pasirodyti mūsų krašto ir užsienio koncertinėse scenose, todėl renginys daugeliui yra puiki paskata tobulėti, pasisemti įkvėpimo ir siekti pačių aukščiausių meninių viršūnių. Dabar jau sunku beatsekti keliomis dešimtimis garsių artistų jis tapo pirmuoju žingsniu į pripažinimą. Betarpiško muzikavimo dvasia, naujos pažinties su talentais džiaugsmas suteikia jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursui reto kūrybiškumo aurą, palaimingos jungties su muzika būseną. Tai buvo ir yra išskirtinė šios Muzikos šventės savybė ir esminė jos nuostata.

                                                                       Prof., dr. Jurgis Dvarionas

Nuotraukose: Balys Dvarionas su Palangos vaikų muzikos mokyklos mokiniais 1972 m. pavasarį;  Balys Dvarionas 1948 m. Kauno J. Gruodžio konservatorijoje su savo mokiniais Juliumi ir Aleksandru Jurgelioniais. Scenos gilumoje Aldona Dvarionaitė