Antroji EMCY konferencija vyko Lietuvoje
2016 m. spalio 14–16 dienomis Vilniuje vyko Europos jaunimo muzikos konkursų sąjungos (European Union of Music Competitions for Youth, EMCY) tarptautinė konferencija ir generalinė asamblėja. Konferencijoje dalyvavo konkursų organizatoriai iš Ispanijos, Danijos, Vokietijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių.
EMCY jungia per penkiasdešimt nacionalinių ir tarptautinių Europoje vykstančių konkursų. 1970 metais Briuselyje įkurta organizacija siekia koordinuoti ir plėtoti konkursų sistemą, ji šiuo metu aprėpia tūkstančius dalyvių iš trisdešimties šalių nuo Portugalijos iki Rusijos ir nuo Norvegijos iki Makedonijos. Gausybė jaunuolių iki dvidešimt penkerių metų turi galimybę koncertuoti, dalyvauti specialiai jiems rengiamuose turuose, meistriškumo kursuose, skelbti savo pasiekimus.
Pirmoji EMCY konferencija įvyko 2014 metais Liuksemburge, antroji – šiemet Lietuvoje, ji buvo skirta atlikėjo ir klausytojo santykiams. Atidarydamas konferenciją EMCY viceprezidentas Justas Dvarionas pabrėžė, kad lietuviai daug dėmesio skiria edukacijos procesui, siekdami padėti jauniems atlikėjams tapti gerais specialistais.
Atidaryme griežusi smuikininkė Rūta Mažolytė, daugelio EMCY konkursų nugalėtoja, pasak J. Dvariono, reprezentuoja organizacijos lygį. Naujus atlikėjų bendravimo su auditorija būdus demonstravo spalio 15 d. Valdovų rūmuose vykęs Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) koncertas ir naujo albumo pristatymas. Apie ansamblį pasakojo viena iš jo kūrėjų smuikininkė Augusta Jusionytė. 8 narių orkestras yra daugelio konkursų laureatas, jo vadovas Gediminas Gelgotas, pranešėjos nuomone, – vienas geriausių kompozitorių Europoje. Ansamblis atlieka G. Gelgoto, Arvo Pärto kūrinius, bendradarbiauja su kitais panašių kelių ieškančiais kolektyvais ir atlikėjais, pavyzdžiui, estų dirigentu Kristjanu Järvi. „NIKO keičia nuomonę dėl to, kas yra šiuolaikinė muzika: tai progresyvi klasikinė muzika“, – teigė Jusionytė. Parodytoje ištraukoje iš koncerto „Gewandhause“, kur buvo griežiama G. Gelgoto simfonija „Extracultural“, matyti, kaip kolektyvas į simfonijos audinį įterpia populiariosios muzikos garsų, radijo triukšmų. Pasak Jusionytės, tai akademinės ir populiariosios muzikos, įvairiausių stilių, vizualinių efektų ir scenografijos sinergija. G. Gelgoto kūrinio „Extracadenza“ vaizdo klipas patvirtino naujų technologijų panaudojimo svarbą pritraukiant auditoriją. J. Dvarionas pranešimą palydėjo komentaru, kad šiandien literatūra be muzikos – ne literatūra, o muzika be vaizdo – nebe muzika.
Natų knygyno atstovė Dana Kalytienė pristatė menininkų duomenų bazę (Artist Data Base). Per šią internetinę bazę galima registruotis į visus konkursus, gauti reikiamas konsultacijas ir kt. Duomenys teikiami trimis kalbomis.
Projektų koordinatorė Eglė Venckutė supažindino su Erasmus ir kitų jaunimo programų projektų finansavimo galimybėmis, Eglė Deltuvaitė – su ES programa „Kūrybiška Europa 2014–2020“. Pasak E. Deltuvaitės, 2014 m. startavusi programa „Kūrybiška Europa“ buvo kuriama kelerius metus, remiantis įvairiais tyrimais, ankstesnių panašių programų vertinimais ir kitais duomenimis. Pasirinkti keturi pagrindiniai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria kultūros ir kūrybos sektoriai: Europos kultūrų ir kalbų įvairovės nulemta rinkos fragmentacija, būtinybė prisitaikyti prie reikalavimų, kuriuos kelia globalizacija ir perėjimas prie skaitmeninių technologijų, kultūros sektoriaus Europos ir nacionalinio lygmenų palyginamųjų duomenų trūkumas bei mažų ir vidutinių įmonių patiriami sunkumai, susiję su nepakankamu finansavimu. Siekdama investuoti į tas sritis, kuriose galima pasiekti geriausių rezultatų, ES priėmė sprendimą programoje numatytomis priemonėmis siekti vėlgi keturių pagrindinių tikslų: 1. didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumą veikti tarptautiniu mastu, įskaitant šių sektorių veiklos vykdytojų ryšių ir tinklų stiprinimą; 2. skatinti tarptautinę kūrinių sklaidą ir veiklos vykdytojų judumą bei stiprinti auditorijos formavimo veiklą Europoje ir už jos ribų; 3. didinti finansinius kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumus; 4. remti tarptautinį politinį bendradarbiavimą, kad būtų skatinamos inovacijos, auditorijos formavimas ir nauji verslo modeliai.
