GARSŲ SPALVOS / COLOURS OF SOUND

Fleita, fortepijonas ir akordeonas – trys instrumentai, trys skirtingi tembrai ir trys jauni muzikai, pasirengę atskleisti netikėčiausias jų dermės galimybes. Festivalio BIRŠTONO VASAROS MUZIKA koncerte „Garsų spalvos“ atlikėjų sudėtys nuolat keisis: solo epizodus keis duetai, o skirtingų instrumentų balsai susilies bendrame muzikiniame pokalbyje.

Polina Chistova ir Rugilė Melytė muzikuoja fleitos ir fortepijono duete „Cantabile“, susibūrusiame Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jaunosioms atlikėjoms jis tapo kūrybine erdve, kurioje ieškoma savito skambesio, o fortepijonas yra ne fleitos palydovas, bet lygiavertis partneris.

Atlikėjos į Birštoną pakviestos po koncerto Vilniuje, kuriame jų programa sužavėjo meistrišku, jautriu ir spalvingu atlikimu. Polinos Chistovos fleitos lengvumas, lankstumas ir tembrų įvairovė natūraliai dera su atidžiu Rugilės Melytės muzikavimu, jautriai perteikiama kūrinių nuotaika ir frazės kryptimi.

Naujų spalvų koncertui suteiks akordeonininkas Edgaras Dičpinigaitis. Jis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur studijavo profesoriaus Raimondo Sviackevičiaus klasėje, o žinias gilino Helsinkio Sibelijaus akademijoje pas žymų akordeonininką ir pedagogą Miką Väyryneną. Tarptautinių konkursų laureatas dirba Trakų meno mokykloje, koncertuoja kaip solistas ir įvairių ansamblių narys, dalyvauja klasikinės, šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos projektuose.

Polina Chistova ir Edgaras Dičpinigaitis jau yra muzikavę drauge, todėl Birštono koncerte išgirsime ir neįprastą fleitos bei akordeono duetą. Skaidrus, lengvas fleitos tembras čia susilies su sodriu, kvėpuojančiu akordeono garsu.

Programoje intriguojančiai susitiks skirtingos epochos ir stiliai. Skambės Johanno Sebastiano Bacho, Domenico Scarlatti, Edvardo Griego, Franzo Dopplerio, Philippe’o Gauberto, George’o Enescu, Juozo Pakalnio ir kitų autorių kūriniai. Ši muzika jauniesiems atlikėjams leis atskleisti ne tik techninį meistriškumą, bet ir vaizduotę, tembrinį jautrumą, ansamblinę klausą bei gebėjimą kurti nuolat kintančią koncerto dramaturgiją.

„Garsų spalvos“ – pažintis su jaunaisiais muzikais, kurių programose akademinė tradicija dera su atlikimo laisve, o skirtingų epochų kūriniai ir netikėti instrumentų deriniai žada spalvingą festivalio vakarą.

Atlikėjai:
Polina Chistova (fleita)
Rugilė Melytė (fortepijonas)
Edgaras Dičpinigaitis (akordeonas)
Programoje: Johann Sebastian Bach, Domenico Scarlatti, Edvard Grieg, Franz Doppler, Philippe Gaubert, George Enescu, Juozas Pakalnis ir kiti autoriai

Rugpjūčio 7 d., penktadienį, 19 val.
Birštono kurhauzas, B. Sruogos g. 2
Bilieto kaina – 10 Eur, senjorams – 5 Eur

COLOURS OF SOUND

Flute, piano and accordion – three instruments, three contrasting timbres and three young musicians ready to reveal the unexpected possibilities of combining their voices. In Colours of Sound at the BIRŠTONAS SUMMER OF MUSIC festival, the performing forces will continually change: solo episodes will give way to duets, while the voices of the different instruments will merge in a shared musical conversation.

Polina Chistova and Rugilė Melytė perform as the flute and piano duo Cantabile, formed at the Lithuanian Academy of Music and Theatre. The ensemble has become a creative space in which the young musicians search for a distinctive sound and the piano acts not as an accompaniment to the flute, but as an equal partner.

