BALTIJOS AIDAI / ECHOES OF THE BALTICS

Festivalis BIRŠTONO VASAROS MUZIKA kviečia į pianistės Monikos Dars rečitalį „Baltijos aidai“ – muzikinę kelionę per Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros pasaulius.

Birštono klausytojai šią programą išgirs pirmieji – vėliau ji skambės festivalyje „Nessun dorma“ Vilniuje.

Programoje susitiks keturi ryškūs Baltijos šalių kūrėjai – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Arvo Pärtas, Pēteris Vasks ir Zita Bružaitė. Jų muzikoje atsiveria ypatingas santykis su gamta, tyla, šviesa ir vidiniu susikaupimu. Skirtingų metų laikų peizažai, marių erdvė, meditacinė ramybė ir poetinė vaizduotė susijungs į vientisą muzikinį pasakojimą.

Ypatinga vieta šiame pasakojime tenka Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybai. Jo muzika atvers savitą lietuviškojo romantizmo pasaulį, kuriame trumpa fortepijoninė miniatiūra gali sutalpinti gamtos nuojautą, vidinį nerimą ir begalybės ilgesį. Greta skambės savitą tintinnabuli stilių sukūrusio estų kompozitoriaus Arvo Pärto, latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko ir lietuvių kompozitorės Zitos Bružaitės kūriniai.

Šių autorių muzikinės kalbos labai skirtingos, tačiau juos sieja gebėjimas iš nedaugelio garsų sukurti didelę vidinę erdvę. Tyla čia tampa muzikos dalimi, o garsas primena tolumoje nuaidintį prisiminimą. Kamerinė Birštono kurhauzo aplinka leis išgirsti subtiliausius fortepijono tembrus ir kiekvieno kūrinio detales.

Monika Dars – tarptautinę koncertinę patirtį sukaupusi pianistė, pasirodanti Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Azijoje. Kaip solistė ji yra grojusi su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Kauno miesto simfoniniu, Varšuvos filharmonijos kameriniu, Lvivo kameriniu, „Melomania“ simfoniniu ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoniniu orkestrais. Pianistė taip pat bendradarbiauja su įvairiais Europos atlikėjais, dalyvauja kamerinės muzikos festivaliuose Belgijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Danijoje ir Lenkijoje.

Pianistės meninis kelias pažymėtas svarbiais tarptautiniais įvertinimais. Ji yra pelniusi Josepho Darche’o fortepijono prizą. Su „Urban Piano Quartet“ Monika Dars tapo kamerinės muzikos konkursų „Supernova“ Belgijoje ir „Nordic Strings“ Danijoje nugalėtoja, o su violončelininke Natania Hoffman pelnė antrąją premiją Luigi Nono kamerinės muzikos konkurse Italijoje. Jos įrašai skamba įvairių Europos šalių radijo ir televizijos programose, o diskografijoje – albumai „Vasks & Brahms Piano Quartets“ ir „Resistance“.

Monika Dars mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje profesorės Veronikos Vitaitės klasėje, vėliau tobulinosi Briuselio karališkojoje konservatorijoje, Hanoverio aukštojoje muzikos, teatro ir medijų mokykloje bei Berno aukštojoje menų mokykloje.

„Baltijos aidai“ – baigiamasis festivalio koncertas, kuriame trijų Baltijos šalių muzikinės tradicijos susitiks bendroje erdvėje, atskleisdamos šio regiono kultūrai būdingą jautrumą, santūrumą ir vidinę šviesą.

Atlikėja:
Monika Dars (fortepijonas)
Programoje: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Arvo Pärt, Pēteris Vasks, Zita Bružaitė

Rugpjūčio 9 d., sekmadienį, 19 val.
Birštono kurhauzas, B. Sruogos g. 2
Bilieto kaina – 10 Eur, senjorams – 5 Eur

***

ECHOES OF THE BALTICS

The BIRŠTONAS SUMMER OF MUSIC festival invites audiences to Echoes of the Baltics, a piano recital by Monika Dars offering a musical journey through the cultural worlds of Lithuania, Latvia and Estonia.

Audiences in Birštonas will be the first to hear this programme before it is presented at the Nessun dorma festival in Vilnius.

The programme brings together four prominent composers from the Baltic countries: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Arvo Pärt, Pēteris Vasks and Zita Bružaitė. Their music reveals a distinctive relationship with nature, silence, light and inward contemplation. Landscapes of the changing seasons, the expanse of the lagoon, meditative tranquillity and poetic imagination will merge into a continuous musical narrative.

