DIDYSIS MUZIKŲ PARADAS 2014 | Video įrašų galerija
„DIDYSIS MUZIKŲ PARADAS 2014“ - XVIII LIETUVOS MUZIKŲ ŠVENTĖ
TEATRALIŠKUMAS MUZIKOJE
PROGRAMA III DALIS
11. „Karas ir muzika"
Atlieka styginių kvartetas „Mettis“ / Kostas Tumosa (smuikas), Bernardas Petrauskas (smuikas), Karolis Rudokas (altas), Rokas Vaitkevičius (violončelė)/ Kristina Tarasevičiūtė ir Vesta Gineitytė (šokis)
Dmitrijus Šostakovičius Styginių kvartetas Op.73 Nr.3 F-dur (2 ir 3 dalys)
Muzikinio teatro „Tarp natų“ spektaklyje „Karas ir muzika“ skamba iliustratyvūs bei efektingi Bela Bartoko bei Dimitrijaus Šostakovičiaus styginių kvartetai. Šia programa siekiama pažvelgti į karo metais kurtą muziką ir atskleisti tuo metu vyravusias nuotaikas, paskatinti atsisukti atgal ir susimąstyti apie karo beprasmybę bei padarinius. Programa skirta I Pasaulinio karo 100-mečiui, tačiau šiandien ji skamba ir kaip III Pasaulinio karo prevencija.
Metis – tai senovės graikų mitologinė figūra, Titanų kartos Okeanidė, viena iš Dzeuso dukrų, simbolizavusi išmintį. Bendrinėje kalboje šis žodis apibūdina kokybę, paremtą sumanumu, išradingumu bei įgūdžiais.
Styginių kvartetas „Mettis“ susibūrė 2011 m. prof. A. Vasiliausko kvarteto klasėje LMTA. Visi nariai yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai, nuolat koncertuojantys solo, kamerinių ansamblių bei orkestrų sudėtyje, taip pat dalyvaujantys įvairiuose muzikiniuose projektuose, meistriškumo kursuose. Tai yra vieni aktyviausių jaunosios kartos Lietuvos muzikinio gyvenimo atstovų. Nuo pat pirmųjų pasirodymų scenoje, jaunas ir ambicingas kvartetas buvo pripažintas vienu perspektyviausiųjų LMTA kolektyvų. „Mettis“ nuolat tobulinasi meistriškumo kursuose: dalyvavo jau trejose ECMA (Europos kamerinės muzikos akademija) sesijose Vilniuje bei Grossraminge (Austrija), taip pat ISA‘12 (Tarptautinė vasaros akademija Reichenau, Austrija), kur dirbo su žymiausiais Europos kamerinės muzikos atlikėjais ir pedagogais. Už sėkmingus pasirodymus ISA’12 konkurse bei koncertuose, kvartetas buvo apdovanotas Vienos menų univesiteto Josefo Haydno instituto prizu.
12. Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas), Viktorija Zabrodaitė (fleita)
Mel Bonis Sonata fleitai ir fortepijonui
I d. Andantino con moto
IV d. Allegro ma non troppo
Pianistė Šviesė Čepliauskaitė yra koncertavusi visose didžiosiose Lietuvos koncertų salėse bei įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Japonijoje, Estijoje, Norvegijoje, Baltarusijoje. Didžiausią Š. Čepliauskaitės solinio repertuaro dalį sudaro kompozitorių romantikų kūriniai. Ypač pianistei artima F. Chopino kūryba. Ji pirmoji Lietuvoje įrašė visus F. Chopino valsus. F. Chopino draugijos kvietimu ji grojo rečitalius Vokietijoje bei Lenkijoje. Pastaroji šalis itin vertina pianistės indėlį kultivuojant F. Chopino muziką – 2011 m. kovo 14 d. jai buvo įteiktas Lenkijos Respublikos garbės ženklas „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“. Atlikėja yra paruošusi ne vieną programą su orkestrais (Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Tomskio kameriniu bei Kauno miesto simfoniniu orkestrais), dalyvavusi tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje („Sugrįžimai“, „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, „Palangos vasara“, „Muzikos ruduo“, „Avanti 2014“ ir kt.) bei užsienyje („Lake District Summer Music“ Didžiojoje Britanijoje, „Lato z Chopinem“, „Chopin w barwach jesieni“, „Floralia muzyczne“ Lenkijoje). Š. Čepliauskaitė taip pat yra dalyvavusi ne viename muzikiniame projekte, parengusi kamerinės muzikos bei muzikinių literatūrinių programų.
