Ar mylite kamerinę muziką (kaip mylim ją mes)?

GEGUŽĖS 26–31 DIENOMIS VILNIUJE, LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOJE, VYKO 60-OJI EUROPOS KAMERINĖS MUZIKOS AKADEMIJOS SESIJA. JOS DALYVIŲ KONCERTŲ FRAGMENTAI ĮRAŠYTI Į KOMPAKTINĘ PLOKŠTELĘ, KURI DOVANOJAMA ŠIO „MUZIKOS BARŲ“ NUMERIO SKAITYTOJAMS.

Išties turime kuo džiaugtis – jubiliejinė 60-oji Europos kamerinės muzikos akademijos (European Chamber Music Academy, ECMA, http://www.ecma-music.com) sesija gegužės 26–31 dienomis vyko Vilniuje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Vyko įdomiai ir sklandžiai, kaip ir prieš metus, dalyviams paliko prisilietimo prie aukštosios pedagogikos džiaugsmą ir neįkainojamas žinias, profesionalumo ir puikios organizacijos paliudijimą bei nuoširdaus svetingumo jausmą. Nesigiriu – būtent tokiais žodžiais 2012 m. gruodį Paryžiuje susirinkusiems ECMA meno vadovams vienas jos įkūrėjų ir pagrindinis vadovas Johannesas Meisslis apibūdino Vilniaus sesiją ir įvertino ją kaip geriausią tais metais. Šiemet blogiau nebuvo.
Galimas dalykas, daugelis net ir „kryptingų“ kamerinės muzikos gerbėjų nežino, kas yra ECMA – ką ji veikia, kam reikalinga, kaip funkcionuoja ir pan. Visų pirma pasitelksiu informaciją iš ECMA internetinio puslapio:
ECMA – Europos kamerinės muzikos akademija – yra Europos jaunųjų talentų laboratorija, pagrindinį dėmesį skirianti jau susiformavusiems styginių kvartetams ir fortepijoniniams trio. ECMA įsipareigoja remti jaunus, veržlius elitinius ansamblius ir taip skatinti Europos kamerinės muzikos tradicijų raidą.                                                              
Ši akademija šiandien vienija 7 Europos ugdymo institucijas ir 3 festivalius (iš Austrijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos ir Suomijos), kurie bendromis jėgomis įgyvendina dvejus metus trunkančią kiekvieno ansamblio tobulinimo programą. Joje numatytos tam tikru periodiškumu vykstančios vienos savaitės trukmės sesijos įvairiose partnerystės ryšius turinčiose institucijose. Sesijose dėsto įžymūs pedagogai, kultūros istorijos, interpretacijos, filosofijos paskaitos ir profesiniai seminarai sukuria intensyvaus meninio tobulinimosi aplinką.
ECMA prezidentas Mathiasas Deichmannas prisimena: „Europinio bendradarbiavimo, Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) idėja radosi Fjezolėje (Italija), kur 2001 m. smuikininkas Piero Farulli iš įvairių šalių sukvietė savo draugus altininkus Norbertą Braininą, Milaną Škampą ir Hatto Beyerle į Europos kvartetų akademiją (Accademia Europea del Quartetto). Tai buvo revoliucinga iniciatyva: suteikti jauniems žmonėms galimybę vienu metu dirbti su įžymiais meistrais, atstovaujančiais skirtingoms mokykloms.“  
Taigi ECMA yra unikalus reiškinys – po Europą keliaujanti akademija su savo pedagogais ir studentais. Tiek vieni, tiek kiti – kamerinei muzikai atsidavę profesionalai, suinteresuoti jos tradicijų puoselėjimu, interpretacijos naujovių, modernumo ieškojimu bei aukšto kamerinės muzikos kultūros Europoje lygio išsaugojimu. Akademijos darbo principas – sesijos, per kurias ilgą stebėjimo ir atrankos kelią nuėję fortepijoniniai trio ir styginių kvartetai iš Europos aukštųjų mokyklų savo paruoštą repertuarą tobulina su keturiais-šešiais skirtingų šalių, tradicijų, mokyklų pedagogais.
Pirma oficiali ECMA sesija įvyko Hanoveryje (Vokietija) 2004 m., jos tema buvo „Haydnas, klasikos stilius“.
