Popmuzika su perukais

2016 Nr. 11–12 (466–467), Asta Vaitkevičiūtė-Skliutė

Pilnutėlė Šv. Kotrynos bažnyčia lapkričio 13-osios vakarą sulaikiusi kvapą klausėsi naujo, nematyto ir negirdėto Lietuvoje projekto „Popmuzika su perukais“. Kas gali būti įdomaus, kai scenoje stovi tik klavesinas ir netrukus pasirodys styginių kvartetas – aišku, kad bus atliekama senoji muzika.

Mes, lietuviai, nesame pernelyg išprusę senosios muzikos žinovai ir dideli jos gerbėjai. Norint suprasti ir pamilti tokią muziką, suvokti jos tobulumą ir genialumą, būtina ne tik susipažinti su pagrindiniais jos principais, bet ir daug klausytis. Įprotis – šventas dalykas, kuo daugiau muzikos klausaisi, tuo ji tampa gražesnė, įdomesnė ir priimtinesnė. Taigi buvo sumanytas projektas, kaip po truputį, lengvai ir neskausmingai pripratinti publiką prie senosios muzikos. Pirmajame projekto koncerte skambėjo daugeliui gerai žinomos populiarių dainų melodijos, tačiau Vitalijus Neugasimovas, panaudojęs polifoniją, stilingus pagražinimus ir kitus klasikinei muzikai būdingus elementus, sukūrė joms aranžuotes, puikiai išryškinančias užkoduotą klasikinį pradą. Šiomis aranžuotėmis jis įrodė, kad lengvoji muzika yra kilusi iš akademinės ir kad joje taip pat jaučiama tradicija, siejanti su praeitimi. Koncerte, žinoma, nebuvo jokių perukų, nors būtent šis žodis projekto pavadinime galėjo suklaidinti ir sukelti nepageidaujamą reakciją. Bet tai tik vaizdinga aranžuotojo ir kompozitoriaus bei koncerto vedėjo V. Neugasimovo pasirinkta aliuzija į tuos laikus, kai instrumentinės ir vokalinės muzikos atlikėjai ir klausytojai dėvėdavo perukus. Pasirodo, ir šiuolaikinė populiarioji muzika gali būti su „perukais“: ne taip jau smarkiai skirtis nuo senosios klasikinės muzikos ir skambėti ne ką blogiau.

Projektas sujungė iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus: toje pačioje scenoje vienu metu skambėjo popsas ir senovinė klasikinė muzika, joje susitiko du jauni, labai talentingi skirtingų muzikinių stilių dainininkai Ilona Pliavgo ir Dainotas Varnas.

Koloratūrinis sopranas Ilona Pliavgo, neseniai baigusi klasikinio dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jau yra laimėjusi ne vieną tarptautinį konkursą, spėjusi išbandyti jėgas televizijos šou „Lietuvos balsas“, dabar skinasi kelią į didžiąsias pasaulio scenas. Dainotas Varnas, dainavimo įgūdžių įgavęs berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, intensyviai kopia į populiariosios muzikos viršūnes, dalyvauja daugelyje TV projektų ir konkursų, jo atliekamos dainos vis ilgiau laikosi radijo stočių topuose. Abiejų solistų jautrūs ir lankstūs išskirtinio grožio balsai duete skambėjo taip darniai, kad negalėjai pastebėti klasikinės ir populiarios muzikos atlikėjų išsilavinimo skirtybių. Ilona lengvai persikūnijo į popmuzikos karalienę, primindama žymiąją Sarah Brightman, o Dainotas meistriškai prisiderino prie jos, tad dueto atliekamas suomių roko grupės „The Rasmus“ kūrinys „April in October“, britų žvaigždės Stingo „Shape of My Heart“, amerikiečių dueto Lindos Ronstadt ir Aarono Nevilleˊio „Donˊt Know Much“ skambėjo nepaprastai jaukiai ir subtiliai.

