Fortepijoninis trio „Kaskados“

2017 Nr. 9–10 (476–477), Audronė Nekrošienė

Fortepijoninio trio „Kaskados“ narius Albiną Šikšniūtę (fortepijonas), Rusnę Mataitytę (smuikas) ir Edmundą Kulikauską (violončelė) sieja artima akademinių studijų patirtis – beveik tuo pat metu visi mokėsi Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. 1997 metais jie susibūrė į nuolat koncertuojantį ansamblį. Taip atsirado „Kaskados“ – šiuo metu vienas produktyviausių kamerinių kolektyvų Lietuvoje. Sutelkti savo meistriškumą fortepijoninio trio repertuaro sklaidai – svarbus ir ryžtingas atlikėjų žingsnis, ypač turint mintyje, kad visi jie puoselėja ir kitokio pobūdžio veiklą: muzikavimą solo, įvairių sudėčių kameriniuose ansambliuose, orkestruose (E. Kulikauskas), pedagoginį darbą.

Per 20 gyvavimo metų nuveikta išties daug: ne kartą dalyvauta didžiuosiuose Lietuvos festivaliuose – „Gaidos“, Kristupo vasaros, Thomo Manno, Pažaislio, „Permainų muzikos“, „Iš arti“ ir kituose, taip pat „Didžiajame muzikų parade“, gastroliuota Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Japonijoje.

Ypatingas šio trio meninės veiklos ir meistriškumo pripažinimas – 2002 m. pelnyta I premija IX tarptautiniame J. Brahmso kamerinių ansamblių konkurse Austrijoje, viename svarbiausių šios srities konkursų pasaulyje. 2005 m. „Kaskados“ apdovanotos Lietuvos muzikų sąjungos prizu „Auksinis diskas“.

Klasikinė ansamblio sudėtis ir solidūs jo narių akademinio išsilavinimo pagrindai tarsi savaime įpareigojo gilintis į žanro klasiką.

„Trio „Kaskados“ – šiuo metu ­bene vienintelis Lietuvos kamerinis ansamblis, nuosekliai besigilinantis į Vienos klasikų kūrybą, – sako dirigentas prof. Juozas Domarkas. – Pagrojęs pluoštus įvairiausios muzikos ir ypač nemažai šiuolaikinės, kolektyvas pajuto poreikį įsigilinti į atlikėjams naujų meninių iššūkių visuomet pateikiančią klasiką. Grojimo precizika, intonacijos ir štrichų tikslumas, artikuliacijos subtilybės, garso tembras ir gradacija – tai atlikėjo meistriškumo atributai, kuriuos nesunku prarasti, nuolatos negrojant klasikos! Dabartinė muzika neretai leidžia gana drąsiai improvizuoti, mąstyti ne atskirais garsais, o jų sluoksniais ir taip atsisakyti tobulo smulkių detalių pateikimo. Taigi, išstudijavęs ir išmokęs visus Beethoveno fortepijoninius trio, o šiandien studijuodamas Haydno kūrybą, kolektyvas pakilo į dar brandesnę muzikavimo pakopą.“

Ryškus pastarųjų metų „Kaskadų“ veiklos akcentas – pradėtas koncertų ciklas „Visi Josepho Haydno fortepijoniniai trio“. Koncertus dažnai lydi paskaitos apie Haydno gyvenimą ir kūrybą, skaitomi laiškai ir biografijos fragmentai. 2013 m. „Kaskados“ dalyvavo Lietuvos muzikų sąjungos inicijuotame edukaciniame projekte AKIM (Aukštosios kultūros impulsai mokykloms), surengė 11 koncertų-paskaitų „J. Haydnas – didis novatorius, pašėlęs pokštininkas ir Vienos klasikos pradininkas“ Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.

Trio inicijavo projektą, sujungiantį didžiojo klasiko kūrybą (pratęsiant fortepijoninių trio ciklą) su lietuvių autorių premjeromis, inspiruotomis Josepho Haydno muzikos. Tokiu būdu 2015 metais gimė trys premjeros: Vidmanto Bartulio „I like Haydn“, Zitos Bružaitės „Hi, Haydn“ ir Antano Kučinsko „Štai baigiasi Haydno laikas“.