Justo Dvariono pranešimas supažindino su apklausos dėl konkursų reikalingumo ir vertinimo skaidrumo rezultatais. Apklausa atskleidė, kaip konkursų dalyviai vertina savo patirtį, konkursų svarbą ir ko iš jų tikisi.
Svečias iš Ukrainos Ivanka Karabitsas supažindino su 1995 m. įkurtu tarptautiniu Vladimiro Horowitzo jaunųjų atlikėjų konkursu, kuris nuo 2002 metų yra EMCY narys. Pabrėžtas efektyvus bendradarbiavimas su radiju, kuris per dvidešimt metų iš Ukrainos transliavo daugiau nei 300 koncertų.
Liuksemburgo filharmonijos atstovas Pascalis Stickliesas skaitė pranešimą apie koncertinių salių vaidmenį ugdant auditoriją. 2005 metais duris atvėrusi naujoji Liuksemburgo filharmonija pasižymi modernia architektūra, puikia akustika ir yra tapusi vienu svarbiausių Europos muzikos mėgėjų traukos bei inovatyvių programų centru. Pagrindinėje salėje yra 1496 vietos, kamerinėje – 310, vaikų teatro salėje – 160 vietų. 63 procentai renginių skirti naujovėms, iš jų 42 procentai – koncertai jaunimui. Iš viso surengiama apie 370 koncertų per metus. Atskiros programos skirtos neįgaliesiems, ligoniams, kaliniams (450 koncertų). Diagramos rodo nuolat augantį lankytojų skaičių. Prie filharmonijos įkurta Muzikos lavinimo akademija muzikantus skatina įsijungti į edukacijos procesą, 11 ekspertų iš 6 šalių rengia seminarus, apskrituosius stalus, diskusijas. Puikiai sutvarkytas didžiulis darbų tinklas gali būti pavyzdys ir Lietuvai, kurios Nacionalinė filharmonija galėtų atkurti ne tik buvusį edukacijos tinklą šalyje, bet ir kolegų pavyzdžiu atsinaujinti.
Įdomūs buvo ir kitų konferencijos dalyvių pranešimai.
Akivaizdu, kad tokios institucijos kaip EMCY palengvina komunikaciją tarp pedagogų, įstaigų, sukuria sąlygas jauniems atlikėjams tobulintis tarptautiniu lygiu per įvairius tinklus. Kartu spartėja informacijos apykaita.
Apie konkursų problematiką kalbamės su EMCY viceprezidentu pianistu Justu Dvarionu ir VšĮ Natų knygyno vadovu, tarptautinių B. Dvariono, M. K. Čiurlionio, Jaschos Heifetzo ir kitų muzikos konkursų organizatoriumi Vygintu Gasparavičiumi.
– Kokią naudą duoda EMCY konferencijos rengimas Lietuvoje, kokie jos rezultatai?
Justas Dvarionas: Konferencijoje tarptautinių konkursų rengėjai pasidalino gerąja patirtimi, juk nemažai vieni iš kitų galime išmokti. EMCY konkursų rengėjai siekia užtikrinti maksimalų jų rengimo ir vertinimo skaidrumą, tad labai naudinga aptarti vertinimo komisijų darbo ypatumus. Nors daugelis aspektų apibrėžti EMCY kokybės standartuose, būtinai reikėtų atkreipti dėmesį į konkursų atrankas pagal garso ar vaizdo įrašus. Kol kas toks atrankos būdas nėra reglamentuotas EMCY kokybės standartų, tad konkursų rengėjai, nors ir stengdamiesi būti sąžiningi (tarkim, komisijos narys vertina nežinodamas atlikėjo pavardės), dažnai neužtikrina objektyvumo, pavyzdžiui, vienas komisijos narys nulemia dalies jaunųjų atlikėjų patekimą ar nepatekimą į tolesnį atrankos etapą. Sutarėme, kad EMCY valdyba turėtų parengti atrankų į konkursus rekomendacijas ir reikalavimus. Tikiuosi, jau kitos generalinės asamblėjos metu bus rastos tokios formuluotės, kurios padės visus EMCY konkursus rengti dar skaidriau.
