Vargonų vasara: įspūdžiai, istorijos ir nerimas

2017 Nr. 9–10 (476–477), Tomas Bakučionis

Paskutinė rugpjūčio savaitė Vilniuje buvo paženklinta vargonų kultūros ženklu. 31 d. Nacionalinė vargonininkų asociacija (NVA) užbaigė vasaros vargonų koncertų ciklą „Vox organi Cathedralis“ – kiekvieną ketvirtadienį 12 val. miesto svečiai ir vilniečiai buvo kviečiami atsikvėpti tarp dienos rūpesčių ir pusvalandį pasiklausyti vargonų muzikos puikioje Arkikatedros bazilikos erdvėje. Iš viso NVA, bendradarbiaudama su Vilniaus arkivyskupijos kurija, šią vasarą Arkikatedroje bazilikoje surengė 12 koncertų, juose pasirodė 16 vargonininkų; visi jie grojo pro bono, t. y. be jokio atlygio, o NVA šį ciklą organizavo be jokios paramos, tik savo turimais kukliais ištekliais.

Birželio 8 d. pirmajame ciklo koncerte Arkikatedroje bazilikoje dar buvo nemažai tuščių vietų, bet paskutiniame, rugpjūčio 31-osios, koncerte bažnyčia buvo pilnutėlė. Arkikatedros klebonas Virginijus Česnulevičius, džiaugdamasis tokiu bendruomenės susidomėjimu ir dėkodamas vargonininkams, pusiau rimtai ragino ciklą pratęsti dar bent mėnesiui. Koncertų klausytojai turėjo galimybę išgirsti ryškiausių vargonų muzikos autorių J. S. Bacho, D. Buxtehude´s, N. Bruhnso, J. Pachelbelio, G. Muffato, W. A. Mozarto, J. G. Rheinbergerio, M. Regerio, J. P. Sweelincko kūrybą.

Klausytojai ir patys vargonininkai džiaugėsi ir Arkikatedros vargonais, kuriuos 2015 metais latvių Ugalės vargonų dirbtuvės iš pagrindų atnaujino, perintonavo, todėl dabar instrumentas skamba dar tauriau, atskleisdamas geriausias tembrines savybes. Skaitytojams priminsiu, kad 1946 metais sovietų valdžiai uždarius Arkikatedrą, jos XIX a. pabaigoje pastatyti meistro Juozapo Radavičiaus vargonai buvo suniokoti. Prof. Leopoldo Digrio iniciatyva ir rūpesčiu 1969 metais plačiai žinoma Vokietijos įmonė „Alexander Schuke Orgelbau Potsdam“ pastatė naujus vargonus, į juos įmontavo ir išlikusius Radavičiaus vargonų medinius vamzdžius. Arkikatedros vargonai, pagal dydį ketvirti Lietuvoje, turi 49 registrus, 3 manualines ir pedalinę klaviatūras. Akį traukia prabangus XIX a. pradžiai priskiriamas neobarokinis-rokokinis fasadas, išpuoštas paauksuotais drožiniais, karaliaus Dovydo, grojančio arfa, amūro ir angelų skulptūromis.

Paskutinę rugpjūčio savaitę buvo surengti tradiciniai vargonininkų meistriškumo kursai – Vargonų vasaros akademija. Nuo 2005 m. vykstančiuose kursuose yra dėstę žymiausi pasaulio vargonininkai: Diuseldorfo (Vokietija) aukštosios muzikos mokyklos profesorė Almut Rössler, Heidelbergo ir Frankfurto (Vokietija) aukštųjų muzikos mokyklų profesorius dr. Martinas Sanderis, Štutgarto (Vokietija) aukštosios muzikos mokyklos profesoriai dr. Ludgeris Lohmannas ir Hansas Martinas Corrinthas, Bazelio (Šveicarija) „Schola Cantorum“ profesoriai Guy Bovet ir Lorenzo Ghielmi, Kanados McGillo universiteto (Monrealis) profesorius Hansas-Ola Ericssonas. Šiųmetėje IX akademijoje kursus vedė plačiai žinomas olandų vargonininkas Pieteris van Dijkas, Amsterdamo konservatorijos ir Hamburgo aukštosios muzikos mokyklos profesorius, Alkmaro miesto Didžiosios Šv. Lauryno bažnyčios vargonininkas. Profesorius P. van Dijkas yra Olandijos vargonų festivalio, Alkmaro vargonų akademijos ir A. Schnittgerio tarptautinio vargonininkų konkurso meno vadovas, vienas iš tarptautinio projekto „European Cities of Historic Organs“ (ECHO) iniciatorių ir vadovų. Jis koncertuoja ir veda meistriškumo kursus Europos šalyse, JAV, Japonijoje, yra daugelio prestižinių tarptautinių konkursų žiuri narys. Nuo 2017 m. studijai „DMP Records“ P. van Dijkas pradėjo įrašinėti visą J. S. Bacho vargoninę kūrybą („BACH. Complete Organ Works“). Pirmasis dvigubas CD albumas pasirodė šių metų birželį.