„Man svarbus ECMA principas, kuriuo vadovaujasi visi mūsų dėstytojai, – sako Mathiasas Deichmannas – ECMA nėra tradiciniai meistriškumo kursai, kur maestro teigia: „Tai vienintelė teisinga interpretacija, tą žinau ir visada taip dariau.“ Mūsų dėstytojai nuolatos sako: „Tą galima įžvelgti tekste, čia muzikas, kuris tai sukūrė, čia jo laikas, galima taip galvoti... Atidžiai įsižiūrėkite ir tada rasis jūsų pačių interpretacija. Kopijuoti maestro ar netgi patį save yra nuobodu.“ Jūs, jauni žmonės, per kiekvieną koncertą privalote ką nors pasakyti, ką nors nuo savęs papasakoti klausytojams. Būtent tai mums, klausytojams, ir yra svarbu.“
ECMA dėstytojų sąrašas įspūdingas: Shmuelis Ashkenasi (smuikas, Čikaga, Filadelfija), Peteris Cropperis (smuikas, Mančesteris), Miguelis Da Silva (altas, Paryžius, Gentas), Ralfas Gothoni  (fortepijonas, Madridas, Karlsrūhė), Erichas Höbarthas (smuikas, Viena), Avo Kouyoumdjianas (fortepijonas, Viena), Johannesas Meisslis (smuikas, Viena), Jerome´as Pernoo (violončelė, Paryžius), Ferencas Radosas (fortepijonas, Budapeštas), Hariolfas  Schlichtigas (altas, Miunchenas), Augustinas Vasiliauskas (violončelė, Vilnius), Gerritas Zitterbartas (fortepijonas, Hanoveris) ir kt. Pakliūti į šį garbingą sąrašą, iš kurio ECMA narės renkasi, kurį profesorių kviesti į savo organizuojamą sesiją, – siekiamybė ir pripažinimas, o jų buvimas ECMA pedagogais žymi šios organizacijos prestižą.
Pirmieji pasiūlymai Lietuvos muzikos ir teatro akademijai tapti ECMA nare buvo pateikti jau 2005–2006 mokslo metais, kai vienas iš ECMA įkūrėjų ir vadovų smuikininkas Johannesas Meisslis buvo tuometinio LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjo prof. Petro Kuncos pakviestas vesti kamerinės muzikos meistriškumo kursų, vėliau – vadovauti baigiamųjų egzaminų komisijai. Profesorius buvo nustebintas aukšto mūsų studentų kamerinių ansamblių, o ypač styginių kvartetų profesinio lygio. Tą lėmė katedroje dėstančių aukščiausios kvalifikacijos pedagogų, ypač buvusių ir esamų Nacionalinės premijos laureato Vilniaus kvarteto dalyvių veikla bei LMTA studijų programoje įtvirtintos privalomos styginių kvarteto studijos (retas dalykas Europos aukštosiose muzikos mokyklose), dėl ko LMTA atsirado galimybė tapti ECMA nare, o kartu ir europinės kultūros dalimi.
Realios profesinės ir finansinės galimybės įsijungti į ECMA atsirado tik 2010 m., šios akademijos idėja sudominus tuometinį LMTA rektorių prof. Eduardą Gabnį.
2011 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija tapo ECMA nare. Be įsipareigojimo organizuoti sesijas, mūsų akademijos pedagogams atsirado galimybė patekti į ECMA dėstytojų gretas, o auklėtiniams ar absolventams – tapti ECMA globotiniais. Jau 2012 m. pavasarį LMTA fortepijoninis trio „FortVio“ po dalyvavimo sesijoje Vienoje ir Mančesteryje ir stojamųjų egzaminų buvo patvirtintas ECMA nariu. Šiuo metu ECMA nariai taip pat yra „Giocoso Quartett“ (Rumunija ir Vokietija), „Pacific Quartet Vienna“, (Japonija, Vengrija, Taivanas, Šveicarija), „Streeton Trio“ (Australija), „Trio Gaspard“ (Pietų Korėja, Albanija, Graikija, Didžioji Britanija), „Trio Karénine“ (Prancūzija), „Quixote Quartet“ (Ispanija), „Wu Quartet“ (Didžioji Britanija).
Džiugu, kad ECMA aspirantais yra patvirtintas Lietuvos ir Norvegijos ansamblis „Trio Vilos“. ECMA Vilniaus sesijose svečių teisėmis dalyvavę LMTA kvartetai „Mettis“ bei „Adora“ yra kupini gražių planų ir profesinių ambicijų, jie buvo paskatinti ECMA profesorių teigiamų įvertinimų.