Pavadinimas „Kaskados“ kiekvienam, besidominčiam Lietuvos šiuolaikine muzika, pasufleruos, kad nuo pat pradžių atlikėjams buvo ypač svarbus modernybės dėmuo – tiek formuojant repertuarą, tiek kuriant savo įvaizdį. Beje, ansamblio vardu buvo pasirinktas lietuvių šiuolaikinės muzikos guru Osvaldo Balakausko kūrinio pavadinimas. Šio „elegantiškojo modernisto“ muzika pastebima ne vien trio programose (su pianiste Margrit Julia Zimmermann 1999 m. įrašytas jo autorinis CD), bet ir ansamblio narių solinėje veikloje. Pavyzdžiui, smuikininkės Rusnės Mataitytės repertuare nuolat yra Balakausko Sonata smuikui ir fortepijonui „Kaip marių bangos prisilietimas“, Antroji sonata ir jai dedikuotas Koncertas smuikui. Su šiuolaikine muzika, ne tik lietuviška, Mataitytė ir Edmundas Kulikauskas susitinka muzikuodami ansamblyje „Gaida“, violončelininkas – grieždamas Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre (jis yra violončelių grupės koncertmeisteris), Mataitytė – Kaselyje (Vokietija) drauge su M. J. Zimmermann organizuodama „Kaskadų“ festivalį, o pianistė Albina Šikšniūtė – nuo 1991 m. kasmet dalyvaudama tarptautiniame festivalyje „Ost-West Musikfest“ (Austrija), kur ji kaip solistė ir kamerinių ansamblių dalyvė yra atlikusi ne vieną austrų kompozitorių kūrinių premjerą.

Trio „Kaskados“ turi savitą požiūrį į šiuolaikines partitūras, jas interpretuoja pasitelkdamas precizišką techniką ir romantinę pasaulėjautą. Iš to gimsta gyvas muzikavimas, aprėpiantis emocinio polėkio, tembrinio įtaigumo bei logiškos formos sampratą. „Kaskadų“ muzikantai neslepia savo ištikimybės romantinei pasaulėjautai, ja pulsuojančios muzikinės kūrybos estetikai, tačiau ypač rūpestingai puoselėja šiuolaikinę lietuvių muziką ir nemažai energijos skiria jos sklaidai: kasmet parengia naujų dabarties autorių opusų, dažniausiai inicijuoja ir jų sukūrimą.

Naujausia, kolektyvo 20-mečiui skirta premjera – lietuvių kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo Koncertas fortepijoniniam trio ir orkestrui.

Ansamblis linkęs į meninius eksperimentus: Kristupo vasaros festivalyje lietuviškos muzikos programai papildomą intrigą suteikė žymaus lietuvių dailininko Stasio Eidrigevičiaus tapybos improvizacija scenoje, o teatrališką Vidmanto Bartulio muziką autorinio vakaro Šv. Kotrynos bažnyčioje metu „Kaskados“ atliko dalyvaujant multimedijos menininkams Sauliui Valiui ir Daumantui Plechavičiui.

Vertindami „Kaskadų“ atlikėjų profesionalumą, meninę vaizduotę ir kūrybiškumą, specialiai šiam trio kūrinių yra parašę kompozitoriai Loreta Narvilaitė, Jurgis Juozapaitis, Vidmantas Bartulis, Algirdas Martinaitis, Osvaldas Balakauskas, Ramūnas Motiekaitis, Sadie Harrison, o Arvydas Malcys, Feliksas Bajoras, Bronius Kutavičius ir Anatolijus Šenderovas kai kuriuos anksčiau sukurtus opusus pritaikė fortepijoninio trio sudėčiai.

Išskirtinė bičiulystė „Kaskadas“ sieja su kompozitore Sadie Harrison, kurios kūrinius trio įrašė NMC (Anglija) išleistoje kompaktinėje plokštelėje. Įstabu tai, kad Didžiojoje Britanijoje gyvenanti iš Australijos kilusi kompozitorė savo kūriniuose cituoja lietuvių liaudies dainų melodijas. Ji yra jautriai perpratusi ne tik liaudiškas intonacijas, bet ir tautos charakterį, todėl muzikoje kuria autentišką nuotaiką.

