„Viva Vivaldi“

2016 Nr. 11–12 (466–467), Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Lapkričio 16 d. Vilniaus rotušėje įvyko Nacionalinio operos ir baleto teatro solistės Julijos Stupnianek-Kalėdienės solinis koncertas „Viva Vivaldi“. Dalyvavo pianistė Nijolė Baranauskaitė-Matukonienė ir profesoriaus Ričardo Sviackevičiaus vadovaujamas kamerinis orkestras „Cantus“. Vakarą vedė Irena Žilinskienė.

Julija Naujosios Vilnios muzikos mokykloje mokėsi fortepijono specialybės, vokalo studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Irenos Laurušienės klasėje. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre solistė debiutavo 2000 m. Violetos vaidmeniu G. Verdi operoje „Traviata“, ji sėkmingai dainuoja Čaikovskio, Verdi, Puccini, Wagnerio, Mozarto, Beethoveno, Rossini operose. Julija Stupnianek ­– daugelio tarptautinių konkursų laureatė, ji yra koncertavusi nemažai Europos šalių, dainavusi įvairiuose festivaliuose. Nuo 2005 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto dainavimą.

Koncerte rotušėje skambėjo Antonio Vivaldi orkestrinių kūrinių fragmentai ir arijos. Pirmiausia – laudatio orkestrui ir jo meno vadovui. 2006 m. sukurtas Naujosios Vilnios muzikos mokyklos pedagogų ir vyresniųjų mokinių kolektyvas talkino kadaise šią mokyklą baigusiai solistei. Ir arijas, ir simfonijų fragmentus orkestras grojo gerai intonuodamas, rodydamas gerą ansamblio pojūtį.

Pirmojoje dalyje J. Stupnianek akompanavo pianistė N. Baranauskaitė, ne viename tarptautiniame konkurse apdovanota kaip geriausia koncertmeisterė.

Kaip sekėsi J. Stupnianek perteikti virtuozišką baroko muzikos ornamentiką? Nelengva ieškant frazių darnos su kiekvieno orkestro solisto vedama linija prasmingai išdainuoti techniškai sunkų dekorą, sukurti harmoningą kūrinio visumą. J. Stupnianek jautė R. Sviackevičiaus diriguojamo orkestro ekspresiją ir pluoštą 18 a. arijų atliko labai profesionaliai. Reikia priminti, kad šias arijas baroko epochoje dainuodavo kastratai, moterys scenoje nepasirodydavo.

Vienas gražiausių koncerto fragmentų buvo Morasto arija iš A. Vivaldi operos „Ištikimoji nimfa“ (La fida ninfa; pirmą kartą pastatyta 1732 m.), kuria dainininkė atskleidė A. Vivaldi melikos grožį. Solistės partneris buvo violončelininkas Mykolas Rutkauskas.

Arijai „Agitata da due venti“ iš operos „Grizelda“ (La Griselda) būdingi šuoliai iš žemo registro į aukštą, ryški ornamentika, ekspresija. Atlikdama šį ypač sunkų kūrinį solistė pademonstravo gerą vokalo techniką, orkestro pojūtį. Tai patvirtino ir Ipolito arija „Amato ben, tu sei la mia speranza“ iš operos „Heraklis“, arija „Ben conosco poco a poco“ iš 1716 m. pirmą kartą Venecijoje parodytos operos „Arsilda, Ponto karalienė“ (Arsilda, Regina di Ponto), arijos iš 1724 m. Romoje pastatytų operų „Džiustinas“ (Giustino), „Tigranė“ (Il Tigrane), taip pat iš operos „Olimpiada“ (LˊOlimpiade), arija „Domine Deus“ iš Vivaldi oratorijos „Gloria“.

Galima tik palinkėti, kad koncertų organizatoriai suprastų, jog paruošti tokias sudėtingas programas solistui – didžiulis darbas. Jį būtina pristatyti ir kituose miestuose, kur besimokantis jaunimas galėtų susipažinti su profesionaliai pateikiamu 18 a. muzikinės kultūros fragmentu.

 

Traviata