Neeilinė Lietuvos muzikų sąjungos šventė

2016 Nr. 11–12 (466–467), Daiva Tamošaitytė

Rugsėjo 12 dieną Nacionalinėje filharmonijoje įvyko jubiliejinis, dvidešimtasis, „Didysis muzikų paradas“, kurio pradžią paskelbė ilgametis Lietuvos muzikų sąjungos tarybos narys, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas dirigentas Juozas Domarkas ir „Parado“ iniciatoriaus kompozitoriaus Rimvydo Žigaičio fanfaros. Iškilmingas renginys vainikavo iš karto kelias sukaktis – dvidešimtoji muzikų šventė taip pat buvo skirta Lietuvos muzikų sąjungos 80-mečiui ir žurnalo „Muzikos barai“ 85-mečiui.

 

Po kelerių metų į Lietuvos nacionalinę filharmoniją grįžusi šventė pasipildė unikaliais akcentais: hole dėmesį traukė visus tris jubiliejinius renginius ir jų istoriją apžvelgianti paroda; visi šventės dalyviai – LMS nariai ir bičiuliai – galėjo fotografuotis įsimintiniausius renginius įamžinusios ekspozicijos fone, palikti savo autografus ir palinkėjimus būsimiems muzikos barų artojams. Juk parodos stenduose buvo prisiminti ir tie, kurie prieš 85 metus steigė ir puoselėjo muzikos meno ir mokslo leidinį „Muzikos barai“, ir tie, kurie suvokė profesinės bendrystės būtinumą ir telkėsi anuometinės Muzikos draugijos veiklai.

Pažintį su nuveiktais darbais ir organizacijos istorija tęsė išradingi videosiužetai, jie šventiškai papildė koncerto-maratono programą. Milžiniškame ekrane girdėjome ir matėme ne tik istorinius 1936–2016 metų veiklą užfiksavusius dokumentinius kadrus, bet ir girdėjome dabartinių LMS narių pasakojimus apie nuveiktus darbus ir jų prasmę, klausėmės įdomių nutikimų ir sėkmės istorijų. Filmuotus kadrus pildė hole vykstantys pokalbiai, kuriuos publika stebėjo milžiniškame salės ekrane.

Renginį vedė ilgametė LMS bičiulė Janina Pranaitytė, scenoje buvusi ir per pirmąjį „Paradą“ 1997 m., ir pianisto, aktyvaus LMS nario Jurgio Bialobžeskio (1938–2008) sūnus aktorius Andrius Bialobžeskis. Hole šventės svečius kalbino ilgamečio LMS prezidento Rimvydo Žigaičio (1933–2010) anūkė Kotryna Nekrošiūtė. Regis, viskas, kas tądien vyko, liudijo kartų sugyvenimą, patirties perimamumo ir bičiulystės svarbą.

Su LMS veikla Klaipėdoje supažindino sąjungos tarybos narė Inga Maknavičienė; apie sėkmę kalbėjo LMS narys, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovaujantis dainininkas ir kompozitorius Jonas Sakalauskas; apie bendradarbiavimą su LMS ir patirtį rengiant Birštono vasaros menų akademiją mintimis dalinosi renginio globėja Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė; akademijos reikšmę Birštono meno mokyklai ir jos moksleiviams pabrėžė mokyklos direktorė Laimutė Raugevičienė; tarptautinė LMS veikla (nuo 2012 m. LMS yra Europos kamerinės muzikos mokytojų asociacijos (ECMTA) narė) buvo pristatyta padedant Estijos muzikos ir teatro akademijos profesorei ir ECMTA prezidentei Marje Lohuaru; ilgametė LMS bendražygė Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklos direktorė Rima Zuozienė džiaugėsi daug metų trunkančiu bendradarbiavimu ir intensyviu koncertiniu gyvenimu Biržuose, prasidėjusiu dar tais laikais, kai Lietuvos nacionalinei filharmonijai vadovavo Rimvydas Žigaitis (1963–1986).

Vaizdinę renginio dalį parengė siužetų autorė ir montažo režisierė Raimonda Katiliūtė. Režisierė Asta Einikytė vaizdą, muziką, filmuotą medžiagą ir gyvus interviu pateikė kaip žaižaruojantį, dėmesį kaustantį kaleidoskopą.

Kaip visada išskirtinis koncertinis maratonas, trukęs keturias valandas, pristatė visą būrį žymiausių Lietuvos atlikėjų ir kolektyvų, ištikimų renginio dalyvių, džiuginusių profesionalumu ir pakylėtai atlikusių šviečiamąją misiją. Juk šio renginio idėja – supažindinti klausytoją su kuo plačiausia muzikinio gyvenimo panorama. Į koncertą susirinkę kolegos ir svečiai, pilna salė klausytojų nesiskirstė iki vėlumos.

Koncerte-maratone skambėjo daugybė solinės, chorinės, kamerinės ir simfoninės muzikos: Lino Rimšos „Gloria“ ir „Sanctus“ iš Lietuviškų mišių, Eduardo Balsio Sutiktuvių maršas ir Rauda iš baleto „Eglė žalčių karalienė“ smuikui ir fortepijonui, Boriso Borisovo „Senasis Vilnius“, Anatolijaus Šenderovo Trys miniatiūros iš Keturių miniatiūrų ciklo violončelei ir fortepijonui, Audronės Žigaitytės „Barkarolė“ liaudies instrumentų ansambliui, Jurgio Juozapaičio „Nuotaika“ iš ciklo „Trys nuotaikos“, Tauro Adomavičiaus „Fantazija“ varinių pučiamųjų kvintetui, Mikalojaus Noviko „Ne mums“, „Dainuokim po du“, užsienio kompozitorių kūriniai.