Tarp daugybės vertingų įrašų išsiskiria Osvaldo Balakausko ir septynių lietuvių kompozitorių kūrinių plokštelės (pirmąją išleido ASV (Anglija), antrąją ­– Lietuvos muzikos informacijos centras). 70 minučių trukmės 2009 m. išleistoje plokštelėje – Felikso Bajoro „Momenti sacri“ (2001), Algirdo Martinaičio „Emmaus“ (2006), Anatolijaus Šenderovo „Giesmė ir šokis“, Jurgio Juozapaičio „Mėnulio šviesa“, Loretos Narvilaitės „Kai liepto nebus pereisiu upę“, Vidmanto Bartulio „Trečiasis greitasis, arba Glinkos ir Nemirovičiaus-Dančenkos kelionė traukiniu iš Sankt Peterburgo į Maskvą“ (2008), Broniaus Kutavičiaus „Aštuonios Stasio miniatiūros“ (2002). Daugiau kaip pusė plokštelės kūrinių skirti ar redaguoti „Kaskadoms“. Nestebina, kad ansamblis ryžosi įrašyti visiškai skirtingo stiliaus kalbėsenas. Klausydamasis šios plokštelės, pirmiausia grožiesi amato dalykais, trio ansambliškumu ir moderniosios muzikos grojimo patirtimi, mąstymu šiuolaikinės muzikos prasmėmis. Tai negali neišauginti atpažįstamos trio interpretacijos. „Šie visą pasaulį išmaišę atlikėjai bene ryškiausiai ir tvirčiausiai Lietuvoje yra perėmę transparentišką jauseną. Šia skaidria, mandagia, jausmą prilaikančia nuostata nuspalvinta visa plokštelėje skambanti muzika, kas savo ruožtu jai suteikia tarsi dar gaivesnio naujumo,“ – įspūdžiais dalijosi muzikologė Rita Nomicaitė.

Dar viena pastarųjų metų fortepijoninio trio „Kaskados“ veiklos sritis – narystė Lietuvos ansamblių tinkle (LAT). Tai – užsienyje veiklą plėtojančio kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako sumanyto unikalios, pagal poreikį kintančios sudėties kolektyvas. LAT siekia remti ir populiarinti naująją lietuvių kompozitorių muziką, periodiškai Lietuvos auditorijai pristatyti įdomiausias užsienio moderniosios muzikos kryptis ir kūrėjus. Įgyvendinant LAT projektus atlikti ir įrašyti Vykinto Baltako, Matthiaso Pintscherio, Wolfgango Rihmo, Boriso Lyatoshinskio, Philipo Cashiano, Johno Woolricho kūriniai.

2014–2015 metais LAT pastangomis išleistos 4 šiuolaikinės muzikos kompaktinės plokštelės su fortepijoninio trio „Kaskados“ įrašais: „Horizontai 2009–2014“ (O. Balakauskas, V. Baltakas, M. Pintscher, W. Rihm, 2015 m.), „Contemporary music series: Lithuania“ (V. Baltakas, J. Repečkaitė, V. Germanavičius, 2016 m.), „Ukrainos šiuolaikinė muzika“ (Boris Lyatoshinsky, 2016 m.), „Šiuolaikinės muzikos serija: Jungtinė Karalystė“ (Philip Cashian & John Woolrich, 2016 m.).

2017 metais fortepijoninio trio „Kaskados“ kūrybinės veiklos 20-mečiui pažymėti buvo skirti du labai ryškūs koncertai, kurie tapo ne tik ansamblio brandos ir meistriškumo įrodymu, bet ir trijų be galo įspūdingų premjerų gimimo metais. Visi trys kūriniai – Anatolijaus Šenderovo Koncertas fortepijoniniam trio ir simfoniniam orkestrui, Loretos Narvilaitės kūrinys fortepijoniniam trio ir styginių orkestrui „Mano erdvės aplenkia industrinio liūdesio miestus“, Ryčio Pauliaus Juškaičio Pjesė fortepijoniniam trio ir styginių orkestrui „Supernova“ – buvo audringai sutikti klausytojų bei muzikos kritikų.

2017 metais įrašyta ir paruošta leidybai nauja „Kaskadų“ kompaktinė plokštelė su J. Haydno, E. Granados ir A. Chačaturiano kūriniais.

„Kaskadų“ įrašų gausu Lietuvos radijo fonduose, ansamblio koncertus transliavo ir įrašė LRT bei Lenkijos televizijos, LRT radijas, Eurovizijos radijas.

Fortepijoninis trio „Kaskados“ yra tarp pretendentų gauti 2017 m. Nacionalinę kultūros ir meno premiją.