Koncertą pradėjo V. Neugasimovo „Ballad for Robin“, ją gotikine arfa skambino senosios muzikos atlikėja Ieva Baublytė, A. Rodionovo ir B. Tichomirovo „Baroko“, Erico Claptono „Tears in Heaven“ aranžuotes paįvairino išilginės fleitos melodijos.

Styginių kvartetas „Chordos“ (Robertas Bliškevičius, Ieva Sipaitytė, Laura Uznytė ir Vita Šiugždinienė) griežė beveik visus vakare skambėjusius kūrinius, atidžiai įsiklausydami į kiekvieną niuansą, girdėdami visus solistų atokvėpius ir klavesino treles. Kvartetui ši muzika tikriausiai nebuvo labai neįprasta, nes jo repertuare yra ir J. S. Bacho kantata, ir šiuolaikinio kompozitoriaus S. Reicho kūrinių. Solo kvartetas pagriežė Billy Joeo „Lullaby“, „The Beatles“ „Let it Be“, Eltono Johno „Sorry Seems to Be the Hardest Word“ kūrinių aranžuotes ir dvi netikėtas Vitalijaus Neugasimovo kompozicijas – galantišku stiliumi aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Plaukė žąselė“ ir barokinę fugą populiariausios lietuvių liaudies dainos „Du gaideliai“ tema. Pastaroji ypač vaizdžiai pristatė publikai pagrindinius fugos komponavimo principus, net ir šešiametis vaikas išgirdo veidrodinę temos imitaciją, pagrindinei dainelės temai suskambus atvirkščiai. Beje, vaikų koncerte buvo ne tiek ir mažai. Labai sveikintinas požiūris į koncertą įleisti visus klausytojus, neišskiriant jokių amžiaus grupių. Jei nuo mažų dienų vaikus pratinsime prie įvairios muzikos, padėsime pamatus giliam, rimtam jos suvokimui.

Muzikos instrumentų meistro Dainiaus Sverdiolo klavesinas buvo tikra scenos puošmena. Būtent šio instrumento skambesys labiausiai priminė senovinę muziką, kartu suteikdamas konkretumo ir netgi atlikdamas perkusijos funkciją. Turėjome progą įsitikinti, kaip ypatingai gali skambėti klavesinu atliekamas džiazas – Barto Howardo standartas „Fly Me to the Moon“, kurį paskambino Vytautas Dovydauskis.

Skaidrus it krištolas Ilonos balsas nuskaidrino „The Bangles“ kūrinį „Eternal Flame“, Natalie Cole „Miss You Like Crazy“. Tik angliškai dainuoti leidžiama, bet kitaip aranžuoti neuždrausta Erico Claptono „Tears in Heaven“ skambėjo pritariant klavesinui ir fleitai. Spindinčias koloratūrines viršūnes Ilona atskleidė „ABBA“ dainoje „Gimme! Gimme! Gimme!“

Dainoto Varno atliekamos dainos – Billy Joelo „And So it Goes“, Georgeˊo Bensono „Nothingˊs Gonna Change My Love for You“, „Chicago“ „Hard To Say Iˊm Sorry“ atskleidė jaunojo dainininko talentą ir meistriškumą, senos dainos skambėjo naujai kitoje erdvėje, kitame laike ir kitoje muzikinėje dimensijoje.

Subtilus, taiklus šio projekto meno vadovo, idėjos autoriaus, aranžuotojo, kompozitoriaus, pianisto, klavesinininko ir dainininko, vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“ meno vadovo humoras pristatant kūrinius ir bendraujant su publika rado atgarsį klausytojų širdyse. Šįkart visos dainos buvo lyriškos ir romantiškos, bet po 10 metų Vitalijus pažadėjo pristatyti technomuziką, žinoma, senoviniu stiliumi. Kas pasakys, kad tai neįmanoma?

 

 

 

Traviata