Naujienos

Muzika ir animacija. Antra dalis: nauji laikai – naujos dainos

LMTA kviečia į profesoriaus Juliaus Andrejevo atminimo vakarą

2017 metų sausio 7 dieną žymus lietuvių kompozitorius, pianistas, pedagogas Julius Andrejevas būtų šventęs 75 metų jubiliejų. Deja, garbus menininkas šios sukakties nesulaukė – lapkričio 29 d. po sunkios ligos iškeliavo į amžinybę. Tačiau gausus būrys jo kolegų ir mokinių Juliaus Andrejevo gimimo dieną sumanė pagerbti garsaus muziko atminimą. Sausio 7 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Didžiojoje salėje vyks vakaras, skirtas profesoriui Juliui Andrejevui (1942–2016) atminti.

Prieš legendinę Traviatą LNOBT pagerbs Metų solistus

Taip, kaip į Europą, matyt, neateitų Kalėdos, jei neskambėtų Fr. Gruberio „Tyli naktis“, taip, matyt, į Lietuvą neateitų Naujieji metai, jei nesuskambėtų garsioji G. Verdi Traviatos Užstalės daina... Nuo pat 1920 m. gruodžio 31-osios tik porą metų gyvenome be šios operos teatro repertuare, tad teisėtai vadiname ją nacionaline lietuvių opera. Ją sudainuoti gali beveik kiekvienas operos mėgėjas, ir tuo labiau operos teatro solistas ar orkestro artistas, o garsioji Užstalės daina dažnai tiesiog užstalėje ir dainuojama... Visą 20 a., iki pat 2002 m. Naujuosius metus sutikdavome šampano taures keldami su Violeta ir Alfredu... Ir vėl, gruodžio 30 d., teatras kviečia į Traviatą. Šiemet – tai ypatingas, išskirtinis spektaklis ne vien tuo, kad jame dainuos pasaulio operos elito atstovaii Katerina Tretyakova (Vokietija) ir Otar Jorjikia (Gruzija), bet ir tuo, kad žiūrovai turės galimybę dalyvauti teatro metų įvykyje - prieš spektaklį, scenoje, įvyks iškilminga Metų solistų apdovanojimų ceremonija.

Prieš legendinę Traviatą LNOBT pagerbs Metų solistus

Keturių senosios muzikos garsenybių komanda atliks J.S.Bacho kamerinę muziką istoriniais instrumentais

Lietuvos publikai labai retai tenka proga išgirsti Johanno Sebastiano Bacho muziką atliekamą istoriniais instrumentais – tokiais, kurių skambesį įsivaizdavo kompozitorius kurdamas. Gruodžio 28 d. 19 val. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose koncertinę Johanno Sebastiano Bacho muzikos programą atliks keturių visame pasaulyje garsių senosios muzikos meistrų komanda – Manfredo Kraemer (barokinis smuikas), Rodrigo Calveyra (išilginės fleitos), Juan Manuel Quintana (viola da gamba) ir Leonardo Garcia Alarcon (klavesinas). Šie ypatingi svečiai gros J. S. Bacho muziką istorinių instrumentų kopijomis ir pasiūlys naujas jo gerai žinomų kūrinių (daugiausia sonatų ir triosonatų) instrumentuotes, kaip tai mėgo daryti pats kompozitorius, rašydamas savo ir kitų autorių kompozicijų aranžuotes įvairiems instrumentams. Muzikos meistrai atvyko į Vilnių ansamblio „Canto Fiorito” kvietimu, o galimybę jų klausytis dovanoja koncerto organizatorius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir rėmėjas Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje.

Krzysztofui Pastorui – 60

Krzysztofui Pastorui – 60. Krzysztofas Pastoras – LNOBT Baleto trupės meno vadovas nuo 2011 m. spalio, tačiau su trupe pradėjo bendradarbiauti prieš 20-metį. LNOBT K. Pastoras yra pastatęs baletus Karmen (1997), Vasarvidžio nakties sapnas (1998), Acid City (2002), Tristanas ir Izolda (2012), Spragtukas (2014), Bolero (2015), Romeo ir Džuljeta (2016).

Į šventinę LNOBT savaitę atvyksta ryškiausios baleto žvaigždės

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyksta Baleto savaitė, skirta choreografo, LNOBT baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro jubiliejui. Savaitės renginiuose – baleto spektakliuose ir šventiniame gala koncerte – iki gruodžio 18 d. pasirodys Lietuvos ir užsienio baleto žvaigždės.