 

 

MUZIKAI APIE „KASKADAS“

 

Fortepijoninis trio „Kaskados“, šiemet atšventęs kūrybinės veiklos 20-metį, vertai priskirtas prie Lietuvos kamerinės muzikos elito. Ansamblis yra pasirinkęs bekompromisį, nepataikūnišką, konceptualų kūrybos kelią. Klasikiniai, romantiniai kūriniai ir šiuolaikinė muzika – šio kolektyvo skiriamasis bruožas. Glaudaus bendradarbiavimo su kone visais Lietuvos kompozitoriais rezultatas – daugybė premjerų, įrašų, poližanrinių projektų. „Kaskados“ man asocijuojasi su perestroikos kartos vienminčių sambūriu, savo unikalią studijų, solinę, pedagoginę ir orkestrinę patirtis pavertusiu tuo, kas labai vertinga – aktualiąja muzika.

 

Modestas Pitrėnas, dirigentas,
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

 

Kaskadų“ muzikantai – nuostabios kūrybinės asmenybės. Jų koncertinio gyvenimo ritmas yra labai aktyvus. Ypač gerbiu šį ansamblį dėl to, kad didelę kūrybinės energijos dalį jis skiria šiuolaikinei lietuvių muzikai, dažnai inspiruodamas naujus opusus.

Bendradarbiaujant su Rusne, Albina ir Edmundu atsirado net keturi mano kūriniai.

Trio interpretaciniam braižui būdingas išraiškingas ansambliškumas, darni garso visumos pajauta, puiki stilistinė orientacija. „Kaskados“ neabejotinai nusipelnė Nacionalinės premijos.

 

Loreta Narvilaitė, kompozitorė
 

Fortepijoninio trio „Kaskados“ kūrybinį braižą ir stilių nepaprastai tiksliai atspindi pavadinimas: meistriškumo viršūnę pasiekę pianistė Albina Šikšniūtė, smuikininkė Rusnė Mataitytė ir violončelininkas Edmundas Kulikauskas, rengdami šiandienos autorių premjeras, kaskart nebijo kristi į nežinią. Kad paskui dar labiau sublizgėtų, kad jų repertuaras ir grojimo maniera nušvistų naujomis spalvomis. Visi trys muzikai yra nuolatiniame kūrybos procese: muzikuodami ne tik drauge, bet ir solo ar kitų ansamblių sudėtyse, ugdydami jaunuosius muzikus jie nuolatos ieško ir randa vis naujų išraiškos galimybių, dar platesnių kūrybos erdvių.

 

Anatolijus Šenderovas, kompozitorius,
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

 

Fortepijoninis trio „Kaskados“ visada sukuria šventę. Tai stabilus ansamblis, ir eidamas į jo koncertą iš anksto žinai patirsiantis džiugesį. Ne kaip momentinę emociją, bet tokią, kuri ilgam įkrauna sielą.

Svarbiausias trio uždavinys – atrasti ir perteikti kūrinio gyvybinę energiją. Ar grotų Vienos klasikų, ar romantikų opusus, ar 20–21 a. įvairių krypčių muziką. Ypač – ruošiant lietuvių autorių kūrinių premjeras.

Ryškiausi „Kaskadų“ interpretacijų bruožai – natūrali tradicijų ir modernumo samplaika, išmanymu ir jautrumu grindžiamas puikus skonis bei iš jo kylanti elegancija, sąžiningumas, artistiškumas.

Ansamblis – tikras Lietuvos muzikos patriotas, jis be atvangos atlieka visą kūrinio būties ritualą: inspiruoja jo gimimą, premjerą, užtikrina sceninio gyvenimo tąsą, įamžinimą įrašuose.

Mūsų muzikos kultūros horizontuose „Kaskados“ – švariausios dvasios, itin estetiškos jausenos ansamblis.

Rita Nomicaitė, muzikologė

 

„Kaskados“? Tai yra nuostabu, puiku, stilinga! Kiekvienas, išgirdęs pirmuosius šio trio akordus, tampa besiliejančios muzikos vergais, narkomanais, jiems to grojimo norisi klausytis be paliovos... Labai norėčiau, kad paskutinėmis mano gyvenimo akimirkomis skambėtų „Kaskadų“ atliekama muzika...

Vidmantas Bartulis, kompozitorius,
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

 

Birštono vasaros menų akademija