– Prašyčiau pakomentuoti apklausos dėl konkursų rezultatus. Ar konkursuose nedalyvaujantys atlikėjai šiais laikais turi galimybių save realizuoti?
Justas Dvarionas. Apklausos dalyviai pastebėjo atrankų į konkursus sistemos dviprasmiškumą, o ir kitus abejonių keliančius dalykus. Įdomu, kad tiek Lietuvos jaunųjų konkursų dalyvių, tiek užsienio šalių atlikėjų atsakymai ir vertinimai gana panašūs. Absoliuti dauguma konkursus vertina kaip profesinio tobulėjimo galimybę ir būtiną patirtį siekiant muziko karjeros. Galbūt tie keli procentai, kurie ne visai patenkinti EMCY konkursais, nėra patyrę sėkmingo atlikimo ir gero įvertinimo džiaugsmo.
– Lietuvoje organizuojama daugybė nacionalinių ir tarptautinių muzikos konkursų, kai kurie iš jų turi ypač gilias tradicijas lyginant su kitomis Europos šalimis. Šeši iš jų yra remiami valstybės. Tai daug ar mažai?
Vygintas Gasparavičius: Tarptautiniai atlikimo meno konkursai yra neatsiejama Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje dalis. Šią nuostatą laikau ašimi, aplink kurią formuluojami visi kiti tikslai bei uždaviniai rengiant tarptautinius konkursus. Ar gali būti per daug Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje? Ar tokios nedidelės šalies kaip Lietuva kultūrinė erdvė svetur gali būti per plati? Be jokios abejonės, negalime atitrūkti nuo Lietuvos kultūros lauko realijų: pinigų kultūrai yra tiek, kiek yra, ir juos reikia panaudoti racionaliausiu ir efektyviausiu būdu. Tai, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba nusprendė valstybės remiamų tarptautinių konkursų skaičių padidinti iki šešių, į sąrašą įtraukdami ir Tarptautinį Virgilijaus Noreikos vokalistų bei Tarptautinį Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkursus, rodo, jog tokių konkursų rengimas vertinamas kaip svarbus Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje veiksnys. Kad einame tinkama linkme, esame matomi ir pastebimi Europoje, patvirtina Vilniuje pirmą kartą surengta EMCY generalinė asamblėja.
– Kokia situacija kitose Europos šalyse? Kokia valstybių politika šiuo klausimu? Ką muzikos konkursai duoda šalies kultūrai?
– Kitose šalyse situacija labai įvairi. Yra valstybių, pavyzdžiu laikančiu Lietuvą, ir valstybių, finansuojančių tarptautinius konkursus taip, kad vien tik pirmosios vietos laimėtojo premija prilygsta dviejų Lietuvoje rengiamų tarptautinių konkursų ketverių metų biudžetams. Bet nemanau, kad Lietuva turi eiti šiuo keliu. Konkursų prizinio fondo didinimas bus prasmingas tik tuomet, kai išnaudosime visus kitus būdus populiarinti Lietuvos muzikos konkursus, pritraukti kuo daugiau aukšto lygio dalyvių iš kuo daugiau šalių. Kalbu apie pridėtinę vertę, pavyzdžiui, koncertinius prizus laureatams, meistriškumo kursus kaip prizo dalį, konkursų laimėtojų koncertinės veiklos organizavimą, kokybiškų garso bei vaizdo įrašų darymą konkurso metu, jų sklaidą socialiniuose tinkluose ir įvairiose medijose po konkurso.