Viktorija Zabrodaitė yra koncertavusi su vargonininkais B. Vaitkumi, B. Vasiliausku, V. Survilaite, U. Northoff (Vokietija). Jos scenos partneriais buvo akordeonų kvintetas „Modus”, prof. K. Grybausko pianistų kvartetas. Fleitininkė dalyvavo muzikinio švietimo programoje „Beauštanti aušrelė”. 2003 metais koncertavo Graco menų universitete Austrijoje. 2005 dalyvavo kompozitoriaus V. Barkausko misterijos „Vasara, Druskininkai, 2005” pasaulinės premjeros atlikime tarptautiniame festivalyje „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu”. Fleitininkė padarė fondinius įrašus Lietuvos radijui ir televizijai. V. Zabrodaitė sėkmingai derina atlikėjos veiklą su pedagoginiu darbu. Ji dirba pedagoge Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje. Jos mokiniai yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai.
Pianistė Š. Čepliauskaitė ir V. Zabrodaitė įsitikinusios, kad kūriniai fleitai ir fortepijonui Lietuvoje skamba pernelyg retai – juk yra tiek daug gražios muzikos šiems instrumentams.
13. Ramutė Kalnėnaitė (violončelė), Sonata Alšauskaitė-Mikulė (fortepijonas)
Max Bruch Kol Nidrei op.47
Ramutė Kalnėnaitė yra koncertavusi Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Baltarusijoje, Uzbekijoje, JAV, Rusijos didžiųjų miestų prestižiškiausiose salėse. Griežė solo su Lietuvos nacionaliniu, Latvijos nacionaliniu simfoniniais orkestrais, Lietuvos Kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių, Taškento konservatorijos kameriniu orkestrais. Violončelininkė dalyvavo Tarptautiniuose ir Respublikiniuose muzikos festivaliuose Prancūzijoje ir Lietuvoje (Th. Manno, „Alternatyva“, „Kristupo vasaros“, „Druskininkų vasaros su M. K. Čiurlioniu“ ir kt.). Nemažai muzikos atlikėja įrašė LRT fondams. Nemažai kamerinės muzikos programų atliko su puikiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais, yra nuolatinė styginių kvarteto „Akademija“ narė. Koncertinę veiklą R. Kalnėnaitė derina ir su pedagoginiu darbu.
Sonata Alšauskaitė-Mikulė – tai pianistė, kuriai svetimi vien karjeros siekiai, kuri savo „kolekcijoje“ neturi sceninių kaukių, neaukoja šeimos vardan populiarumo. „Man svarbu ištirpti muzikoje, groti ne pirštais, o širdimi“ – sako atlikėja, kelių tarptautinių konkursų laimėtoja. S. Alšauskaitė-Mikulė daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Su koncertais ji lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Čekijoje ir kitose šalyse. Pianistės repertuare Vakarų Europos bei rusų klasikų žymiausi opusai – koncertai, solo bei kameriniai kūriniai. S. Alšauskaitė-Mikulė daug koncertuoja ir kaip kamerinės muzikos atlikėja.
14. Affetti musicali
Atlieka trio „Chiaroscuro“ / Rūta Vosyliūtė (barokinis vokalas), Ieva Baublytė (išilginė fleita), Vilimas Norkūnas (klavesinas)/, Kristina Tarasevičiūtė ir Vesta Gineitytė (šokis),
Claudio Monteverdi Oktavijos rauda iš operos „Popėjos karūnavimas“
Georg Friedrich Händel Kantata „Mi palpita il cor“ HWV 132 C, basso continuo, fleitai ir balsui.
Muzikinio teatro „Tarp natų“ spektaklyje „Affetti musicali“ spalvingai atsiskleidžia senosios muzikos afektai (affetti musicali) F. Caccini, B. Strozzi, D. Castello, G. F. Händelio, A. Vivaldi ir kt. kompozitorių kūryboje. Platonas ir kiti filosofai tvirtina, kad muzika yra ne kas kita, kaip žodis, paskui ritmas, ir galiausiai skambesys, nes tik tokia seka pajėgia paliesti kito žmogaus sielą ir sukelti nepaprastą poveikį. Žaisminga ir kontrastinga išraiškos priemonėmis programa yra atliekama istoriniais barokiniais instrumentais: nostalgiškąja išilgine fleita, žėrinčiu ir spalvingu barokiniu vokalu, įvairią dinamiką ir užgavimo jautrumą atskleidžiančiu klavesinu. Muzikams talkina ir išraiškos judesys, ir išradingi kostiumai.