Šių metų ECMA sesijos Vilniuje organizatoriai – LMTA Kamerinio ansamblio katedra (vedėja prof. D. Balsytė), Tarptautinių ryšių skyrius (vedėja R. Rimšaitė) ir Meno centras (vedėja A. Ablamonova) – vesti kursus pakvietė profesorius Johannesą Meisslį ir Avedisą Kouyoumdjianą (Vienos muzikos ir scenos meno universitetas, Austrija), Miguelį Da Silvą (Paryžiaus nacionalinė aukštoji muzikos ir šokio konservatorija, Prancūzija) bei Petrą Prause (Šiaurės karališkasis muzikos koledžas, Mančesteris, Didžioji Britanija). Taip pat meistriškumo kursus vedė LMTA prof. Augustinas Vasiliauskas. Šių menininkų kūrybingumas, įsigilinimas į atliekamų kūrinių turinį, saviti traktuotės variantai, noras kuo plačiau ir įtaigiau perteikti savo žinias buvo labai naudingi kursų dalyviams ir stebėtojams. Pedagogai pabrėžė, kad norint suvokti skirtingų stilių muziką, reikia žinoti ne tik konkretaus kompozitoriaus gyvenimo aplinkybes ir pasaulėžiūrą, bet ir jo kūrybos laikotarpio estetines nuostatas. Iš skirtingų muzikos perskaitymo būdų profesoriai rinkosi tuos, kurie išryškina vidinę muzikos prasmę, pagarbų įsigilinimą į partitūros tekstą, atitoldami tiek nuo vyravusi europinės mokyklos stilistinių suvaržymų, tiek nuo perdėtų slaviškos mokyklos romantinių proveržių. Jų paskaitos žavėjo gyvybingumu ir precizika, reiklumu ir nuoširdžiu bendravimu su kursų dalyviais. ECMA meistriškumo pamokos dar kartą patvirtino, kad atlikimo menas kinta ir vystosi, kiekvieną publikai pateikiamą kūrinį ansamblis turi naujai perskaityti ir įprasminti.
Buvo įdomu stebėti, kokie skirtingi profesorių dėstymo metodai, kaip skiriasi darbo atmosfera klasėse. Temperamentinga A. Vasiliausko dėstymo maniera, ramus ir inteligentiškas M. Da Silvos darbo pobūdis, išradingas P. Prause požiūris, aistringa A. Kouyoumdjiano pasiūlymų išraiška, racionali J. Meisslio precizika... Kursų dalyviams teko sudėtinga užduotis – atsirinkti, kas priimtina jų pačių profesiniam mąstymui, gautas žinias ar pasiūlymus pritaikyti savo pasirinktai interpretacijai ir rezultatą pristatyti dviejuose Vilniaus visuomenei surengtuose nemokamuose koncertuose. Koncertai vyko LMTA Didžiojoje (28 d.) ir „Piano.lt“( 31 d.) koncertų salėse.
ECMA koncepcijoje numatyta ir pažintis su sesiją rengiančios šalies istorija, kultūra, kamerine muzika. 2012 m. Vilniaus sesijoje skaitytos paskaitos apie menų sintezę (LMTA doc. Stasys Baltakis), pastarųjų dešimtmečių Lietuvos kamerinę muziką (LMTA prof. Mindaugas Urbaitis). Paskaita apie Lietuvos istoriją (dr. Loreta Skurvydaitė, VU) parodė menkas svečių žinias apie Lietuvą ir paskatino juos įsigyti literatūros apie mūsų šalį. (Vienas sesijos dalyvis nusistebėjo sužinojęs, kad Lietuvoje kalbama lietuviškai!..)
Šių metų sesijoje profesorių ir ansamblių pageidavimu buvo apžvelgti etapiniai Lietuvos kompozitorių XX a. kūriniai fortepijoniniam trio ir styginių kvartetui (LMTA prof. Mindaugas Urbaitis), kalbėta apie savęs pateikimo publikai būdus (LMTA lekt. Linos Navickaitės-Martinelli paskaita „Nuo scenos iki interneto: atlikėjų (savi)reprezentacija senosiose ir naujosiose medijose“).
Ypatingo sesijos dalyvių dėmesio sulaukė LMTA doc. Egidijus Ališausko ir lekt. Aistės Bružaitės parengtas lietuvių liaudies instrumentų birbynės ir kanklių pristatymas, kuris sesijos dalyvius paskatino plačiau pasidomėti lietuvių liaudies muzika. LMTA Liaudies instrumentų katedros vedėja prof. Lina Naikelienė svečiams padovanojo CD su liaudies muzikos įrašais.
ECMA sesijų suteikiama galimybė išsamiau susipažinti su europinės mokyklos patirtimi, besiremiančia kamerinės muzikos atlikimo tradicijomis ir pateikiančia modernius sprendimus, yra nepaprastai naudinga tobulinant LMTA kamerinės muzikos studijų procesą, kuriant savitą pedagoginę mokyklą, atliekant kamerinę muziką.
Taigi – ar mylite kamerinę muziką, kaip mylime ją mes? Mes – mokiniai ir studentai, mokytojai ir dėstytojai, pradedantys ansambliai ir brandūs kolektyvai, vertinantys bendros kūrybos džiaugsmą, kamerinės muzikos demokratiškumą ir ją suvokiantys kaip universalią komunikacijos priemonę. n