Grįžtant prie mūsų valstybės požiūrio į tarptautinius konkursus, reikia džiaugtis, kad tas požiūris nuoseklus. Per visą nepriklausomybės laikotarpį, keičiantis vyriausybėms, ministrams, kitiems politinio pasitikėjimo tarnautojams, dar nė karto nėra nutikę taip, kad tarptautiniai konkursai butų likę be valstybės dėmesio. Žinoma, vieni politikai aiškiau supranta konkursų esmę ir prasmę, kiti šiai sričiai dėmesio skiria mažiau, dėl jo tenka pakovoti. Tačiau nuoseklumas šioje srityje yra ir jis mums leidžia sistemingai ir aktyviai veikti ne tik Lietuvoje, bendradarbiaujant su daugeliu kultūros įstaigų ir organizacijų, bet ir tarptautiniu mastu. Dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose bei Europos muzikos vadybos profesionalų sukvietimas į Vilnių, kas pavyko rengiant šią tarptautinę konferenciją, yra itin svarbus. Aktyvus Lietuvos dalyvavimas Pasaulio muzikos konkursų federacijoje, lyderystė EMCY mums atveria kelius ir suteikia naujų galimybių. Drauge su EMCY ir kitais Europos muzikos konkursais pastaraisiais metais nuosekliai siekėme ES paramos mūsų veiklai. Galime pasidžiaugti, kad mums pavyko – gavome dalinį finansavimą tiek iš ES programos „Erasmus + Veiklus jaunimas“, tiek iš ES programos „Kūrybiška Europa“.
Vilniuje vykstančią Tarptautinę muzikos konkursų organizatorių konferenciją ir EMCY generalinę asamblėją pasveikino Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude´as Junckeris. Bet daug svarbiau yra tai, ką pasinaudodami dėmesiu EMCY ir Lietuvai galime nuveikti. O veikiame daugeliu krypčių: inicijuojame Europos muzikos konkursams specialiai sukurtų kūrinių duomenų bazę, kartu stengdamiesi, kad lietuvių kompozitorių kūriniai būtų įtraukiami ne tik į Lietuvoje, bet ir į užsienyje vykstančių konkursų programas. Tokiu pačiu principu ketiname keistis informacija apie vertinimo komisijų narius, rekomenduoti Lietuvos muzikos pedagogus ir atlikėjus į užsienio konkursų žiuri, naudotis analogiškomis užsienio kolegų rekomendacijomis. Per EMCY galime plėsti informacijos apie Lietuvoje vykstančius muzikos konkursus sklaidą, Lietuvos konkursų nugalėtojams pasiūlyti koncertus Europos šalyse, meistriškumo kursus, daug kitos veiklos. Tarptautiniai konkursai Lietuvą padeda pristatyti kaip kūrybingą šalį, jie skatina muzikos atlikimo meno raidą, populiarina lietuvišką muziką, kompozitorius, atlikėjus, pedagogus.
Rengdami tarptautinius muzikos konkursus ypatingą dėmesį skiriame auditorijos plėtrai ir skaitmeninėms technologijoms, beje, šiuos klausimus gvildenome ir EMCY konferencijoje. Šiandieniniame pasaulyje klasikinė muzika dėl žiūrovo dėmesio konkuruoja ne tik su teatru, bet ir su visomis kitomis pramogomis, taip pat ir pramoginio turinio srautu socialiniuose tinkluose. Prieš metus rengdami Tarptautinį M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursą, pirmą kartą Lietuvoje atrankinius turus transliavome internetu, ir ši auditorijos plėtros priemonė pasiteisino. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje perklausas stebinčiųjų skaičius buvo įprastas, gal kokie du šimtai žmonių, tačiau žiūrinčių konkursą internete – dešimt kartų daugiau! Tarptautinis Balio Dvariono konkursas internetu buvo stebimas 55 pasaulio šalyse, paskutinių dviejų konkursų dalyvių pasirodymų pirmuosiuose turuose įrašai internete peržiūrėti daugiau nei 50000 kartų. Niekas nepakeis džiaugsmo klausytis gyvo atlikimo, bet šiandien privalome būti ir ten, kur yra mūsų žiūrovas. Kalbu apie visos Lietuvos muzikos mylėtojus, negalinčius atvykti ir kelias dienas praleisti Vilniuje, taip pat apie pasaulyje pasklidusius Lietuvos atstovus, apie emigravusius ir norinčius nors per atstumą pasijusti mūsų šalies dalimi žmones, apie viso pasaulio muzikos mylėtojus. Naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis Lietuvoje vykstantys muzikos konkursai ir juose skambanti lietuviška muzika dar niekada nėra buvę taip arti žiūrovų.