The music of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis holds a special place in this narrative. His works reveal a distinctive world of Lithuanian Romanticism, in which a brief piano miniature can encompass an intimation of nature, inner unease and a longing for infinity. His music will be heard alongside works by the Estonian composer Arvo Pärt, creator of the distinctive tintinnabuli style, the Latvian composer Pēteris Vasks and the Lithuanian composer Zita Bružaitė.

Although their musical languages differ greatly, these composers share the ability to create a vast inner space from only a few notes. Silence becomes part of the music, while sound resembles a memory echoing in the distance. The intimate setting of Birštonas Kurhaus will allow listeners to hear the subtlest piano timbres and the finest details of each work.

Monika Dars is a pianist with extensive international concert experience, performing throughout Europe, North and South America, and Asia. As a soloist, she has appeared with the Lithuanian State Symphony Orchestra, Kaunas City Symphony Orchestra, Warsaw Philharmonic Chamber Orchestra, Lviv Chamber Orchestra, Melomania Symphony Orchestra and the Symphony Orchestra of the National M. K. Čiurlionis School of Art. She also collaborates with musicians from across Europe and appears at chamber music festivals in Belgium, Sweden, Spain, Portugal, Denmark and Poland.

Her artistic career has been marked by significant international distinctions. Dars is a recipient of the Joseph Darche Piano Prize. With the Urban Piano Quartet, she won the Supernova chamber music competition in Belgium and the Nordic Strings competition in Denmark. Together with cellist Natania Hoffman, she received second prize at the Luigi Nono Chamber Music Competition in Italy. Her recordings have been broadcast on radio and television in several European countries, and her discography includes the albums Vasks & Brahms Piano Quartets and Resistance.

Monika Dars studied at the National M. K. Čiurlionis School of Art and the Lithuanian Academy of Music and Theatre in the class of Professor Veronika Vitaitė. She later continued her studies at the Royal Conservatory of Brussels, the Hanover University of Music, Drama and Media, and Bern University of the Arts.

Echoes of the Baltics is the closing concert of the festival, bringing together the musical traditions of the three Baltic countries and revealing the sensitivity, restraint and inner light characteristic of the region’s culture.

Performer:
Monika Dars, piano
Programme: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Arvo Pärt, Pēteris Vasks, Zita Bružaitė

9 August, Sunday, 7 p.m.
Birštonas Kurhaus, 2 B. Sruogos Street
Tickets: €10; seniors: €5

***

MILDA STRAUKAITĖ
Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos klasikinio dainavimo mokinė, 2026 m. rudenį pradėsianti IV klasę. Prieš pasirinkdama dainavimą baigė septynias violončelės klases Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje ir keturias „Liepaičių“ chorinio dainavimo mokyklos klases. Respublikiniuose jaunųjų dainininkų konkursuose yra pelniusi trečiąsias vietas, dalyvauja koncertuose ir muzikiniuose spektakliuose.

Giacomo Carissimi – „Pergalė, mano širdie!“ („Vittoria, mio core!“)
Fortepijonu Ervidas Balčiūnas

Alessandro Scarlatti – „Jau saulė virš Gango“ („Già il sole dal Gange“)
Fortepijonu Danielė Daukšaitė

MONIKA DARS

Pianistės pristatymas

„Baltijos aidų“ programą parengė pianistė Monika Dars.

Jos muzikinis kelias prasidėjo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau tęsėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Veronikos Vitaitės klasėje. Studijas Monika gilino Briuselio karališkojoje konservatorijoje, Hanoverio aukštojoje muzikos, teatro ir medijų mokykloje bei Berno aukštojoje menų mokykloje.

Pianistė koncertavo Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kaip solistė pasirodė su Lietuvos valstybiniu ir Kauno miesto simfoniniais, Varšuvos filharmonijos kameriniu, Lvivo kameriniu bei kitais orkestrais. Tačiau ne mažiau svarbi jos kūrybinio gyvenimo dalis – kamerinė muzika, išugdžiusi gebėjimą girdėti ne tik savo partiją, bet ir kitą balsą, bendrą frazę bei visos programos kryptį.

Monika yra Josepho Darche’o fortepijono prizo laureatė. Su „Urban Piano Quartet“ ji nugalėjo kamerinės muzikos konkursuose „Supernova“ Belgijoje ir „Nordic Strings“ Danijoje, o su violončelininke Natania Hoffman pelnė antrąją premiją Luigi Nono konkurse Italijoje. Pianistės diskografijoje – albumai „Vasks & Brahms Piano Quartets“ ir „Resistance“.

