Jis išėjo 2010 metų liepos pirmąją dieną. Netekome kompozitoriaus, pedagogo, Lietuvos muzikų sąjungos prezidento, ilgamečio Lietuvos nacionalinės filharmonijos meno vadovo, profesoriaus Rimvydo Žigaičio.
Spalio 9 dieną, antradienį, 17.30 val. pirmuoju renginiu duris atvers Lietuvos muzikų sąjungos „MUZIKOS SVETAINĖ“. Simboliškai nauja erdvė renginiams veiklą pradeda itin aktyviai puoselėjusio LMS veiklas ilgamečio prezidento, kompozitoriaus prof. Rimvydo Žigaičio 85 metų sukakties dieną.
Unikali Alexandros Kremer fotografijų paroda „Live Music“, apkeliavusi daugelį šalių ir sulaukusi didelio pripažinimo Paryžiuje, Londone, Kronberge, Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose miestuose, atvyksta į Vilnių.
Spalio 6 d. LNOBT žiūrovai turės galimybę išvysti Latvijos nacionalinės operos ir baleto atvežamą šiuolaikinio baleto spektaklį „Peras Giuntas“ pagal garsiąją kompozitoriaus Edvardo Griego muziką. Tai – Slovėnijoje gyvenančio rumunų choreografo Edwardo Clugo kūrinys.
Juodos spalvos LNOBT darbuotojų kostiumus, kuriuos puošia nuo seno teatro simbolikoje naudojamas rūtos motyvas, pagal specialų užsakymą sukūrė pomėgiu siuvinėtoms detalėms garsėjanti rūbų dizainerė Agnė Kuzmickaitė.
Praėjusios savaitės viduryje iš Vilniaus, Dailininkų sąjungos skulptūros ir vitražo centro, vilkikas išvežė nekasdienį krovinį – daugiau kaip dvylikos tonų granitinę skulptūrą. Taip prasidėjo skulptorės Dalios Matulaitės (75 m.) naujo kūrinio – paminklo Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurį autorė kol kas vadina „Sakmė“, kelionė į nuolatinę vietą – Plungę.
Pasaulinės kurčiųjų dienos išvakarėse, kuri šiemet bus minima rugsėjo 30-ąją, visuomenei pristatytas naujas išskirtinis projektas „Made in Silence“ – drabužių kolekcija su gestų kalbos ženklais, kurią drauge kūrė kurtieji ir girdintieji. Trečiadienį vakare „Vaidilos“ teatre surengtas pirmosios kolekcijos pristatymas, kurio metu podiumu žengė iki šiol to niekada nedarę kurtieji ir neprigirdintieji.
Donatas Bakėjus – vieniems pažįstamas iš televizijos ekrano kaip aktorius, kitiems – žinomas kaip televizijos šokių projekto dalyvis, o teatro meno gerbėjams jis - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės vadovas ir choreografas, Anželikos Cholinos teatro trupės šokėjas.
“Stebuklingo mandarino” premjeroje į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną po praleisto pernykščio sezono sugrįžta 2016 m. “Auksinio scenos kryžiaus” laureatė Greta Gylytė. Apie tai, kad prieš metus galėdavo atsistoti tik prilaikoma ramentų, dabar balerina prisimena nebent po alinančių repeticijų baleto salėje. Tačiau būtent jų, tų repeticijų, ir šokėjams įprastos aiškios dienotvarkės sako labiausiai pasiilgusi per priverstinio poilsio metus.
Šiais metais gražią 70 metų sukaktį mini Lietuvos teatro aktorė ir pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Adomaitytė. Daugelį aktorių ir operos dainininkų mokiusi sceninio judesio pagrindų, o šokėjus – vaidybos, Aldona Adomaitytė spalio 1 d. kviečia į savo jubiliejinį vakarą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kongresų rūmų Kamerinėje salėje.
Senosios muzikos festivalį „Banchetto musicale“, kurios devizas šiemet - „Meilė stipresnė už prievartą“, rugsėjo 27 d. Valdovų rūmuose simboliškai užbaigs viena iš šimto Giovanni Boccaccio „Dekamerono“ novelių, pabrėžiančių meilės galią.
Nuo rugsėjo 21 dienos „Vaidilos“ teatre rengiama M. Grigaliūnaitės tapybos darbų paroda – išskirtinai pritaikyta šiai aplinkai. „Mane itin intriguoja teatro pavadinimas, dvelkiantis ūkanota praeitimi ir mistika“, - sako jaunoji menininkė. Tačiau užvis svarbiausia Martinai - darbus vertinantis ir su jais susiliejantis žiūrovas.
Rugsėjo 28 d. Žvejų rūmuose vyks ugningojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto „Graikas Zorba“ premjera. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės vadovas Donatas Bakėjus pasakoja, jog specialiai Džono partijai atvyksta primarijus M. Munteanu.
Rugsėjo 24 dieną, pirmadienį, 18 val., M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje tęsiame susitikimus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šį kartą „Šiandieninę Lietuvos viziją pro Čiurlionio namų langą“ filosofas Nerijus Milerius tyrinės drauge su dirigentu Robertu Šerveniku.
„Dabar man visiškai aišku, kad gyvas būdamas šios operos neišgirsiu. Prašei, kad Tau ją pagročiau, – bijau, kad nesugebėsiu. Bet pabandysiu, vien tam, kad galėtume drauge ją apraudoti“, - nusivylęs savo kūrinių lemtimi, 1915 m. kompozitorius B. Bartókas (1881-1945) laiške liejo širdį žmonai Mártai Ziegler.