Rugpjūčio 4 d. 21.30 val. elinge laukiama istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinės premjeros. Pirmą kartą publikai bus pristatyta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu parašyta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti skirta opera! (11308)
Sekmadienį, liepos 30-ąją itin aukšta nata prasidėjo festivalis „Birštono vasaros muzika“ – scenoje tiesiog šėlo „Emeritus quartet“, dedikuodami savo pasirodymą Birštono džiazui – juk Zigmo Vileikio organizuojamame festivalyje visa ketveriukė groja nuo pat pirmojo renginio, vykusio dar 1982-aisiais metais. Kaip pastebėjo Petras Vyšniauskas, šį kartą daugiau skambinęs fortepijonu nei grojęs saksofonu, pasirodymas vyko taip pat aistringai, kaip ir prieš dvidešimt metų!
Publikos pageidavimu į Klaipėdos koncertų salės (KKS) sceną sugrįžta mažųjų klausytojų itin pamėgtas edukacinis muzikinis–teatrinis projektas vaikams ir šeimai „Ritmo žaidimai V: šventės“
Džiazo muzikos mėgėjai nekantraudami laukia nuo 1980-ųjų kas antrus metus vykstančio Birštono džiazo festivalio. Šiais metais nusprendėme kiek patrumpinti laukimą ir pirmąjį „Birštono vasaros muzikos“ koncertą dedikuojame Birštono džiazo festivaliui ir nepakeičiamam jo organizatoriui Zigmui Vileikiui.
2022 metų vasario 24 d. prasidėjus karui Ukrainoje per vieną naktį pasikeitė viskas. Tai, ko negalėjome nujausti, nė baisiausiame sapne susapnuoti, įvyko. XXI a. išmintis, technologijos, kultūros pasiekimai – ir brutalus žudymas, griovimas, niekinimas.
III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio programa elinge prasidėjo ypatingu koncertu „Karo ir taikos dainos“, suvienijusiu Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus. (9494)
Liepos 31–rugpjūčio 6 dienomis „Trakų fanfarinėje savaitėje“ dirbs trylika lektorių iš Jungtinės Karalystės, JAV, Ispanijos, Vokietijos, Nyderlandų / Estijos ir Lietuvos, pamokose dalyvaus virš šimto pučiamaisiais bei mušamaisiais instrumentais grojančių dalyvių iš Lietuvos, Estijos, Norvegijos, Vokietijos, Prancūzijos, Argentinos, Belgijos ir Italijos, meistriškumo pamokas stebės ir kvalifikaciją kels pusšimtis šalies muzikantų bei pedagogų, įvairiose miesto erdvėse nuskambės dešimt nemokamų pasaulinio lygio atlikėjų ir gabaus jaunimo koncertų.
Šių metų Pažaislio muzikos festivalyje publika galėjo klausytis ne tik žinomų aukščiausio meistriškumo atlikėjų, bet ir pažinti jaunuosius talentus. Kaip tik tokia proga buvo rugpjūčio 10-osios koncertas „Nauji vardai“ – Kauno valstybinėje filharmonijoje dainavo mecosopranas Gabrielė Kupšytė ir baritonas Modestas Sedlevičius, akompanavo pianistas Justas Čeponis.
Tik ką pasirodžiusioje knygoje vokiečių ir italų kalbomis „Tik niekam nesakyk. Violončelininko memuarai“ Maestro pabrėžia, kad jaučiasi gimęs tris kartus: pirmą kartą 1946 metais Vilniuje, antrą – 1963 m., kai pradėjo mokytis pas garsųjį violončelininką Mstislavą Rostropovičių Maskvoje, ir 1975-aisiais, kai emigravo iš Sovietų Sąjungos į Vakarus.
