Andrė Amiya Pabarčiūtė: „Širdies kelionė“ – nuostabi muzikos provokacija“

2018 Nr. 1–2 (480–481), Edita Grudzinskaitė

„Amiyos vokaliniai sugebėjimai yra už visų žmogiškų ribų. Ji turi stulbinamai platų balso diapazoną, nuo labai jautrios tekstūros, tylių šnabždesių gali pereiti prie galingų gamtinių garsų ar giedojimo. Nežinau, iš kur ji visai tai traukia, iš kur kyla toji jėga“, – taip lietuvės Andrės Amiyos Pabarčiūtės vokalą įvertino Jensas Gadas, vienas grupės „Enigma“ prodiuserių, padėjęs sukurti „Amiya Inspiration“ albumą „The Goddess“.

Andrė Amiya Pabarčiūtė Europoje ir Lietuvoje gerai žinoma kaip džiazo, elektroninės, eksperimentinės, akademinės, meditacinės ir etnomuzikos atlikėja, kompozitorė, pianistė ir muzikos prodiuserė, 2010 m. žurnalas www.JazzAlchemist.com ją pripažino viena geriausių improvizacinio džiazo dainininkių pasaulyje.

A. A. Pabarčiūtė yra ir dviejų knygų – bestselerių „Moters magijos mokykla“ ir „Amžinas Medaus Mėnuo“ – autorė, asmeninio augimo mokymų centro „Soulaction“ įkūrėja, lektorė. Už Lietuvos vardo garsinimą užsienyje 2005 metais Andrė buvo nominuota apdovanojimui „LT tapatybė“.

Andrė nešmėžuoja žurnalų viršeliuose, bet pritraukia tūkstantines auditorijas. Paslaptis glūdi ne vien atlikėjos profesionalume. Ji apdovanota galinga charizma, stovėdama prieš klausytojus spinduliuoja pozityvias emocijas, dalinasi įkvepiančia patirtimi, moteriška energija, skatina kurti gražų harmoningą gyvenimą.

Šv. Valentino dienos vakarą Kaune Andrė pakvietė į koncertą „Širdies kelionė“. Pati atlikėja jį pavadino mylinčios muzikos vakaru. „Dainuoti, skleisti teigiamą energiją per meną – tai vienas kelių, kuriuo eidama jaučiu, kad galiu bent lašeliu kam nors praskaidrinti gyvenimo kasdienybę. Pirminis šio projekto impulsas gimė iš noro sukurti labai intymų, tyrą, autentišką ir šviesų prisilietimą prie Meilės. Dėl jos kenčiame, iš jos daug tikimės, mokomės, ja nusiviliame, bet be jos negalime“, – prieš koncertą sakė Andrė.

Tai buvo subtilus, kamerinis, jaukus kalbėjimas muzikos garsais iš širdies į širdį apie įvairiausias meilės spalvas. Skambėjo originalios Andrės kompozicijos ir visiems gerai žinomi džiazo bei populiariosios muzikos kūriniai. Dainininkei talkino pianistas Vytis Smolskus ir smuikininkė Agnė Doveikaitė.

 

– Kas Jums yra šventė?paklausiau atlikėjos.

– Šventė man – gyvenimo būdas, ne data. Kiekvienas žmogus turi potencijos ir energijos jaustis šventiškai ne vieną ar kelias dienas per metus, o kasdien. Liūdna matyti, kaip dauguma laukia tos vienos dienos, kad galėtų pasijausti šventiškai.

Vienaip jautiesi tuomet, kai šventę sukuri pats ir joje dalyvauji, kitaip, kai ateini į kitų surengtą šventę. Kai ją kuri pats, džiaugsmas būna labai stiprus, nes įdedi daug kūrybinės energijos. Kai ateini į kitų sukurtą šventę, ji tiek nejaudina.

Man šventė yra kiekviena diena. Nesvarbu, ką daryčiau: dainuočiau, vesčiau mokymus, būčiau viena namuose ar vaikščiočiau gamtoje. Gyvenu taip, kaip noriu. O juk būtent norų išpildymas ir kuria šventę.

– Kokias mintis Jums sukelia Valentino diena? Yra daug skeptikų, kritikuojančių ją kaip svetimą mūsų kultūrai.