Šį vakarą svarbiausi bus ne apdovanojimų sąrašai ir ne aplankytų šalių geografija. Monika pristatys pačios sudarytą programą, kurioje keturių Baltijos kompozitorių muzika jungiama į vieną pasakojimą.

Zitos Bružaitės bangos, Pēterio Vasko vasaros ir žiemos peizažai, du skirtingi Arvo Pärto kūrybos laikotarpiai ir ankstyvasis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis čia susitiks ne dėl geografinės kaimynystės. Juos sies kelias nuo judėjimo į tylą, nuo ieškojimo į atradimą, nuo Baltijos vandens iki Čiurlionio sonatos finalo.

Birštono publika šią programą išgirs pirmoji. Vėliau „Baltijos aidai“ skambės festivalyje „Nessun dorma“ Vilniuje.

Prie fortepijono – Monika Dars.

BALTIJOS AIDAI

Monikos Dars programos „Baltijos aidai“ nereikėtų suvokti kaip nuoseklaus trijų šalių muzikos pristatymo: pirmiausia Lietuva, paskui Latvija ir Estija. Kompozitoriai čia nuolat keis vieni kitus, o jų muzika jungsis ne pagal valstybių sienas ar sukūrimo metus, bet pagal garsų būsenas.

Programa prasidės judėjimu – Zitos Bružaitės „Bangomis“. Paskui vanduo nurims Pēterio Vasko vasaros vakare. Ankstyvąją Arvo Pärto Sonatiną pakeis Vasko žiema, po jos sugrįš antroji Sonatina. Tik tuomet, perėjęs savo jaunystės muziką, Pärtas pasieks „Alinai“ tylą.

O viso šio kelio pabaigoje lauks Čiurlionis.

PROGRAMA
Echoes of the Baltics - Baltijos aidai

Z. Bružaitė: Bangos
P. Vasks: Music for a Summer Evening - Vasaros vakaro muzika
A. Pärt: Sonatina op.1 No.1
P. Vasks: Winter Scenery - Žiemos peizažas
A. Pärt: Sonatina op.1 No.2
A. Pärt: Für Alina
M. K. Čiurlionis: Preliudai
M. K. Čiurlionis: Sonata F-dur, VL 155

Zita Bružaitė – „Bangos“
Pirmasis programos garsovaizdis – Baltijos vanduo. Bangos niekada nepasikartoja visiškai vienodai. Jos paklūsta tam pačiam judėjimo principui, tačiau kaskart priartėja kita jėga, kitu greičiu ir kitokia forma. Viena užgęsta, o jos judėjimą jau tęsia kita.

Zitos Bružaitės kūriniu programa prasidės ne nuo tylaus šiaurietiško susikaupimo, kurio galėtume tikėtis iš „Baltijos aidų“, bet nuo gyvos, nuolat kintančios stichijos.

Apie konkrečias „Bangų“ sukūrimo aplinkybes patikimos viešos informacijos neturime, todėl neverta muzikai iš anksto priskirti siužeto. Geriau klausytis, kokią jūrą sukurs Monika Dars: ar bangos bus žaismingos, ar grėsmingos, ar girdėsime tik vandens paviršių, ar ir po juo slypinčią gelmę.

Tačiau jau pats pirmasis kūrinys pasiūlys visai programai svarbų principą: būsena keičiasi, o ankstesnio judėjimo aidas išlieka kitame kūrinyje.

Pēteris Vasks – „Vasaros vakaro muzika“
Po bangų ateis vakaras.

Pēteris Vasks „Vasaros vakaro muziką“ sukūrė 2009 metais, pasibaigus beveik tris dešimtmečius formuotam fortepijoniniam ciklui „Metų laikai“. Ši pjesė atsirado kaip savotiškas ciklo post scriptum arba bisas, išaugintas iš senesnių kompozitoriaus eskizų.

Pats Vasks kūrinio eigą nusakė labai vaizdžiai: baigiasi rami vasaros diena, leidžiasi saulė, laikas lėtėja. Atmintyje pradeda kilti ankstesni išgyvenimai, o drauge su jais stiprėja muzikinė įtampa. Artėjant pabaigai pasigirsta liaudies dainą primenanti mintis, kurios prasmę kompozitorius apibūdino taip:

„Išgyvenome priespaudos laiką ir išsaugojome savo tapatybę.“

Galiausiai viskas nurimsta ir užmiega. „Schott Music“

Po Bružaitės „Bangų“ Vasko kūrinys gali skambėti tarytum žvilgsnis į tą pačią Baltiją jau vakaro šviesoje. Judėjimas dar neišnykęs, tačiau tampa prisiminimu.