Visą savaitę nuo liepos 30 iki rugpjūčio 6 dienos užmuzikuosime žaviausią kurortą! Galėsite mėgautis nuostabia džiazo, vokaline muzika, fortepijono rečitaliu, kamerinės muzikos opusais ir teatralizuotu Mozarto operos pastatymu. „Eglės“ sanatorijoje tradiciškai rengsime „Vakaro serenadas“, kurių kulminacija – dar viena Birštono vasaros menų akademijos tradicija tapęs Liaudies dainos konkursas Birštono merės taurei laimėti. O svarbiausia – su mumis vėl kaip ir prieš dešimtį metų Birštone bus DAVIDAS GERINGAS!
Įsivaizduokite, kad kompozitorius sukuria vieną iš geriausių savo kūrinių, tačiau jam gyvam esant netenka išgirsti kūrinio atlikimo. Taip atsitiko ne vienam garsiam kompozitoriui - ir ne tik Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, kurio dvi simfoninės poemos - bene garsiausi kompozitoriaus muzikos kūriniai, nebuvo atlikta kompozitoriui dar gyvam esant. Po maždaug šimto metų nuo kūrinio sukūrimo, Lietuvoje pagaliau pavyksta įgyvendinti ir kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus muzikos šedevro premjerą. Nors kompozitorius J. Žilevičius pragyveno vos ne tris kartus ilgiau už M.K.Čiurlionį, tačiau, deja, “Lietuviškas nonetas” taip ir nenuskambėjo.
2023 liepos 15 d. 18 val. Didžiokų koplyčioje, Molėtų r., Didžiokų k. 10 (apie 45 km nuo Vilniaus, važiuojant senuoju plentu Vilnius–Utena). Tik vienam vakarui atsiveria išskirtinės architektūros pastatas, senojo Didžiokų (Didžiadvario) dvaro didybės liudytoja rotondinė raudonų plytų koplyčia. Nemokamas renginys: Muzikinę kompoziciją atliks džiazo duetas „PetrArka“: Petras Vyšniauskas ir Arkadijus Gotesmanas. Koplyčioje ypatinga akustika; Menininkė Jolanta Žalalienė sutiko „papuošti“ renginį surengdama vienadienę savo kūrybos parodą „Procesai“.
Jau nemažai metų kone apie kiekvieną festivalį „Kaunas Jazz“ galima drąsiai sakyti: išskirtinis, aukščiausios prabos. Ne išimtis ir 2023-iųjų renginys, tik šiųmečio išskirtinumas, deja, nuspalvintas liūdesio spalva – sausio 6-ąją šį pasaulį paliko ilgametė festivalio meno vadovė Indrė Jučaitė-Sarneckienė. (11560)
Gegužės 5-osios vakarą Vilniuje, koncertų salėje „Organum“, įvyko violončelininko Giedriaus Žukausko ir pianistės Alos Bendoraitienės koncertas „Aplink pasaulį su violončele ir fortepijonu“. Puikiems atlikėjams šis renginys buvo ypatingas, mat buvęs mokinys ir mokytoja scenoje susitiko po beveik 20 metų. Koncerte skambėjo baroko, romantizmo, XX bei XXI amžiaus vokiečių, prancūzų, lietuvių, ukrainiečių, kostarikiečių muzika. (5617)
Klaipėdos kraštas, ilgus šimtmečius priklausęs Prūsijos karalystei, o nuo 1871 m. – Vokietijos imperijai, 1923 m. atiteko Lietuvai. Didžioji Lietuva susijungė su Mažąja Lietuva, tiesa, tik ta jos dalimi, kuri driekėsi šiapus Nemuno. Pastarojoje, kaip ir Užnemunės teritorijoje – Karaliaučiaus krašte gyvenę etniniai lietuvininkai daug kuo buvo panašūs į savo brolius ir seses iš buvusių Maskolijos žemių, bet išsiskyrė iš jų savo konfesine tapatybe, papročiais, drabužiais, dainomis ir šokiais. Tai lėmė geopolitiniai veiksniai, Rusijos ir Rytų Prūsijos ekonominiai interesai, taip pat kultūriniai šių valstybių skirtumai. (16007)
