Baleto gerbėjai jo sugrįžtančio laukė lygiai devynis mėnesius. Ir sulaukė: dviem „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotasis „Procesas“ – vėl LNOBT scenoje. Lapkričio 9 ir 10 dienos spektakliuose pagrindinį Jozefo K. vaidmenį atliks baleto solistas Ernestas Barčaitis.
Iškilmingu ir galingu skambesiu aidės Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios skliautai lapkričio 8 d., 18 val. – pučiamųjų orkestras „Trimitas“ , chorai „Vilnius“ ir „Polifonija“ bei solistai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skiria lietuviškos muzikos koncertą. O neabejotina vakaro kulminacija – puikiai pučiamuosius instrumentus išmanančios kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės specialiai šiam koncertui sukurta „Te Deum“ premjera.
Prieš 100 metų kompozitoriai rašymo orkestrui meno mokėsi iš vadovėlių: Lietuvoje, o ir bene visoje Rytų Europoje muzikos kūrėjai gilinosi į Nikolajaus Rimskio-Korsakovo įtvirtintas klasikinės orkestruotės taisykles. Šiandien geriausias vadovėlis – virtuali duomenų bazė. Lapkričio 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje paskaitą apie šiuolaikinę orkestruotę skaitys didžiausios pasaulyje šiuolaikinio orkestro garsų duomenų bazės „conTimbre“ kūrėjas, kompozitorius Thomasas Hummelis (Vokietija).
Vienas dažniausiai užsienyje Lietuvą reprezentuojančių Lietuvos orkestrų, neseniai iš Kinijos grįžęs ir netrukus pasauliui naują kompaktinę plokštelę „Baltic Concerti“ (Pēterio Vasko, Juliaus Juzeliūno, Anatolijaus Šenderovo muzika smuikui ir orkestrui; smuiko solo – Džeraldas Bidva; įrašė „Odradek“ leidykla) pristatysiantis Lietuvos kamerinis orkestras mūsų šalies publiką šįkart kviečia klausytis programos, parengtos su australų batutos maestro Nicholu Miltonu ir Lietuvos vokalo pažiba Edgaru Montvidu.
Kitą savaitę sostinėje prasidės tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz 2018”. Šių metų programoje – iš tiesų įspūdingų atlikėjų pavardės. Tarp jų – „Grammy“ apdovanojimą pelnę meistrai, elektroninės muzikos virtuozai bei šiuolaikinio džiazo korifėjai.
Tarp gausių meno ir mokslo renginių Vilniuje nesunku ir pasiklysti – jų gausėja, visuomenė fragmentėja ir tai matyt neišvengiama nūdienos pasaulyje. Turbūt daugelis sutiks, kad Čiurlionis Lietuvos kultūrai yra ypatingos svarbos, kultinė asmenybė, Lietuvos kultūros veidas, šiuolaikiškai – mūsų brendas užsienio šalių intelektiniuose sluoksniuose. Tai, kaip mes pažystame savo genijaus kūrybą, kaip ją galime pateikti pasauliui, tokie ir patys esame.
Meninės gimnastikos atstovės „Diamonds show“ merginos jau ruošiasi pasirodymui operoje „Pajacai“, kurią lapkričio 9 ir 10 d. bus galima išvysti Žvejų rūmuose, Klaipėdoje.
Pasaulio pilietis – Jozefas Šmidtas. Audiovizualinės programos premjera. Autorius ir vedėjas Leonidas Fleidermanas. 2018 m. spalio 16 d. 18 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Juozo Karoso salėje.
Dažnai yra kartojami Sokrato prieš mirtį pasakyti žodžiai, kad geram žmogui negali atsitikti nieko bloga nei jam gyvam esant, nei mirus. Ar ši prieš du su puse tūkstančio metų pasakyta mintis visada atitinka tikrovę? Ar pats gyvenimas neverčia ja abejoti?
Jis išėjo 2010 metų liepos pirmąją dieną. Netekome kompozitoriaus, pedagogo, Lietuvos muzikų sąjungos prezidento, ilgamečio Lietuvos nacionalinės filharmonijos meno vadovo, profesoriaus Rimvydo Žigaičio.
Spalio 9 dieną, antradienį, 17.30 val. pirmuoju renginiu duris atvers Lietuvos muzikų sąjungos „MUZIKOS SVETAINĖ“. Simboliškai nauja erdvė renginiams veiklą pradeda itin aktyviai puoselėjusio LMS veiklas ilgamečio prezidento, kompozitoriaus prof. Rimvydo Žigaičio 85 metų sukakties dieną.
Unikali Alexandros Kremer fotografijų paroda „Live Music“, apkeliavusi daugelį šalių ir sulaukusi didelio pripažinimo Paryžiuje, Londone, Kronberge, Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose miestuose, atvyksta į Vilnių.
Spalio 6 d. LNOBT žiūrovai turės galimybę išvysti Latvijos nacionalinės operos ir baleto atvežamą šiuolaikinio baleto spektaklį „Peras Giuntas“ pagal garsiąją kompozitoriaus Edvardo Griego muziką. Tai – Slovėnijoje gyvenančio rumunų choreografo Edwardo Clugo kūrinys.
Juodos spalvos LNOBT darbuotojų kostiumus, kuriuos puošia nuo seno teatro simbolikoje naudojamas rūtos motyvas, pagal specialų užsakymą sukūrė pomėgiu siuvinėtoms detalėms garsėjanti rūbų dizainerė Agnė Kuzmickaitė.
Praėjusios savaitės viduryje iš Vilniaus, Dailininkų sąjungos skulptūros ir vitražo centro, vilkikas išvežė nekasdienį krovinį – daugiau kaip dvylikos tonų granitinę skulptūrą. Taip prasidėjo skulptorės Dalios Matulaitės (75 m.) naujo kūrinio – paminklo Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurį autorė kol kas vadina „Sakmė“, kelionė į nuolatinę vietą – Plungę.