„Tautiškos giesmės“ istorija – jungianti ir stiprinanti
Savaitę Lietuvoje karaliaus smuikas: prasideda V tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas
Vasario 11-ąją, šeštadienį, Lietuvos nacionalino operos ir baleto teatro spektaklyje “Eugenijus Oneginas” pirmąkart žūtbūtinėn Onegino ir Lenskio akistaton stos du pasaulio operos scenose žibantys lietuviai – bosas-baritonas Kostas Smoriginas ir tenoras Merūnas Vitulskis.
LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė: „Visos trupės dairosi aukštų vyrų“.
Minint Šv. Valentino ir Lietuvos Valstybės atkūrimo dienas, vasario 17-ąją, 19 valandą, naujoje kultūros erdvėje “Muzikos galerijoje” (Gedimino pr. 37) vilniečius ir sostinės svečius suburs koncertas “Laisvė, Meilė, Muzika”.
Paskutiniame Jungtinėje Karalystėje leidžiamo muzikinio žurnalo brassbandworld.co.uk numeryje publikuojamas Steve Legge straipsnis “Britain inspires Baltic success” (Didžiosios Britanijos įkvėpta Baltijos sėkmė). Žymus anglų pedagogas, dirigentas ir trombonininkas savo straipsnyje aprašo Lietuvoje patirtus įspūdžius, kaip britiška vario dūdų orkestrų “brasbendų” kultūra įsitvirtino Panevėžio rajone. Pateikiame www.muzikusajunga.lt skaitytojams viso straipsnio vertimą į lietuvių kalbą.
Ji koncertuoja svarbiausiose Europos salėse, tokiose kaip Vienos „Musikverein“, „Konzerthaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Hamburgo „Laeiszhalle“, Dresdeno „Frauenkirche“ ir kt. Jos partneriai scenoje yra buvę Angela Gheorghiu, Anja Harteros, Franzas Grundheberis, Ramónas Vargas, Giuseppe Filianoti, Roberto Saccà ir kitos įžymybės. Be pagrindinių vaidmenų G. Donizetti, G. Verdi, W. A. Mozarto, G. Bizet, R. Wagnerio ir daugelyje kitų operų, 2014 m. ji ypač talentingai sukūrė Violetos vaidmenį G. Verdi „Traviatoje“. 2015 m. Violetos vaidmeniu įsimintinai debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Kas ji?
2017 m. vasario 4 d. Nacionalinėje filharmonijoje skambėjo du įdomūs kūriniai: Ignaco Felikso Dobrzyńskio koncertas fortepijonui ir orkestrui As–dur, op. 2, kurį atliko Aleksandra Žvirblytė bei Roberto Šerveniko diriguojamas LNSO ir Arnoldo Schönbergo simfoninė poema „Pelėjas ir Melisanda“, op. 5.
Lietuvoje turime nedaug chorinės muzikos lyderių, kurių veikla būtų ryškiai matoma ir girdima. Vienas iš jų – Rolandas Daugėla, kuris su puikia komanda rengia penkis tarptautinius choro muzikos festivalius ir konkursus, vadovauja trims chorams, dėsto choro dirigavimą universitete bei muzikos gimnazijoje, diriguoja Lietuvos dainų šventėse, dalyvauja tarptautinėse vertinimo komisijose, pristato lietuvių chorinę muziką įvairiuose Europos universitetuose ir visaip kitaip puoselėja Lietuvos chorinį meną.
Prieš 25 metus buvo įkurta viena pirmųjų nepriklausomos Lietuvos nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos muzikų rėmimo fondas. „Tūkstančiams muzikos gerbėjų Jūs atvėrėte duris į subtilų mus supančio pasaulio pažinimą, mokote ne tik klausytis, bet išgirsti, pajusti ir suprasti. Šimtai fondo surengtų koncertų, įgyvendintų projektų ir konkursų svariai prisideda prie muzikinės kultūros sklaidos ir estetinio visuomenės ugdymo“, – sukakties proga sveikindama fondo darbuotojus rašė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Apie jauną dainininką Gabrielių Vagelį pastaruoju metu kalbama kaip apie perspektyvų „Eurovizijos“ konkurso Nacionalinės atrankos dalyvį. „Lietuviškuoju vikingu“ pramintas atlikėjas savo kelią į muziką pradėjo nuo dalyvavimo televizijos projektuose, o šiandien 21-erių jaunuolis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas, besigilinantis į muzikos kūrimo meną. Tad neatsitiktinai „Eurovizijos“ scenoje pristatė savo kūrybos dainą. Gabrielius ją atliks ir vasario 4 d. parodos „Studijos 2014“ uždarymo koncerte su LMTA.
Vaclovas Daunoras – vienas ryškiausių ir talentingiausių Lietuvos operos artistų, nepriekaištingos vokalinės technikos ir unikalių artistinių gabumų menininkas, vokalo pedagogas, Sąjūdžio aktyvistas. 2017 m. vasario 1 d. jam sukako 80 metų. Šiai sukakčiai pažymėti rengiama monografija „Vaclovas Daunoras: karalių vaidina aplinka“. Knygą redaguoja muzikologė Jūratė Katinaitė.
Erdvinio garso efektas nieko nebestebina. Jau senokai muzikos įrašų galima klausytis, lyg būtum atsidūręs skambesio vidury. Tačiau technologijos vertingos tiek, kiek jos pasitarnauja žmogaus kūrybiškumui skleistis. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje veikiantis Muzikos inovacijų studijų centras vasario 2-4 d. vykstančioje parodoje „Studijos 2017“ siūlo pasižvalgyti po naująsias technologijas ir muzikos kūrybą vienijančią teritoriją.