The performers were invited to Birštonas after a concert in Vilnius, where their programme captivated the audience with its accomplished, sensitive and colourful interpretation. The lightness, flexibility and variety of timbres in Polina Chistova’s flute playing blend naturally with Rugilė Melytė’s attentive musicianship and sensitive rendering of the music’s changing moods and phrasing.

Accordionist Edgaras Dičpinigaitis will bring further colours to the concert. He graduated from the Lithuanian Academy of Music and Theatre, where he studied in the class of Professor Raimondas Sviackevičius, and continued his studies with the renowned accordionist and teacher Mika Väyrynen at the Sibelius Academy in Helsinki. A prize-winner at international competitions, Dičpinigaitis teaches at the Trakai School of Arts, performs as a soloist and ensemble musician, and participates in classical, contemporary and improvised music projects.

Polina Chistova and Edgaras Dičpinigaitis have performed together before, and the Birštonas concert will therefore also feature the unusual combination of flute and accordion. The flute’s light, transparent timbre will blend with the rich, breathing sound of the accordion.

The programme brings together music from different periods and styles. It includes works by Johann Sebastian Bach, Domenico Scarlatti, Edvard Grieg, Franz Doppler, Philippe Gaubert, George Enescu, Juozas Pakalnis and other composers. This music will allow the young performers to demonstrate not only their technical accomplishment, but also their imagination, sensitivity to timbre, ensemble awareness and ability to shape a concert as a constantly evolving musical narrative.

Colours of Sound introduces young musicians whose programmes combine the academic tradition with freedom of interpretation. Music from different periods and unexpected instrumental combinations promise a colourful festival evening.

Performers:
Polina Chistova, flute
Rugilė Melytė, piano
Edgaras Dičpinigaitis, accordion
Programme: Johann Sebastian Bach, Domenico Scarlatti, Edvard Grieg, Franz Doppler, Philippe Gaubert, George Enescu, Juozas Pakalnis and other composers

7 August, Friday, 7 p.m.
Birštonas Kurhaus, 2 B. Sruogos Street
Tickets: €10; seniors: €5

***

Danielė mokosi Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje, mokytojos ekspertės Raimondos Sližienės klasėje, yra Lietuvos jaunųjų muzikų sąjungos narė. Koncertavo su Šiaulių kameriniu orkestru „Camerata Solaris“, dalyvavo daugelio Lietuvos ir užsienio pedagogų meistriškumo kursuose bei EPTA seminaruose. Ketverius metus iš eilės koncertavo M. K. Čiurlionio namuose Druskininkuose. Birštono vasaros menų akademijoje jau dalyvavo 2024 metais. Su fortepijoninio dueto partnere 2024 ir 2026 m. tarptautiniame konkurse „Fort Duo Fest“ pelnė pirmąsias vietas ir buvo pakviesta koncertuoti „Organum“ salėje Vilniuje.

F. Chopin Scherco Nr. 2 b-moll op. 31
Atl. Danielė Daukšaitė

***

Ariana mokosi Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje. Nuo pirmos klasės groja smuiku, nuo antros klasės dainuoja: pradėjo mergaičių ansamblyje, dabar pasirodo ir kaip solistė. Dalyvauja miesto ir respublikiniuose konkursuose bei koncertuose, yra dainavusi televizijos konkurse „Dainų dainelė“. Jos vokalo mokytoja – Laima Česlauskaitė.

W. A. Mozartas Barbarinos kavatina iš operos „Figaro vedybos“
B. Brittenas Džuljetos arija iš vaikų operos „Mažasis kaminkrėtys“
Atl. Ariana Repovaitė

***

Jauna, energinga ir atkakli atlikėja iš Kuršėnų. Mokosi Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos I klasėje ir Kuršėnų meno mokykloje, yra baigusi aštuonerių metų smuiko programą. Dainuoja solo ir chore, groja smuiku bei fortepijonu, aktyviai koncertuoja ir dalyvauja konkursuose. 2025–2026 m. pelnė ne vieną pirmąją vietą respublikiniuose ir tarptautiniuose dainavimo konkursuose. Ateityje ketina studijuoti Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje.

