Muzika Ukmergėj

1938 Nr. 8, Jonas Motiekaitis

Ukmergės muzikos gyvenimas šiuo tarpu nieku ypatingu nepasižymi ir, kaip daugely panašių miestų, tik iš būtino reikalo laikosi. Ukmergės muzikos darbininkai nežiūrėdami materialinės naudos pluša dirba. Vieni, per maža tesulaukdami pritarimo iš visuomenės, ypač inteligentijos, daugiausia linkusios prie banalios tuščios ir nelietuviškos muzikos, ima tai visuomenei kiek įmanydami pataikauti, kiti vis tiek varo savo barą ir tikisi, kad turės pagaliau sulaukti daugiau palankumo ir, gal būt, net darbo sąlygų pagerėjimo. Lietuvių rengiami koncertai inteligentijos menkiau lankomi, mieliau nueinama į svetimtaučių koncertus – balius, kur teišgirstamos nuvalkiotos rusų dainos, ,,častuškos“. Pasitaiko ir taip, kad į organizacijos (lietuvių) choro surengtą koncertą – vakarą nesiteikia atsilankyti nei tos organizacijos vadovybė, nes, tur būt, laikoma, negarbe atsilankyti į tokį koncertą, kurį atlieka paprasti darbininkai, tarnaitės ir kiti.

Ukmergėj dainos menas, pažvelgus į chorų skaičių, atrodo, turėtų būti gana aukštas, tačiau tiesa yra kitokia: chorų nemaža, o dainos gražios vis dėlto kaip ir trūksta. Dažnai chorai palinksta į perdaug banalias dainas.

Tas, žinoma, daugiau priklauso nuo chorvedžio ir šiek tiek nuo organizacijos vadovybės, kurios yra choras. Retkarčiais chorai (kaitaliojantis chorvedžiams), atrodo, jau pradės rimtėti ir gal šiek tiek choro repeticijas geriau lankyti, dainos menu gyventi ir gyvinti aplinkumą, žiūrėk — jau chorvedis kitas, ir daina jau nebe ta.

Chorų Ukmergėj yra keturi. Seniausias choras yra bažnytinis. Kiek žinoma, šį chorą iki 1930 m. vedė buvęs parapijos vargonininkas Petras Juchnevičius, nuo 1930 m. iki 1935 m. — buv. vargonininkas Juozas Meškelė ir nuo 1935 m. iki šiol jį veda parapijos vargonininkas Juozas Alekna. Šiuo metu chore dainuoja apie 30 žmonių. Repertuare turi keletą įvairių mišių, giesmių. Choras be bažnyčios per pamaldas daugiau niekur beveik ir nesirodo, nors repertuare turi ir dainų. Vargonininkas J. Alekna, turėdamas neblogą pianiną, gyvenamame ankštame savo kambarėly ir moko tąjį chorą.

Antras yra šaulių (rinktinės) choras, kurį maždaug iki 1930 m. vedė buv. vargonininkas Petras Juchnevičius, nuo 1930 m. iki 1935 m. — buv. vargon. Juozas Meškelė. Kurį laiką vargon. J. Meškelė dėl susidėjusių aplinkybių, kad choras neiširtų, pavadino jį „Dainos“ choru ir jis vienas tesirūpino jo gyvavimu. Nuo 1935 m. vėl atgaivinamas šaulių vardu choras, kurį I pusmetį vedė buv. Ukmergės gimnazijos mokytojas Aleksandras Piešina. Tų pat metų rudenį perėmė chorą vesti Ukmergės gimnazijos muzikos mokytojas Jonas Motiekaitis, kuriam 1936 - VI - 25 d. pasitraukus nuo choro vedimo, choras tris ar keturis mėnesius liko be chorvedžio. Pagaliau po tokios pertraukos chorą ima vesti I pėst. pulko muzikantų komandos klarnetistas R. Čaikauskas ir iki šiol šį chorą veda. Šis choras, reikia pasakyti, turi veiklumo žymių. Chore dainininkų dabar yra apie 30. Kasmet, kaip seniau, taip ir dabar, vis surengia po koncertą – vakarą. Pirmiau retkarčiais nuvažiuodavo ir į kitus miestus miestelius padainuoti. Dalyvauja įvairiose šventėse, minėjimuose. Be to, prieš dvejis metus koncertavo Kauno radiofone. Su šiuo choru dirbti chorvedžiams gana sunku, nes choras visai neturi muzikos instrumento.

Prieš porą metų įsteigtas Ukmergėje Darbo Rūmų choras, kurio pirmuoju chorvedžiu buvo buv. vargon. J. Meškelė, o dabar šį chorą veda parapijos vargon. J. Alekna. Chorui mokyti nuomojamas muzikos instrumentas. Būstą turi pakenčiamą. Choras dar jaunas, tačiau yra suruošęs keletą koncertų—vakarų, dalyvavo šįmet Kaune Darbo Rūmų dainų šventėj. Chore dainininkų apie 30.