ŠIŲ METŲ ECMA SESIJOJE SAVO ŽINIAS GILINO FORTEPIJONINIAI ANSAMBLIAI „TRIO FORTVIO“, „TRIO KARÉNINE“, „STREETON TRIO“, „STEFAN ZWEIG TRIO“ IR STYGINIŲ KVARTETAI „AIRIS“, „METTIS“ IR „ADORA“. JŲ ATLIEKAMA MUZIKA SKAMBA IR KOMPAKTINĖJE PLOKŠTELĖJE.

Trio FortVio
Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė)
Lietuva (ECMA nariai nuo 2012 m.)
Fortepijoninio trio nariai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai, jie kartu groja nuo 2006 m., ansamblį konsultuoja prof. Dalia Balsytė. Tais pačiais metais ansamblis laimėjo I premiją V tarptautiniame Stasio Vainiūno fortepijono ir kamerinių ansamblių konkurse, III premiją XIII tarptautiniame Johanneso Brahmso konkurse (Austrija), 2008 m. III tarptautiniame S. I. Tanejevo kamerinių ansamblių konkurse pelnė II premiją ir du specialiuosius prizus. 2009 m. „FortVio“ apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“, 2013 m. laimėjo Grand Prix Tarptautiniame muzikos dėstytojų konkurse Varšuvoje.
„FortVio“ garsėja ne tik puikia technika, bet ir gyvomis, įtaigiomis interpretacijomis, kuriose kartais prasiveržia ir humoro jausmas. „Toks ansamblis – lyg nauja, pagal slėpiningus gamtos dėsnius susitelkusi teatro trupė“, – rašė muzikologas Edmundas Gedgaudas savaitraštyje „7 meno dienos“.
Ansamblio repertuaras – nuo Vienos klasicizmo ir XIX a. romantizmo iki XX a. muzikos, taip pat lietuvių autorių kūryba.

Trio Karénine
Paloma Kouider (fortepijonas), Anna Glöckel (smuikas), Louis Rodde (violončelė)
Prancūzija (ECMA nariai nuo 2011 m.)
2009 m. į ansamblį susibūrę trys literatūros mėgėjai pavadinimu pasirinko L. Tolstojaus romano herojės pavardę, nes rašytojo kūryba įkvepia atlikėjus savo energija. Naujausi ansamblio laimėjimai – I pemija XXVII tarptautiniame Charleso Henneno kamerinės muzikos konkurse (Nyderlandai), laureatų vardai V tarptautiniame Josepho Haydno kamerinės muzikos konkurse (Austrija), tarptautinis apdovanojimas „Pro Musicis“ Paryžiuje. Trio daug koncertuoja, nuolat kviečiamas dalyvauti Prancūzijos radijo laidose.