K. M. Vėberis ,,Ninfe, se Liete..." (Canzonetta)
Charles Strouse ,,Rytoj" iš miuziklo ,,Annie"
Atl. Rusnė Kudrevičiūtė

***

· J. S. Bach – „Itališkas koncertas“, I d. Allegro
· D. Scarlatti – Sonata K. 159 C-dur
· D. Scarlatti – Sonata K. 203 e-moll

Bachas – architektūra, pirmasis Scarlatti – šviesa ir žaidimas, antrasis – šešėlis ir temperamentas.

J. S. Bach – „Itališkas koncertas“, BWV 971, I dalis
Tai iš esmės koncertas be orkestro. Bachas vienu klavesinu mėgina sukurti itališko instrumentinio koncerto principą – solisto ir orkestro, piano ir forte, skirtingų muzikinių planų dialogą. Kūrinys buvo parašytas dviejų manualų klavesinui ir 1735 m. 
D. Scarlatti – Sonata K. 159 C-dur
Visai kitas pasaulis. Sonata vadinama „La Caccia“ – „Medžiokle“. Tai ne paties Scarlatti suteiktas programinis pavadinimas, bet jis labai taiklus: 6/8 pulsas, fanfariniai motyvai, tarsi medžioklės ragų signalai, nuolatinis judėjimas. Henle, Apple Classical
Po labai tvarkingos Bacho architektūros Scarlatti staiga atsiranda žaismė, spalva ir temperamentas.
Bachas mums parodė itališko koncerto tvarką, o Scarlatti į tą patį XVIII amžių įleidžia triukšmo, judesio ir beveik teatrališko žaidimo.
D. Scarlatti – Sonata K. 203 e-moll
O štai čia Scarlatti pasikeičia. „Vivo non molto“, 3/8 metras, e-moll – mažiau šventiško spindesio, daugiau įtampos, kaprizingo ritmo ir netikėtų sinkopių. Kūrinys siejamas su ispaniško šokio charakteriu; jo konstrukcija neįprasta, kupina labai skirtingų trumpų idėjų. Partitūros duomenys, MusicWeb

Dvi sonatos parodo du Scarlatti veidus – C-dur šviesą, medžioklės azartą ir e-moll šešėlį, ispanišką ritminę įtampą.

***

Tai beveik mažas prancūzų fleitos mokyklos portretas. Mouquet ir Gaubert kūriniai net dedikuoti tam pačiam garsiam flautistui Léopold Lafleurance, o Enescu – Paul Taffanel. Ir dar – Gaubert pats yra grojęs Enescu „Cantabile et Presto“, fortepijonu skambinant pačiam Enescu. 

4. Jules Mouquet – „La Flûte de Pan“, I d. „Pan et les Bergers“

Tai pirmoji trijų dalių sonatos „Pano fleita“ dalis. Visa sonata remiasi antikos pasauliu: Panas su piemenimis, paukščiais ir nimfomis. Pirmojoje dalyje fleita iš esmės tampa paties Pano balsu – pastoralinė ramybė persipina su judriais, žaismingais pasažais. Kūrinys dedikuotas Léopold Lafleurance. Šaltinis

Pirmą kartą šį vakarą fortepijono garsų pasaulį pakeičia žmogaus kvėpavimas – ir neatsitiktinai fleita čia tampa Pano instrumentu, gamtos ir piemenų pasaulio balsu.

5. Philippe Gaubert – „Fantaisie“

Gaubert pats buvo vienas žymiausių prancūzų flautistų, Paul Taffanel mokinys, vėliau – Paryžiaus konservatorijos profesorius ir Paryžiaus operos dirigentas. Tad jis fleitai rašė pažindamas instrumentą iš vidaus.

1912 m. paskelbtoje „Fantaisie“ svarbi ne siužetinė programa, kaip Mouquet, o pati fleitos galimybė keisti charakterius – dainingumas, lengvumas, arabeskiškos linijos ir virtuozinis polėkis. Kūrinys, beje, taip pat dedikuotas Léopold Lafleurance ir vėliau buvo naudojamas Paryžiaus konservatorijos konkursuose. Šaltinis

Jei Mouquet fleita pasakojo istoriją, Gaubert jau leidžia klausytis pačios fleitos – jos spalvų ir virtuozinių galimybių.