Čia pirmą kartą atsivers tikroji „Baltijos aidų“ tema. Tai ne vien gamtos peizažai. Tai atmintis, išlikimas ir tapatybė – tai, ką žmogus išsaugo net tada, kai išorinis pasaulis nurimsta.

Arvo Pärt – Sonatina Nr. 1, op. 1
Po Vasko vasaros vakaro programa staiga pasuks į visai kitokį pasaulį.

Arvo Pärtą šiandien pirmiausia siejame su tyla, lėtu laiku ir varpų skambesį primenančiu tintinnabuli stiliumi. Tačiau pirmoji Sonatina buvo sukurta 1958 metais, kai Pärtas dar tik pradėjo studijas Talino konservatorijoje.

Tai vienas ankstyviausių jo koncertinių kūrinių. Sonatina dedikuota garsiam estų pianistui ir profesoriui Bruno Lukkui, kuris ją pirmasis atliko ir įrašė.

Šioje muzikoje dar nėra „Alinai“ skaidrumo. Sonatinos forma neoklasikinė, tačiau muzikinė kalba atonali, joje svarbūs polifoniniai balsai, veidrodinės linijos, ostinato ir fuginių temų plėtojimas. Jaunas kompozitorius tarytum tikrina, kiek daug galima pasakyti griežtai organizuojant muzikos medžiagą. Arvo Pärto centras

Šioje programos vietoje Sonatina suardys Vasko vakaro ramybę. Po gamtos ir prisiminimo grįš intelektuali konstrukcija, ritminė energija ir jauno žmogaus noras ieškoti naujos kalbos.

Pēteris Vasks – „Žiemos peizažas“
Tarp dviejų Pärto sonatinų Monika įkomponavo Vasko žiemą.

Originalus latviškas kūrinio pavadinimas „Baltā ainava“ reiškia „Baltas peizažas“, o leidiniuose jis papildomas paaiškinimu „Žiema“. Kūrinys sukurtas 1980 metais ir vėliau tapo pirmąja Vasko ciklo „Metų laikai“ dalimi.

Tuomet kompozitorius dar neketino kurti viso ciklo. Atskiros jo dalys atsirado per beveik tris dešimtmečius: „Rudens muzika“ – 1981-aisiais, „Pavasario muzika“ – 1995-aisiais, o „Žalias peizažas (Vasara)“ – tik 2008 metais.

Apie „Baltą peizažą“ pats Vasks pasakė: „Viskas balta. Prasideda nauji metai.“

Tai tyli meditacija ir naujos pradžios būsena. Muzika užrašyta be taktų brūkšnių, todėl jos laikas nėra griežtai matuojamas – jis turėtų tekėti laisvai, tarytum stebint erdvę, kurioje beveik niekas nejuda. „Schott Music“

Naujojoje programos tvarkoje šis kūrinys įgyja ypatingą paskirtį. Žiema čia nėra pradžia. Ji įsiterpia tarp dviejų Pärto jaunystės kūrinių kaip didelė balta pauzė.

Po pirmosios Sonatinos sudėtingesnio muzikinio audinio viskas tarytum išvaloma. Tačiau tai dar ne galutinė tyla. Iš balto peizažo turės iškilti antroji Sonatina.

Arvo Pärt – Sonatina Nr. 2, op. 1
Antrąją Sonatiną Pärtas sukūrė 1959 metais. Ji taip pat dedikuota Bruno Lukkui ir priklauso tam pačiam ankstyvajam neoklasikiniam kompozitoriaus laikotarpiui.

Tačiau tai nėra pirmosios sonatinos tęsinys ar pakartojimas. Trijų dalių kūrinyje girdime skirtingas formas ir judėjimo būdus: greitesnes kraštines dalis, lėtą vidurinę, polifoninį temų plėtojimą, ostinato, sekas ir rondo principą. Arvo Pärto centras

Kadangi dvi sonatinas skirs Vasko „Žiemos peizažas“, jų nebegirdėsime kaip vieno opuso numerių. Antroji turės tarytum iš naujo pradėti nutrūkusį Pärto pasakojimą.

Ir tai labai įdomus interpretacinis uždavinys Monikai: ar po Vasko baltos tylos antroji Sonatina sugrįš į tą patį ankstyvojo Pärto pasaulį, ar jau nuskambės kitaip – tarsi muzika, kurią girdime žinodami, koks didelis kūrybinis lūžis kompozitoriaus dar laukia.