Dainavo solistai Joana Gedmintaitė, Vytautas Juozapaitis ir Mykolas Natalevičius (atlikęs dvi arijas iš savo operos „Galinė linija“), choras „Brevis“ (meno vadovas ir dirigentas Gintautas Venislovas), vokalinis ansamblis „Jazz Island“ (vadovas Artūras Novikas) ir Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Vaclovas Augustinas) – puikūs, savito braižo solistai ir vokalo kolektyvai.

Fortepijoninis Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto duetas paskambino Gustavo Holsto „Marsą“ iš ciklo „Planetos“, Egidijus Buožis pateikė ne mažiau virtuozišką improvizaciją. Ryškus lyrinis pirmosios dalies akcentas buvo violončelininkės Ramutės Kalnėnaitės atlikta įdomi Gasparo Cassado Siuitos violončelei solo Nr. 3 trečioji dalis, sutviskėjo Sostinės vario kvintetas (vadovas trimitininkas Algirdas Januševičius) ir efektingas mušamųjų ansamblis „Giunter Percussion“ (vadovas Pavelas Giunteris).

Pasirodė daug kamerinės muzikos kolektyvų: Ingridos Armonaitės (smuikas) ir Indrės Baikštytės (fortepijonas) duetas, fortepijoninis trio „Musica camerata Baltica“ (pianistas Leonidas Melnikas, smuikininkas Borisas Traubas ir violončelininkas Valentinas Kaplūnas), Rimanto Armono (smuikas) ir Irenos Uss (fortepijonas) duetas, liaudies instrumentų ansamblis „Vaivora“ (vadovė Lina Naikelienė), fortepijoninis trio „FortVio“ (pianistė I. Baikštytė, smuikininkė Ingrida Rupaitė ir violončelininkas Povilas Jacunskas), fortepijoninis trio „Kaskados“ (pianistė Albina Šikšniūtė, smuikininkė Rusnė Mataitytė ir violončelininkas Edmundas Kulikauskas). Koncerto pradžioje galingai skambėjo Lietuvos kariuomenės orkestras (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas), antroje dalyje griežė Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus), be kitų kūrinių, pateikęs Frédérico Bonzono pastoralinę sceną „En Ardennes“ obojui ir kameriniam orkestrui (aranžuotės autorius ir solistas – Robertas Beinaris).

Pasibaigus iškilmingam koncertui šventės meno vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė paskelbė „Auksinio disko 2016“ laureatus. Jais tapo Lietuvos kariuomenės orkestras, dirigentas, kompozitorius, ilgametis LRT lengvosios muzikos orkestro vadovas Jaroslavas Cechanovičius, tarptautinių konkursų laureatas pianistas Lukas Geniušas ir dainininkas Almas Švilpa.

Turbūt sunku pervertinti kompozitorės, pedagogės (LMTA docentės), Muzikų sąjungos prezidentės ir solidžių šiandienos „Muzikos barų“ „architektės“, kritikės ir kompaktinių plokštelių leidėjos, įvairių muzikinio švietimo projektų iniciatorės ir organizatorės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės indėlį į akademinės muzikos sklaidą, jos energingus užmojus tęsiant tiek šviesaus atminimo tėvelio Rimvydo Žigaičio darbus, tiek formuojant naujas kryptis profesiniuose muzikų baruose. Šventės metu ji buvo apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, kurį įteikė kultūros ministras Šarūnas Birutis. Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas muzikei skirtas už bendruomeniškumo stiprinimą, pedagoginę veiklą, asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką bei nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.

Scenoje skambėjo Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ministro pirmininko Audriaus Butkevičiaus sveikinimai. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pasveikino Lietuvos kariuomenės orkestrą ir jo kapelmeisterį Egidijų Ališauską.

Simboliškai šventę užbaigė Šv. Kristoforo orkestro kartu su „Jauna muzika“ atliekamas G. F. Händelio „Halellujah“, tarsi sugrąžinęs pirmųjų „Paradų“ nuotaiką – šis kūrinys ne vienus metus vainikuodavo iškilmingą renginį diriguojant Sauliui Sondeckiui (1928–2016). Kaleidoskopu ekrane skriejo buvusių švenčių fragmentai, užfiksuoti fotografų Algio Rakausko, Michailo Raškovskio (1959–2009), Dmitrijaus Matvejevo ir Martyno Aleksos. Simboliškai su paskutiniais muzikos garsais nuotraukų kaleidoskopas sustojo ties 1997 metų šventės baigiamąja akimirka: G. F. Händelio „Halellujah“ gieda „Jauna muzika“, chorui ir Lietuvos kameriniam orkestrui diriguoja Saulius Sondeckis...

Tris jubiliejus sujungusi šventė buvo įspūdinga. Ugnies fakelai, pasitikę ir išlydėję publiką Lietuvos nacionalinės filharmonijos prieigose, raudoni kilimai ir paroda hole, įspūdingas scenos dekoras, apšvietimas ir milžiniškas ekranas, istoriniai siužetai, šiandienos pokalbiai ir tikrų profesionalų atliekama muzika. Vėl tą vakarą scenoje buvusius atlikėjus skaičiavome šimtais, o išskirtiniu XX šventės bruožu galima vadinti itin gausiai skambėjusią lietuvių kompozitorių muziką.

Tokią šventę surengti įmanoma tik ilgus metus puoselėjant bičiulystę su LRT, Lietuvos nacionaline filharmonija, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondu, UAB „BOD Group“, UAB „Taurakalnis“, kitais nuoširdžiais talkininkais.

 

Traviata