6. George Enescu – „Cantabile et Presto“

Enescu jį parašė 1904 m. Paryžiaus konservatorijos fleitininkų konkursui ir dedikavo Paul Taffanel. Todėl dvi dalys yra beveik sąmoningas atlikėjo „egzaminas“: „Cantabile“ tikrina gebėjimą dainuoti instrumentu, valdyti kvėpavimą ir ilgą frazę, o „Presto“ – artikuliaciją, greitį ir virtuozinį tikslumą. Šaltinis

1910 m. šį kūrinį atliko Philippe Gaubert, o fortepijonu skambino pats George Enescu.

Vadinasi, mūsų 5 ir 6 numeriai susijungia ne teoriškai, o per realius žmones.

Ką tik girdėjome Gaubert muziką. O dabar – kūrinys, kurį prieš daugiau nei šimtmetį pats Gaubert grojo kartu su jo autoriumi George Enescu.

Šitą faktą aš tikrai panaudočiau. Jis programą staiga paverčia istorija

Žinoma. Vedimui tarčiau taip:

• Jules Mouquet – Žiul Mukė
• Philippe Gaubert – Filip Gobèr
• Léopold Lafleurance – Leopòld Lafleráns
• Paul Taffanel – Pol Tafanèl

Ir kūrinių pavadinimai:

• „La Flûte de Pan“ – La fliut de Pan
• „Pan et les Bergers“ – Pan e le beržė
• „Fantaisie“ – Fantèzi

***

E. Grieg – „Holbergo siuita“, op. 40

Tikrasis kūrinio pavadinimas – „Iš Holbergo laikų“ („Fra Holbergs tid“), su paantrašte „Senojo stiliaus siuita“.

Griegas ją sukūrė 1884 m., minint norvegų–danų rašytojo, filosofo ir dramaturgo Ludvigo Holbergo 200-ąsias gimimo metines. Ir štai mūsų programos „slaptasis raktas“:

• Ludvig Holberg – gimė 1684 m.
• J. S. Bach – 1685 m.
• D. Scarlatti – 1685 m.

Taigi Griegas XIX amžiuje mėgina pažvelgti būtent į tą pasaulį, nuo kurio prasidėjo mūsų koncertas. Jis ima barokines formas, tačiau užpildo jas savo – romantiko – harmonija, melodika ir spalvomis. Henle

Ir dar viena svarbi detalė: kūrinys pirmiausia buvo parašytas fortepijonui. Tik vėliau Griegas pats sukūrė šiandien gal net dažniau girdimą versiją styginių orkestrui.
Preliudas Allegro vivace. Veržlus judėjimas, motorika, energija. Griegas tarsi atveria senovinės siuitos duris, bet XIX a. fortepijono jėga iškart išduoda, kad tai nėra tikra XVIII a. muzika.

Sarabanda Senas lėtas, iškilmingas trijų dalių metro šokis. Čia barokinė forma tampa labai griegiška – šilta, daininga, lyrinė. Būtent Sarabandoje ypač aiškiai girdėti skirtumas tarp „senos formos“ ir romantiko, žvelgiančio į ją po dviejų šimtmečių.

Gavotas Elegantiškas, grakštus šokis. Tačiau jo viduryje Griegas įterpia Musette – epizodą, imituojantį senovinį dūdmaišio skambesį. Tai suteikia muzikai pastoralinio, beveik liaudiško kolorito. 

Rigodonas Allegro con brio – būtent todėl puikus viso koncerto finalas. Senas prancūziškas šokis Griego rankose tampa temperamentingas, veržlus, beveik virtuoziškas. Po Sarabandos ir Gavoto elegancijos jis padeda labai aiškų šauktuką.

Koncertą pradėjome Bachu ir Scarlatti – dviem kompozitoriais, gimusiais 1685 metais. O baigiame Griego muzika, skirta žmogui, gimusiam vos metais anksčiau – 1684-aisiais. Tik į tą patį XVIII amžių dabar žvelgiame jau iš XIX amžiaus. Apsukome ratą.