Lietuvoje Pieteris van Dijkas lankėsi pirmą kartą ir liko sužavėtas Vilniumi, miesto architektūra. Profesorius aplankė ir žymiausius istorinius Vilniaus vargonus Šventosios Dvasios (Dominikonų) bažnyčioje, kuriuos 1776 metais įrengė žymus vargonų meistras Adamas Gottlobas Casparini. Tai vienintelis pasaulyje išlikęs tokio dydžio šio meistro darbas. Tačiau profesorius prisipažino, kad jį nustebino siaubingas vaizdas. Jis kone pravirko, kai pamatė, kad instrumentas iki šiol nesutvarkytas, vamzdynas nežinia kur išneštas. Pasak profesoriaus, tai vienas geriausių baroko laikotarpio vargonų pavyzdžių. „Ar jūs suvokiate, kokį meno šedevrą turite?“, – klausė prof. P. van Dijkas. Jo manymu, atgaivinti Casparini vargonai taptų unikaliu kultūrinio turizmo objektu pasauliniu mastu.

2004 metais Geteborgo (Švedija) vargonų meno centro „GO ART“ iniciatyva buvo pradėti išsamūs Vilniaus Casparini vargonų tyrimai ir dokumentavimas. Šio projekto tikslas buvo visiškai atkurti instrumentą ir pastatyti identišką šių istorinių vargonų kopiją. 2008 metais tiksli Vilniaus vargonų kopija buvo pastatyta Kristaus bažnyčioje Ročesteryje (Niujorko valstija, JAV). Vilniaus Casparini vargonų „klonas“ ne tik tarnauja liturgijai, bet ir pasitelkimas kaip edukacinė priemonė studijuojantiems vargonavimą ir muzikos istoriją Ročesterio universitete. Pasak prof. P. van Dijko, Ročesterio Casparini kopija tapo reikšmingu traukos objektu daugelio šalių muzikams. O štai vilnietiškasis Casparini originalas jau 20 metų stovi nebylus... Nesinori kartotis, tačiau tokia Casparini vargonų padėtis yra mūsų visų Lietuvos valdžių kultūros „politikos“ rezultatas.

Bet grįžkime prie linksmesnių dalykų.

Rugpjūčio 27 d. Vargonų vasaros akademiją soliniu koncertu Arkikatedroje atidarė pats prof. Pieteris van Dijkas. Klausytojai ne tik išgirdo solidžią vargonų rečitalio programą nuo monumentalaus J. S. Bacho Preliudo ir Fugos c-moll iki J. Brahmso, bet ir galėjo įsigyti pirmąjį profesoriaus įrašytą dvigubą diską iš minėtos J. S. Bacho vargoninės kūrybos ciklo.

Šiųmetės Vargonų vasaros akademijos Vilniuje tema buvo „Polifonijos gimimas ir suklestėjimas: nuo J. P. Sweelincko iki J. S. Bacho“. Kursų dalyviai kartu su profesoriumi nagrinėjo J. P. Sweelincko, S. Scheidto, H. Scheidemanno, M. Weckmanno, F. Tunderio, N. Bruhnso, D. Buxtehude’s ir J. S. Bacho fantazijas, variacijas, tokatas, preliudus ir fugas, choralines fantazijas ir kitus kūrinius. Užsiėmimai vyko prie Filharmonijos vargonų, o vėlyvojo renesanso – ankstyvojo baroko laikotarpio autorių kūrinius kursų dalyviai grojo Valdovų rūmuose išties puikiu, nors ir nedideliu 5 balsų vargonų pozityvu, kurį rūmams 2010 metais pagamino jau minėta latvių Ugalės įmonė, vadovaujama Janio Kalninš´o.

Tos kelios dienos su profesoriumi P. van Dijku buvo produktyvios ir įdomios tiek aktyviesiems kursų dalyviams, tiek klausytojams. Profesorius prieš pradėdamas darbą su kiekvienu kūriniu pristatydavo nagrinėjamo autoriaus istorinį kontekstą. Kai kažkuris iš kursų dalyvių paklausė, kokią van Dijkas rinktųsi profesiją, jei nebūtų vargonininkas, šis kiek pamastęs atsakė, kad veikiausiai būtų istorikas. Anot profesoriaus, istorinė senųjų autorių interpretavimo praktika grindžiama ne tik reikiamos technikos įvaldymu (artikuliacija, pirštuotė ir pan.), bet ir kiekvieno autoriaus istorinės aplinkos, estetinių vertybių ir kriterijų suvokimu. Taip pat svarbus istorinių vargonų pažinimas. Šia linkme toliau darbuojasi Nacionalinė vargonininkų asociacija, ji dar rugpjūčio mėnesį surengė edukacinę ekskursija Lietuvos vargonininkams ir visiems, besidomintiems istoriniais Lietuvos vargonais. Rugpjūčio mėnesį buvo aplankyti ir improvizuotais koncertais išbandyti Dotnuvoje, Šiluvoje, Tytuvėnuose ir Kauno arkikatedroje bazilikoje esantys vargonai.

Vargonų vasara jau baigėsi, prasideda vargonų ruduo, bus tęsiamos edukacinės ekskursijos prie istorinių Lietuvos vargonų. Visą šių ir kitų renginių informaciją Nacionalinė vargonininkų asociacija anonsuoja savo interneto svetainėje http://www.vargonininkai.lt .

 

 

Birštono vasaros menų akademija