– Visai nesvarbu, kokiai kultūrai priklauso šventė, jei ji leidžia žmonėms patirti teigiamus jausmus ir emocijas. Bet kokia šventė yra tinkama švęsti gyvenimą, jeigu ji neskatina destrukcijos. Valentino diena atveria romantiškumą, primena, kad reikia rodyti savo jausmus mylimiesiems.

– Gyvenate Meilėje. Ar esate tikra, kad ji niekuomet nesibaigs?

– Mes patys save klaidiname manydami, kad meilė gali baigtis pasibaigus santykiams. Mes siejame meilės jausmą su objektu – mylimuoju, šeimos nariais, mums atrodo, kad jei kas nutiks tam objektui, meilė išnyks. Aš esu laiminga, nes suvokiu: visas žemės rutulys pripildytas meilės, tos visa kuriančios gyvybinės jėgos. Meilė yra tai, kas gyvena mūsų viduje. Niekas negali jos atimti. Viską nuspalvina vibracija, kylanti iš meilės. Ir tada nesvarbu, ar aš ką nors atradau, ar praradau.

Daugumos žmonių kasdienybės palydovas – chaosas ir įtampa. Gyvenimas groja tokiu tempu, kad žmonės nebespėja šokti pagal šią muziką. Ką patartumėte?

– Chaosas yra susirangęs mūsų viduje, jis tik aplinkos atspindys mumyse. Kai esame harmoningi, kad ir kas vyktų aplink, mūsų tai nepaliečia. Chaosas nėra objektyvi tikrovė, greičiau tai mūsų sąmonės aktas. Kiekvienas laisvas rinktis, kaip reaguoti į konkrečią situaciją.

Chaosas prasideda mintyse, kai žmogus nesusigaudo savo viduje. Jis skaito, nuolat naršo internete, žiūri televizijos laidas. Prisirinkus daugybę skirtingos informacijos, galva ima zvimbti. Gyventi su tokiu minčių spiečiumi tikrai nemalonu ir nepatogu. Reikia išmokti nuraminti protą. Siūlau susitvarkyti savyje, kad galvoje gyventų prasmingos mintys, o ne atsitiktiniai reklaminiai pasiūlymai.

Chaosas gali būti ir emocinis, ir fizinis. Mūsų kūnas, mintys, emocijos – tarsi susisiekiantys indai, veikiantys vienas kitą.

– Ar neįprastu keliu pasukote vengdama chaoso? Talentinga profesionalė, galėjusi tapti scenos ir TV „žvaigžde“, pasirinko būti žvaigžde, kurios nereikia apšviesti?

– Žinoma, kai studijavau ir žengiau pirmuosius žingsnius scenoje, norėjosi daryti viską nepriekaištingai, būti geriausiai. Bet netrukus supratau, kad tokia programa kelia įtampą.

Pradėjau savo dvasinio tobulėjimo kelionę, man tapo svarbus pats procesas – kaip jaučiuosi, kokias būsenas patiriu. Ar noriu sužibėti, įrodyti, kokia esu talentinga? Ar renkuosi paprastumą, atvirumą, šilumą, meilės, ramybės būseną? Ar tai gali atverti kitus žmones, o ne provokuoti jų egoizmą?

Atsisakiau daugybės projektų, kurie man nebūtų padėję išlaikyti skaidrią, ramią kūrybinę būseną. Kai į savo veiklą įdedi glėbį meilės, pripažinimas ateina pats, atsiranda pasekėjų, nors to aš nesureikšminu.

– Esate surengusi daugybę nuostabių koncertų. Ką norite pasakyti klausytojams Šv. Valentino dienos vakarą?

– Šiuolaikinėje popkultūroje pasigendu paprastumo, nuoširdumo, intymumo, buvimo be kaukės, kuri užsidedama siekiant būti panašiam į žvaigždes, atitikti mados tendencijas. Šiandien įvaizdis – svarbiausias pramogų kultūros atributas. O man norisi sukurti tokią erdvę, kur būtų galima pailsėti nuo kaukių, dešimties sluoksnių, skiriančių mus vienus nuo kitų.

„Širdies kelionė“ – nuostabi muzikos provokacija šiltame, tyrame susitikime su savimi ir muzika. Kai ištirpsta melas, distancija, vaidyba ir laukia tiesiog stebuklingas buvimas kartu.

Birštono vasaros menų akademija