Spalio 10-ąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklis „Altorių šešėly“ praskleis uždangą į pašaukimo ir meilės kamuojamo vyro gyvenimą. Kunigystė, mylima moteris – kaip tai suderinti?
Tuo metu, kai nemažai garsiųjų pasaulio teatrų pasirinko užverti žiūrovams savo salių duris, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras renkasi kitą kelią: kviečia publiką į spektaklius ir rengia premjeras. Spalio 4 d. 18 val. Vilniaus žiūrovai išgirs pirmąkart Lietuvoje skambėsiančią Gaetano Donizetti operą „Ana Bolena”. Ši premjera – tai bendras LNOBT ir Opera di Roma pastatymas.
Tomo Cruise’o juokas, Gwyneth Paltrow kalba, Siri balsas bei kiti suvaidinti ir dainavimo įgarsinti žinomi ir nežinomi šiuolaikinio gyvenimo momentai spalio 28 d. nuskambės Menų spaustuvėje, garsios airių kompozitorės Jennifer Walshe teatro ir muzikos spektaklyje „A History Of The Voice“ („Balso istorija“). Ypatingo pripažinimo įvairiose Europos šalyse sulaukusį kūrinį į Vilnių atveža originalumu pagarsėjusi belgų performatyvaus vokalinio meno grupė „HYOID“.
„Kultūros naktyje“ klajojantys vilniečiai turi progą išvysti spektaklį scenoje ant ratų: Giovanni Battistos Pergolesi vienaveiksmė komiška opera „Tarnaitė ponia“ rugsėjo 25 d. 21 val. skambės sostinės Daukanto aikštėje.
Meilę gyvenimui šlovinančiame šokio spektaklyje „Graikas Zorba“ rugsėjo 25-ąją Žvejų rūmuose sirtakį tryps visa pagausėjusi Muzikinio teatro baleto trupė.
Europos festivalių (EFFE) laureatas, aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“ jau eilę metų supažindina sostinės publiką su ryškiausiomis ir garsiausiomis pasaulio mušamųjų grupėmis, kurių pasirodymai sulaukia milžiniško klausytojų dėmesio. Spalio 22 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje šią išskirtinių pasaulio perkusininkų plejadą pratęs pripažintas JAV mušamųjų kvartetas „Portland Percussion Group“, kuris mūsų šalyje koncertuos pirmą kartą.
Trisdešimtą kartą Vilniuje surengto festivalio „Banchetto musicale“ švietėjiška misija – supažindinti Lietuvos publiką su dar negirdėtais senosios muzikos kūriniais. Šiemet švietimas festivalyje dar stipriau pabrėžiamas – rengiamas tarptautinis Žygimanto Liauksmino klavesinininkų konkursas – pirmasis tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse.
2020 m. rudens-žiemos sezonui Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ parengė egzotiškų premjerų ir netikėtų muzikinių eksperimentų.
Šiandien prasideda išankstinė bilietų prekyba į didžiuosius Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio renginius Šv. Kotrynos bažnyčioje. Aštuonioliktus metus vyksiančio festivalio rengėjai sako, kad savo žiūrovams turi paruošę ir planą B, jei kartais, kaip šių metų pavasarį, atsitiktų gyvenimas. Tad spalio 12 - 17 d. festivalis įvyks bet kokiomis aplinkybėmis.
Elektroninės muzikos gerbėjai turėtų suklusti – lapkričio 6 d. pirmą kartą Lietuvoje koncertuos garsieji Vokietijos elektroninės muzikos atlikėjai „Dopplereffekt“. Šis duetas laikomas vienu paslaptingiausių skaitmeninio muzikos pasaulio kolektyvų, o jo pasirodymo metu publika galės pasijusti lyg legendiniame Berlyno „Berghain“ klube, kurio dvasią duetas geba perteikti itin autentiškai. Pirmasis „Dopplereffekt“ koncertas Vilniuje rengiamas Šiuolaikinio meno centro didžiojoje salėje.
Spalio 29 d., 18.00 val. LMTA Didžiojoje salėje vyks prof. L. Naikelienės kūrybinės veiklos 50-mečiui skirtas vakaras, kuriame koncertuos ryškiausios profesorės kanklių klasės absolventės ir LMTA Liaudies instrumentų katedros studentai.
Trisdešimtą kartą rengiamas senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, be programų pagrindine šių metų – gyvenimo ir mirties – tema, išryškins ir istorinį mūsų šalies paveldą. Tam skirti du koncertai: „Stella, quam viderant magi“, kuriame skambės Giovanni Battistos Mosto madrigalai ir motetai, atliekami solistų ir ansamblio „Morgaine“, bei Alinos Rotaru parengtas Lenkijos ir Lietuvos muzikos klavesino rečitalis „Chiara e lucente stella“.
200 metų sukaktį Muzikiniam teatrui Klaipėdoje šįmet minintis teatras operetę „Orfėjas pragare“ pasirinko neatsitiktinai: prancūzų kompozitorius, violončelininkas ir dirigentas J. Offenbachas (1819–1880) buvo beveik šio teatro bendraamžis, be to, gimęs tai pačiai Prūsijos valstybei, kaip ir Klaipėda, tuo metu priklausiusiame Kelno mieste.