Arvo Pärt – „Alinai“
Po abiejų sonatinų pagaliau išgirsime Pärtą, kurį šiandien atpažįstame iš kelių garsų.

Sonatinas ir „Alinai“ skiria beveik du dešimtmečiai. Per juos kompozitorius išgyveno kūrybinę krizę, atsitraukė nuo viešo komponavimo ir maždaug aštuonerius metus ieškojo naujos muzikinės kalbos.

1976 m. vasario 7 d. jis parašė mažytę fortepijoninę pjesę, vėliau pavadintą „Alinai“. Joje pirmą kartą visiškai atsivėrė tintinnabuli principas, pakeitęs visą tolesnį Pärto kūrybos kelią. 2026 metais minimas šio stiliaus penkiasdešimtmetis. Arvo Pärto centras

Kūrinys skirtas Lietuvos teatrologės Irenos Veisaitės dukrai Alinai. Motiną ir dukrą tuo metu skyrė geležinė uždanga: Alina gyveno Anglijoje, Irena Veisaitė – Sovietų Sąjungoje.

Todėl šios muzikos tyla nėra tuščia. Joje slypi išsiskyrimas, laukimas ir ryšys su žmogumi, kurio negali pasiekti.

Partitūroje Pärtas nurodė groti ramiai ir pakylėtai, klausantis savo vidinio balso. Tyla čia ne tik supa garsus – ji įrašyta į pačią muziką. Arvo Pärto centras

Naujoji programos tvarka leidžia išgirsti Pärto kūrybinį virsmą ypač aiškiai. Pirmojoje ir antrojoje sonatinose jaunas kompozitorius ieško muzikos sudėtingoje konstrukcijoje. „Alinai“ jis atranda ją beveik visiškai visko atsisakęs.

Ne garsų gausa, o vieno garso būtinybė.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – preliudai
Po „Alinai“ tylos prasidės paskutinė programos dalis – sugrįžimas į Lietuvą.

Čiurlionio preliudai pratęs tai, ką ką tik būsime išgirdę Pärto muzikoje: gebėjimą nedidelėje formoje sutelkti didelę vidinę erdvę. Tačiau Čiurlionio tyla kitokia. Ji romantiškesnė, neramesnė, joje daugiau harmoninio judėjimo, ilgesio ir nuojautos.

Labai svarbus taps perėjimas iš „Alinai“ į pirmąjį Čiurlionio preliudą. Ar Pärto paskutinis garsas išnyks, o Čiurlionis pradės naują pasaulį? O gal tarp jų atsiras nematoma jungtis – bendras Baltijos tylos pojūtis, nors abiejų kompozitorių kalbos visiškai skirtingos?

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – Sonata F-dur, VL 155
Koncertą užbaigs ne miniatiūra ir ne meditacinis išnykimas, o didelės apimties keturių dalių Čiurlionio Sonata F-dur.

Ji sukurta 1898 metais, Čiurlioniui dar studijuojant Varšuvoje. Tai vienintelė išlikusi jo fortepijoninė sonata; tuo pačiu laikotarpiu sukurta Sonata cis-moll laikoma dingusia. M. K. Čiurlionio muziejus

Čia girdėsime kitokį Čiurlionį – dar iki simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“, iki sonatų-paveikslų ir brandžiųjų preliudų. Jaunas kompozitorius kalba didžiosios europinės romantinės sonatos kalba ir mokosi suvaldyti keturių dalių ciklą:

Allegro moderato – Andante – Scherzo – Finale.

Programos pabaigoje Sonata susijungs su Pärto sonatinomis per kūrybinės pradžios temą. Girdėsime du kompozitorius dar prieš jiems tampant tokiais, kokius juos šiandien įpratome atpažinti.

Tačiau Čiurlionio sonata bus ne vien žvilgsnis į praeitį. Po Bružaitės bangų, Vasko vasaros ir žiemos, Pärto ankstyvųjų ieškojimų bei „Alinai“ tylos ji turės sutelkti visą programą į didelę baigiamąją formą.

Naujoji „Baltijos aidų“ dramaturgija veda taip:

bangos → vasaros vakaras → ieškojimas → balta žiema → sugrįžęs ieškojimas → atrasta tyla → preliudai → sonata.

Koncertas prasidės nuo Baltijos judėjimo, o baigsis jauno Čiurlionio mėginimu savo muzikinį pasaulį sutalpinti į didžiąją europinę formą.

Kelias per Latviją ir Estiją galiausiai atves į Lietuvą. Ne į tylų atsisveikinimą, o į Sonatos finalą.