Stefan Zweig trio
Sibila Konstantinova (fortepijonas), Kei Shirai (smuikas), Tristan Kornut (violončelė)
Austrija (ECMA svečiai)
Trio nariai yra baigę prestižines aukštąsias mokyklas Londone, Vienoje, Paryžiuje. 2012 m. susikūręs ansamblis jau pelnė apdovanojimų ARD tarptautiniame muzikos konkurse (Vokietija), Sendajaus (Japonija) ir Melburno (Australija) tarptautiniuose konkursuose.
Fortepijoninio trio pavadinimu muzikantai pabrėžia savo pagarbą senosioms Vienos muzikos tradicijoms ir emocingai rašytojo Stefano Zweigo kūrybai.

Airis
Aleksandra Czajor (I smuikas), Grażyna Zubik (II smuikas), Natalia Warzecha (altas), Katarzyna Detko (violončelė)
Lenkija (ECMA nariai nuo 2012 m.)
Kvartetas susikūrė 2007 m. Po mažiau nei pusės metų Krokuvos muzikos akademijos studentės Tarptautiniame šiuolaikinės muzikos konkurse Krokuvoje pelnė antrąją premiją. Vėliau laimėti prizai Tarptautiniame styginių kvartetų konkurse Radome (2011), 27-ajame tarptautiniame Charleso Henneno konkurse (2012) ir kt.                
Šiuo metu ansamblis tęsia antrosios pakopos studijas Vienos muzikos ir scenos meno universitete, prof. Johanneso Meisslio klasėje.
Greta klasikinių ir romantinių kūrinių, kvartetas didelį dėmesį skiria šiuolaikinei muzikai, dažnai atlieka jaunų kompozitorių kūrinių premjeras.

Mettis
Kostas Tumosa (smuikas), Bernardas Petrauskas (smuikas), Karolis Rudokas (altas) bei Rokas Vaitkevičius (violončelė)
Lietuva (ECMA svečiai)
Metis – senovės graikų mitologinė figūra, simbolizuojanti išmintį. Šis žodis yra tapęs bendriniu, jis apibūdina kokybę, pagrįstą sumanumu, išradingumu ir įgūdžiais.
Styginių kvartetas „Mettis“ susibūrė 2011 m. profesoriaus Augustino Vasiliausko kvarteto klasėje. Visi ansamblio nariai koncertuoja solo, kamerinių ansamblių bei orkestrų sudėtyje, taip pat dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose, meistriškumo kursuose.
Nuo pirmojo pasirodymo scenoje jaunas ir ambicingas kvartetas buvo pripažintas vienu perspektyviausiųjų LMTA kolektyvų. 2012 m. jam suteikta teisė atstovauti akademijai ECMA sesijoje Vilniuje ir dalyvauti ISA vasaros akademijoje Reichenau (Austrija). Už sėkmingus pasirodymus ISA konkurse bei koncertuose kvartetas buvo apdovanotas Josepfo Haydno kamerinės muzikos instituto prizu.
2012 m. spalio mėn. kvartetas surengė debiutinį rečitalį Vilniaus taikomosios dailės muziejuje, o gruodį tapo XII tarptautinio Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurso nugalėtoju, pelnė specialųjį prizą už artistiškumą ir buvo atrinktas reprezentuoti akademiją 2013 m. kovo mėnesį Portugalijoje vykusiame „Harmos“ kamerinės muzikos festivalyje.

Adora
Simas Tankevičius (I smuikas), Aistė Birvydaitė (II smuikas), Jurgis Juozapaitis (altas), Ignė Pikalavičiūtė (violončelė)
Lietuva (ECMA svečiai)
Styginių kvartetas susikūrė 2012 m. Visi kvarteto nariai studijuoja LMTA, prof. Augustino Vasiliausko klasėje. Ansamblio dalyviai lankė meistriškumo kursus Prancūzijoje, Austrijoje, koncertavo tarptautiniuose kamerinės muzikos festivaliuose Švedijoje, Portugalijoje, Estijoje ir kt. Kolektyvas šiais metais tapo Rygoje vykusio pirmojo Arvīdo Norīčio Baltijos valstybių styginių kvartetų festivalio-konkurso laureatu ir pelnė specialųjį prizą už išskirtinai brandų Jāzepo Vītolo Styginių kvarteto atlikimą.