Jauniausias (gal 30 žm.) choras, vos prieš metus įsteigtas, yra jaunalietuvių. Jį veda I pėst. pulko muzikantų komandos klarnetistas R. Čaikauskas. Choras turi veiklumo žymių ir yra suruošęs vieną kitą koncertą—vakarą, dalyvavo Šiauliuose jaunalietuvių meno šventėj ir chorų varžybose laimėjo pirmą vietą. Choras mokomas ankštame kambaryje. Muzikos instrumentas chorui mokyti yra labai prastas, ir jis reiktų ko greičiausiai pakeisti geresniu.

Reikia pasakyti, kad šių chorų chorvedžiams didžiausias vargas tas, kad ne visi choristai rūpestingai lanko choro repeticijas. Daugumas jų tik tada uoliau lanko, kai žino, kad ruošiamas choro koncertas—vakaras ar šiaip kokia pramoga, kur gali gaut pašokti. Išmintingiausia būtų, kad organizacijos susitartų ir iš šių 4 chorų būtų sudaryti daugiausia du chorai, nes ir choristų daugumas yra tie patys visuose choruose. Tik tada galėtų geriau kilti organizacijų laikomų chorų kultūra.

Be šių chorų Ukmergėj yra dar valstybinės gimnazijos choras, muz. mokytojo Jono Motiekaičio vedamas, ir prieš metus įsteigtas vidurinės amatų mokyklos mokinių choras, taip pat muz. mokytojo J. Motiekaičio vedamas. Pastarasis choras dar neturėjo progos pasirodyti, nes ir choras tedirbo vos aštuonis mėnesius. Gimnazijos choras auga skaičiumi ir, reiktų manyti, pajėgumu. Prieš trejis metus choras tebuvo 50—60 žmonių, pastaraisiais metais gimnazijos sienose choras turėjo 170 žm., o į viešumą rodydavosi 80—90 žm. choras. Darbo sąlygas gimnazijos choras turėjo pakenčiamas. Tačiau dabar, pastačius didžiulius naujus gimnazijos rūmus, nors ir su trūkumais (scena per maža ir nėra atskiros muzikos klasės), gavus naują gerą koncertinį fortepijoną, vis tiek darbas bus lengvesnis ir našesnis.

Instrumentinio muzikos meno Ukmergėj kaip ir nėr, išskyrus I pėst. pulko orkestrą, kuris kartkartėmis pakoncertuoja, grodamas plačiai jau žinomus lietuviškus popuri, uvertiūras, rapsodijas, orkestrines fantazijas, kaimo visokias idilijas (charakteringus dalykėlius), kur pauzų metu muzikantai pasivaduodami pavaizduoja savo balsais paukščius ir gyvulius. Šis orkestras yra pirmasis Lietuvos karo orkestras, kurį 1919 m. įsteigė buv. kapelmeisteris J. Gudavičius. Pradžioj orkestre grojo vos 18 savanorių iš įvairių Lietuvos kampų surinktų muzikantų. Dabar orkestre (su pulko auklėtiniais) groja iki 40 muzikantų. Orkestras, neturėdamas gerų progų rodytis, negali, žinoma, lengvai ir siekti didesnės pažangos. Be kapelm. J. Gudavičiaus šį orkestrą yra vedę kapelmeisteriai Svetikas, Kisielis, Gužas ir dabar veda fleitistas Stasys Kulikauskas, kuris po poros metų, rodos, žada išeiti į pensiją.

Retkarčiais Ukmergėj surengiami religinės muzikos koncertai. Tokie koncertai tada turi geresnį pasisekimą, kada koncerto programa atliekama kviestų specialistų. Parapijos bažnyčioj 1934 m. vargonų meistras Kratochvilas pastatė už 19.500 Lt naujus pneumatiškus 15 balsų dviejų manualų su pedalais ir elektra varomus vargonus, o senuosius 8 balsų visai sugriuvusius vargonus, iš parapijos atpirkęs, suremontavo, atnaujino ir pastatė Anykščių bažnyčioj. Kasdieniniame reikale šiais naujais Ukmergės vargonais kažkodėl teleidžiama naudotis tik kojomis minamomis dumplėmis, kurios yra per mažos ir todėl, paleidus tutti, dažnai vargonai grojimo vidury nutyla.

Iki šiol Ukmergė tegalėjo naudotis kino „Pasakos“ sale, kuri nėra tinkama nei koncertams, nei vaidybai, nors prieš metus ją ir gerokai paremontavo. Dabar pastatytieji naujieji gimnazijos rūmai, reikia manyti, daug pagelbės reikale, nes juk bus kur kviestis įvairius vokalinius ir instrumentalinius ansamblius, kurie žymiai praturtins Ukmergės muzikinį gyvenimą ir gal ne vieną atitrauks nuo kai kurių blogų pramogų. Tiesa, prieš rūmų pastatymą žėrėjo viltis, kad Ukmergė galės kviestis net operą. Deja, toji viltis ir liko viltis, nes dėl scenos mažumo (kad ir gimnazijos reikalams), orkestrui specialiai padarytos vietos prieš sceną ankštumo, sunku ir begalvoti apie operą. Be to, atidarius Ukmergėj mokytojų seminariją, turės būti dar vienas naujas muzikos darbininkas, kuris, reikia manyti, šiuo ar tuo prisidės prie bendro Ukmergės muzikos gyvenimo. Vadinas, nuo šių metų rudens Ukmergės muzikos gyvenimas turėtų pakrypti kita vaga.