Viktorijai Miškūnaitei italai leidžia pasirinkti norimą operą

2017 Nr. 9–10 (476–477), MB inf.

Iškart po operos „Kapulečiai ir Montekiai“ premjerinių spektaklių Vilniaus festivalyje birželio pradžioje Viktorija Miškūnaitė išskrido į Pietų Italiją, kur pratęsė pavasarį pradėtas studijas Rodolfo Celletti bel canto akademijos meistriškumo kursuose. Gavusi šios akademijos diplomą solistė liko Martina Frankos miestelyje ruoštis Giuseppe Verdi operos „Karalius vienai dienai“ (Un giorno di regno) pastatymui, kurį liepos pabaigoje išvydo prestižinio muzikos festivalio „Valle dˊItria“ žiūrovai.

Operoje „Karalius vienai dienai“ V. Miškūnaitei buvo patikėtas Markizės del Podžo vaidmuo, pagrindinė soprano partija. Lietuvė buvo vienintelė užsienietė, šiemet kartu su italų atlikėjais pakviesta dainuoti festivalio „Valle dˊItria operose. Istorinių Didikų rūmų (Palazzo Ducale) kieme po atviru dangumi įrengtoje scenoje parodyti aštuoni nauji operų pastatymai.

Operos „Karalius vienai dienai“ muzikos vadovas ir dirigentas Sesto Quatrini pažįstamas ir Lietuvos publikai: jis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre energingai vadovavo Vincenzo Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ pastatymui. Pasak V. Miškūnaitės, kaip ir Vilniuje, atkaklusis italų dirigentas nenurimo tol, kol kiekvienas vokalinis pasažas neskambėjo tobulai. „Valle dˊItria festivalyje, į kurį suvažiuoja bel canto muzikos gerbėjai iš visos Europos, svarbiausia yra muzikinė kūrinių atlikimo kokybė. „Režisūriniams sprendimams italų publika nėra tokia reikli kaip mūsiškė“, – mano solistė.

Pirmąkart režisūroje jėgas išmėginusi garsi praeities dainininkė Stefania Bonfadelli savo pastatymu siekė atkreipti dėmesį, kad gerokai kultūros finansavimą nurėžusioje Italijoje operos trupės neretai uždaromos, o istoriniai teatrų pastatai, kurių gausu bel canto tėvynėje, pardavinėjami aukcionuose ir po rekonstrukcijų virsta viešbučiais ar prekybos centrais.

„Režisierė pasirinko „teatro teatre“ koncepciją: vaidinome vos beišsilaikančią trupę, statančią G. Verdi operą „Įpėdinis Stanislovas“ (antrasis „Karalius vienai dienai“ pavadinimas). Pačios S. Bonfadelli kurti operos kostiumai – istoriniai, bet viskas labai painu, nes vieną operos frazę dainuodamas vaidini kaip G. Verdi operos veikėjas, o kitą – jau kaip šiuolaikinis personažas. Nežinau, kiek to žaidimo pavyko išlukštenti publikai, tačiau festivalio kritikai puikiai įvertino spektaklyje dainavusių solistų vokalinį meistriškumą“, – sako V. Mškūnaitė.

Portalo Operawire.com recenzentas Alanas Neilsonas savo recenzijoje tvirtina, kad „Miškūnaitė buvo aukščiausios klasės Markizė, ne tik kaip aktorė, bet ir kaip dainininkė. Jos stiprus ir galingas balsas buvo puikiai suvaldytas: sodriai skambėjo žemutiniuose registruose, ryškiai ir prabangiai – viršutiniuose“.

Kad V. Miškūnaitei šią vasarą Italijoje pavyko puikiai užsirekomenduoti, liudija tai, jog festivalio pabaigoje jo meno vadovas maestro Fabio Luisi pasiteiravo dainininkės, kokį bel canto repertuaro vaidmenį jį sutiktų dainuoti ateinančią vasarą. Tad nuo mūsų soprano pasirinkimo gali priklausyti, kuri opera Didikų rūmų kieme Martina Frankoje skambės po metų.

„Dar mąstau, bet širdis linksta prie Gaetano Donizetti operos „Robertas Deverė“ (Roberto Devereux). Vienas pagrindinių personažų joje – Anglijos karalienė Elžbieta, kurios partija man labai tiktų“, – neslepia ambicijų V. Miškūnaitė.

 

Birštono vasaros menų akademija