Netrukus Vilniuje – fortepijono įžymybės Pierre-Laurent’o Aimard’o koncertas

Po išvykos į JAV ir koncertinių gastrolių Japonijoje, Pietų Korėjoje, Taivane, po to Prahoje ir Antverpene jau šį penktadienį Lietuvoje koncertuos įžymusis fortepijono maestro Pierre-Laurent Aimard (Pjeras-Loranas Aimaras). Asmeniškai pažinojusio daugelį legendinių XX a. kūrėjų garsiojo Prancūzijos pianisto rečitalis pirmą kartą rengiamas Vilniuje. Spalio 25 d. planuotas P.–L. Aimard‘o koncertas Vilniuje dėl pianisto ligos perkeltas į gruodžio 16 dieną ir pagaliau – jau visai netrukus – įvyks Nacionalinėje filharmonijoje.

Paskelbti 2016 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija gruodžio 14 d. Kultūros ministerijoje paskelbė 2016 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pradeda darbą

Šiandien (2016-12-14) Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovas Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Kultūros ministerijoje pristatė darbą pradedančią Kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson.

Meno ir kultūros kūrėjams paskirtos 236 stipendijos

Sveikiname Paryžiuje studijuojantį Justą Čeponį - Birštono vasaros menų akademijos 2016 dalyvį, pelniusį vardinę Kultūros ministro stipendiją

Atgimusi roko opera „Jūratė ir Kastytis“ persikėlė į arenas

„Jūratė ir Kastytis“ visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys. Marijaus Jacovskio sukurta scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei. Šiais metais įvyks dar keturi arenoms skirti „Jūratės ir Kastyčio“ parodymai: gruodžio 16 d. – Kėdainių arenoje, 17 d. – Siemens arenoje, 26 d. – Šiaulių arenoje, 30 d. – „Cido“ arenoje, 31 d. – „Švyturio arenoje“. Tai pat „Jūratė ir Kastytis“ bus rodoma gruodžio 21 d – Marijampolėje, 22 d.- Alytuje.

Dviejų geriausių Lietuvos pučiamųjų orkestrų dovana Panevėžiui

Net dukart „Aukso paukšte“ apdovanotas Panevėžio rajono vario dūdų orkestras „Aukštyn“ ir Lietuvos kariuomenės orkestro solistų grupė parengė kalėdinę dovaną Panevėžiui. Panevėžio rajono bei miesto gyventojams ir jų svečiams gruodžio 18 d. 16 val. Panevėžio dailės galerijoje šie kolektyvai sukurs tikrą kalėdinį muzikos stebuklą. Kalėdiniame koncerte bus atliekamas austrų pianisto ir kompozitoriaus Frydricho Guldos, garsėjusio tiek klasikinės, tiek džiazo muzikos kūryba ir improvizacijomis, 1980 metais sukurtas koncertas violončelei ir pučiamųjų instrumentų orkestrui. Žinovai teigia, kad koncerto dalys jungia džiazą, menuetą, roką, polkos elementus ir maršą. Kūrinyje yra a cadenza fragmentų, reikalaujančių ypatingo atlikėjų meistriškumo improvizuojant. Koncertą violončelei ir pučiamųjų orkestrui yra grojęs ne vienas užsienio violončelininkas. Tai išskirtinis ir ne itin dažnai skambantis koncertas, kuris užburia ne tik muzikos žinovus. Unikalus koncertas nepalieka abejingų.

LKO serenados styginiams su Borisu Brovtsynu ir Nicholasu Miltonu

Naujosios anglų muzikos pradininko, kompozitoriaus ir dirigento Edwardo Elgaro bei čekų kompozitoriaus ir smuikininko Josefo Suko Serenados styginiams ir vieno svarbiausių XX a. vokiečių simfonistų Karlo Amadeuso Hartmanno bei čekų romantizmo korifėjaus Antoníno Dvořáko kūriniai smuikui ir orkestrui – tokią muzikos ekspoziciją gruodžio 17 d. klausytojams siūlo Lietuvos kamerinis orkestras (LKO). Žymusis kolektyvas muzikuos su neeilinėmis asmenybėmis – Tarptautinio Tiboro Vargos smuikininkų konkurso laureatu Borisu Brovtsynu ir Sarbriukeno valstybinio operos teatro generaliniu muzikos vadovu ir vyr. dirigentu Nicholu Miltonu.

Luko Geniušo ažūras: Čaikovskis, Ravelis

Gruodžio 10-osios vakarą, Vilniuje gražiai snyguriuojant, į Filharmonijos salę susirinko daug melomanų pasiklausyti Luko Geniušo, kuris su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, skambino P. Čaikovskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll, op. 23, ir Mauriceˊo Ravelio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 G-dur. Bisui pianistas jau ne pirmą kartą pasirinko Leonido Desiatnikovo pjesę, stilistiškai labai tikusią po Ravelio.