„Muzika erdvėje“ apnuogino socialines bendruomenių problemas

2017 Nr. 9–10 (476–477), MB inf.

Trečią kartą kūrybinėje platformoje „Muzika erdvėje“ visuomenė turėjo progą iš arčiau susipažinti su keturiomis Vilniaus įvairovę atspindinčiomis bendruomenėmis ir kompozitorių muzikinėmis įžvalgomis apie jas. Susitikimai ir pristatyti kūriniai kėlė smalsumą ir nuostabą, jaudino, atkreipė dėmesį į opias problemas, kvietė atsiverti aplinkai.

„Muzikos erdvėje“ atidarymo popietę totorių (musulmonų šiitų) bendruomenės, mininčios 620 metų gyvenimo Lietuvoje sukaktį, svečiams muftijus Romas Jakubauskas papasakojo apie vietos žmonių istoriją ir islamo religiją, kompozitorės Agnės Matulevičiūtės instaliacija ir muzikinis performansas kvietė apmąstyti dviejų kultūrų bendrystės idėją. Renginys parodė, kad net daugiau nei pusę tūkstančio metų šalia gyvenančių bendruomenių mes nepažįstame ir negalime joms padėti deramai integruotis į sociokultūrinę aplinką. Muzikinis performansas „Keturiasdešimt totorių“ sujungė muftijaus R. Jakubausko atliekamą musulmonų kvietimą maldai – azaną ir Algirdo Janonio birbynės improvizaciją, taip pat garso instaliaciją „Paminklas Vytautui“, sukurtą pagal kompozitorės kūrinį simfoniniam orkestrui. Vakarietiškos grojimo tradicijos ir azano įrašo derinys atskleidė, kiek daug kontekstų galima pamatyti ir išryškinti šiuolaikinės muzikos, meno priemonėmis. Renginyje muftijus sakė, kad bijome to, ko nepažįstame, kad čia jau taip seniai gyvenanti totorių bendruomenė norėtų jaustis visaveriškesne bendros Lietuvos kultūros ir visuomenės dalimi. „Mes esame Lietuvos totoriai – ne Krymo, ne kitų šalių, o Lietuvos“, – pabrėžė Lietuvos muftiato vadovas R. Jakubauskas.

Antrasis „Muzikos erdvėje“ renginys vyko Lietuvos edukologijos universiteto stadione. Kompozitorė Aistė Noreikaitė ir serbų kilmės garso menininkas slapyvardžiu Filtercutter pristatė performansą „Interaktyvūs pasispardymai garsu“ – moterų futbolo akademijos Žalgiris“ sportininkių treniruotės įgarsinimą. Pristatydama bendruomenę akademijos A lygos komandos kapitonė Laura Ruzgutė papasakojo apie treniruočių rutiną ir rungtynes, finansinės paramos ir visuomenės dėmesio moterų futbolui trūkumą, nuoširdžią merginų meilę šiam sportui ir šeimos atmosferą bendruomenėje. Įgarsintos treniruotės metu gyvai atliekama elektroninė muzika ir vyksmas stadione, kompozitorių pasirinktos meninės raiškos priemonės – smuiko ir legendinio žaidimų pulto „Game Boy“ garsai – atskleidė netikėtus kontekstus.