Rūta Vosyliūtė – barokinės muzikos dainininkė, tarptautinių konkursų „Fatima Terzo“ (Vičenza, 2011 – pirmoji vieta), „Francesco Provenzale“ (Neapolis, 2009 – antroji vieta) laimėtoja. Aktyviai dalyvauja įvairiuose koncertuose ir senosios muzikos festivaliuose visoje Europoje, bendradarbiauja su žymiais dirigentais: Claudio Cavina, Sigiswald Kuijken, Paolo Faldi, Marco Mencoboni, Walter Testolin, Wolfgang Katschner. Ieva Baublytė – renesanso ir barokinės muzikos specialistė, išilginės fleitos atlikėja ir pedagogė. Aktyviai koncertuoja su tarptautiniais senosios muzikos ansambliais „Canto fiorito“, Choru ir konsortu „Brevis“ ir kitais ansambliais, dalyvauja įrašant kompaktines plokšteles. Aktyviai dalyvauja Valdovų rūmų muziejaus muzikinėje edukacinėje veikloje, organizuoja senosios muzikos seminarus bei edukacinį Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalį. Vilimas Norkūnas senąja muzika susižavėjo 2002 metais Zalcburge (Austrija), studijuodamas vargonų ir sakralinės muzikos specialybes Mocarteumo universitete (prof. Heribert Metzger klasėje). Čia pradėjo mokytis groti klavesinu, klavikordu, hamerklavyru ir studijuoti basso continuo. 2006 m. Vilimas Norkūnas laimėjo I-ąją vietą J. Žuko jaunųjų vargonininkų konkurse. Dalyvavo profesorių M. Sander, L. Lohmann, P. van Dijk, M. Märkl, H. Vogel, M. Melcova, L. Ghielmi ir kt. meistriškumo kursuose. Koncertavo su Stirijos barokiniu orkestru „Neue Hofkapelle Graz“ (Austrija), su choru ir konsortu „Brevis“, chorais „Jauna muzika“, „Aukuras“, Šv. Kristoforo orkestru, įvairiais ansambliais. V. Norkūnas dirba pedagogu, chorvedžiu, veda interpretacijos ir meistriškumo kursus apie chorinę, sakralinę ir vargonų muziką, baroko muziką, klavesiną Austrijoje ir Lietuvoje.
15. (Ne)rimtosios muzikos vakaras
Atlieka Giedrius Prunskus (baritonas), Eglė Kižytė-Ramonienė (fortepijonas)
Anatolijus Šenderovas Vokalinis ciklas „Karvė ėdė šieną“ ž. Sigito Gedos
Dalys:
„Karvė“
„Katino galvojimas“
„Jeigu...“
„Baltoji pelėda“
„Gera būtų“
„Liūdintis peizažas“
„Gali būti“
„Kodėl?“
„Vakarais“
Giedrius Prunskus – baritonas, menų licenciatas. Solistas sukūrė keletą vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kuria įvairiaplanius vaidmenis operose, miuzikluose bei operetėse. Bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio koncertinėmis organizacijomis, Kauno valstybiniu choru, Kauno styginių kvartetu, įvairiais Lietuvos chorais bei orkestrais, LMTA koncertmeisterio bei operos studijos katedromis, dalyvauja šiuolaikinių menų projektuose. Dainininkas koncertavo Italijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje, Estijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Rusijoje, Danijoje. Yra surengęs ne vieną solinį koncertą įvairiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kitų Lietuvos miestų salėse. Koncertuose dažnai atlieka dainos (Lied, romanso ir kt.) žanro kūrinius, oratorinę bei religinę muziką, rengia teminius solo koncertus. Daug dėmesio skiria kamerinės – vokalinės muzikos žanrams bei lietuvių kompozitorių vokalinei muzikai. Išleido kompaktinę plokštelę „(Ne)vaikiškos istorijos“. Eglė Kižytė-Ramonienė aktyviai dalyvauja muzikiniame gyvenime ir kaip solistė, ir kaip įvairių ansamblių narė, yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, įvairių meistriškumo kursų bei festivalių dalyvė, tarp jų: 2007 m. III Tarptautinis kamerinių ansamblių konkursas (Klaipėda) – 1-oji vieta; XXII Respublikinis konkursas „J. S. Bachas“ (Italija) – 3-ioji vieta; 2008 m. III O. E. L. Dineikaitės pianistų koncertmeisterių konkursas (Vilnius) – 2-oji vieta; 2010 m. Dešimtasis Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas (Vilnius) – diplomanto vardas; Forum International pour flûte et piano meistriškumo kursų Liuksemburge dalyvė. E. Kižytė-Ramonienė yra koncertavusi Italijoje, Liuksemburge, Pranūzijoje, Švedijoje, koncertinę veiklą derina su studijomis meno doktorantūroje, yra keleto mokslinių straipsnių autorė.