Violeta Urmana – UNESCO menininkė taikai

2016 Nr. 11–12 (466–467), Daiva Tamošaitytė

Spalio 30 d. Nacionalinėje filharmonijoje vyko iškilmingas minėjimas ir koncertas, skirtas Lietuvos įstojimo į UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) 25-mečiui. Labdaros koncerto metu surinktos lėšos bus skirtos Afrikos mergaičių lavinimui.

Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininko Romo Pakalnio, ketvirtį amžiaus Lietuva yra aktyvi UNESCO narė. Per tą laiką į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas Vilniaus istorinis centras (1994), Kuršių nerija (2000),  Kernavės archeologinė vietovė (2004), Struvės geodezinis lankas (2005), Trakų istorinis nacionalinis parkas įrašytas į Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą, prasidėjo tarptautinės konsultacijos dėl moderniosios Kauno architektūros pateikimo UNESCO vertinti. 2008 m. įsigaliojo Nematerialaus žmonijos kultūros paveldo konvencija, bet tarptautinį UNESCO pripažinimą dar anksčiau įgijo kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001), dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2003). Šiandien Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše, be minėtų reiškinių, yra įrašytos lietuvių sutartinės.

UNESCO  minimų sukakčių kalendoriuje jau galime rasti beveik dešimtį Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenybių – Martyną Mažvydą, Kristijoną Donelaitį, Mykolą Kleopą Oginskį, Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Julių Greimą ir kt. Lietuvai aktuali ir UNESCO Programa „Pasaulio atmintis“, nes dar 2009 m. į to paties pavadinimo registrą įrašytas Baltijos kelias, taip pat Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija, kadaise buvusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvu.

Ypač reikšminga buvo pirmosios mūsų ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis veikla. Būtent ji pasiūlė saugoti ne tik materialųjį kultūros ir gamtos paveldą, bet ir nematerialųjį, dvasinį. Daug nuveikė ambasadorė Ina Marčiulionytė, turėjusi galimybių tapti UNESCO generaline sekretore, bet Lietuvos valdžia liepė atsiimti savo kandidatūrą. Kūrybingo darbo Paryžiuje įspūdžiais dar tebegyvena ambasadorius Arūnas Gelūnas.

25-mečio proga minėjimo dalyviams sveikinimą atsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ji padėkojo visiems, kurie saugo ir toliau kuria mūsų kultūros, istorijos ir gamtos vertybes.

Tą vakarą neatlygintinai koncertavo viena ryškiausių operos primadonų Violeta Urmana, kuriai nuo šių metų kovo 7 dienos suteiktas UNESCO menininkės taikai vardas, taip pat italų tenoras Alfredo Nigro ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.

Mecosoprano ir soprano partijas garsiausiose pasaulio scenose atliekanti žvaigždė padainavo princesės de Bouillon ariją iš Francesco Cileaˊos operos „Adriana Lekuvrer“, Fides ariją iš Giacomo Meyerbeerio operos „Pranašas“, Dalilos ariją iš Camilleˊio Saint-Saënso operos „Samsonas ir Dalila“, Didonės ariją iš Hectoro Berliozo operos „Trojėnai“, o A. Nigro – grafo Loriso ariją iš Umberto Giordano operos „Uždrausta meilė“ ir Kavaradosio ariją iš Giacomo Puccini operos „Toska“. V. Urmana vėl stebino sutelktu sceniniu įvaizdžiu, unikalaus tembro skambiu nušlifuotu balsu. Dramatinį talentą solistė visa jėga atskleidė po orkestro atliktos Berliozo operos „Benvenutas Čelinis“ uvertiūros atlikdama ilgą, sudėtingą finalinę sceną iš Richardo Wagnerio operos „Dievų žuvimas“.

V. Urmanos dėka Lietuvos publika nuo 2003 metų kartkartėmis girdi puikų italų tenorą A. Nigro. Jis yra dainavęs Vilniuje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Klaipėdoje diriguojant M. Pitrėnui, Gintarui Rinkevičiui ir Robertui Šervenikui.

Traviata