Trečioji kūrybinėje platformoje pristatyta bendruomenė – benamiai, prieglobstį randantys Vilniaus nakvynės namuose. Renginys vyko gana atokioje miesto vietoje – Pavilniuose, Nakvynės namų filiale A. Kojelavičiaus g. Kompozitorė Juta Pranulytė sukūrė muzikinių etiudų ciklą „Giesmės be namų“ pagal nakvynės namų gyventojų dainas ir mintis. Prieš koncertą surengta diskusija „Suprasti benamį: socialinės integracijos keliai“, joje dalyvavo Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis, filialo vedėja Janina Kulienė ir socialinio darbo organizatorė Ana Lyčkovskienė. Kaip teigė direktorius, išsivysčiusiose Europos šalyse panašios įstaigos įkurdinamos miestų centruose, kad tiems, kuriems prireikia pagalbos, būtų patogu pasiekti įstaigą, gauti kitas socialines paslaugas, o mūsų visuomenė mano, jog tokias įstaigas reikia kelti į miškus už miesto. Vienas iš nakvynės namų gyventojų diskusijoje teigė, kad ši problema atspindi valstybės požiūrį į žmogų. „Aš buvęs sportininkas, čia esu laikinai dėl tam tikrų aplinkybių. Valstybė nusisuka nuo žmonių, kurie dirbo, užsidirbo pensiją, ir tai yra baisu, tragedija. Nereikia tų žmonių smerkti“, – susigraudinęs kalbėjo vyriškis. Po diskusijos skambėjo muzikiniai etiudai – nakvynės namų gyventojų dainos ir savos kūrybos tekstai kartu su Jutos Pranulytės sukurtomis improvizacijomis mušamiesiems (Dominykas Snarskis) ir saksofonui (Kazimieras Jušinskas). Kaip sakė kompozitorė, performansas atskleidė paprastų, nuoširdžių ir kūrybingų nakvynės namuose gyvenančių žmonių asmenybes.

Šių metų „Muziką erdvėje“ vainikavo kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos nariais sukurta mobili muzikinė interakcija eMigracija, atskleidžianti neįgalių žmonių didelės emigracijos dėl kitose šalyse šiai socialinei grupei užtikrinamų geresnių gyvenimo sąlygų problematiką. Link Vilniaus geležinkelio stoties patraukusi procesija ir atsisveikinimo koncertas išlydint keliaujančius traukiniu – lyg alegorija, atspindinti ir neįgaliųjų bendruomenėje vyraujančias nuotaikas, ir visuomenės atsiribojimą nuo socialiai silpnesnių asmenų, neretai tik paviršutinišką atjautą jiems. Prieš koncertą Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė papasakojo apie organizacijos veiklą bei problemas, su kuriomis šiandien susiduria bendruomenės nariai, kompozitorė S. Dikčiūtė surengė atvirą muzikos terapijos sesiją, atskleidė galimybes muzikos, tarpdisciplininio meno, kūrybos priemonėmis ne tik užtikrinti jautrios socialinės grupės emocinę sveikatą, integraciją į visuomenę, bet ir prisidėti prie sunkių ligų ir fizinių sutrikimų gydymo.

Vienas iš „Muzikos erdvėje“ organizatorių, viešosios įstaigos „Meno genas“ vadovas Matas Drukteinis teigia, kad ši kūrybinė platforma yra išskirtinė lyginant su kitais šiuolaikinės muzikos ar meno renginiais, nes čia itin svarbus socialinis aspektas: „Augančio nepakantumo tautinėms, religinėms bendruomenėms, empatijos trūkumo ir įvairių mažumų bei socialinę atskirtį patiriančių žmonių vangios integracijos fone projektas „Muzika erdvėje“ kviečia geriau suprasti aplinką, pažinti ją padedant šiuolaikinės muzikos priemonėms ir išsklaidyti savo baimes, atrasti toleranciją ir permąstyti savo vertybines nuostatas. „Muzikos erdvėje“ idėja Lietuvai: puoselėdami progresyvią kultūrą ir vertindami jos įvairovę, kurkime laisvą, atvirą ir emociškai išsilavinusią tautą.

Kūrybinė platforma „Muzika erdvėje“ (projektą remia Lietuvos kultūros taryba) nagrinėja vietos ir visuomenės santykį su muzika bei garsu. Per trejus metus kompozitoriai įgarsino tokias Vilniaus vietas kaip Swedbank administracinį pastatą, Valdovų rūmus, Halės turgų ir kitas erdves.

Birštono vasaros menų akademija