Į operos sceną – nuo vaikystės

2018 Nr. 1–2 (480–481), Sandra Žemaitytė

Klaipėdos muzikinis teatras, o ateityje Milano „La Scala“? Pajūrio vaikams ir jaunimui ši svajonė visai reali, jeigu jie lanko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Vaikų operos studiją, vadovaujamą 29-erių Vytauto Valio. Didžiajai scenai jaunuosius talentus ugdyti padeda ir geriausi teatro specialistai. Mažieji dainininkai sėkmingai pasirodo spektakliuose, skina laurus muzikos festivaliuose.

Mokyti septynerių–penkiolikos metų vaikus... Tokios atsakomybės imtųsi ne kiekvienas.

Kalbinu Vaikų operos studijos vadovą Vytautą Valį.

– Kaip gimė mintis Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įsteigti Vaikų operos studiją?

– 2016 metais Klaipėdos muzikiniame teatre buvo statoma G. Puccini opera „Bohema“, joje turėjo dalyvauti ir vaikų choras. Tokio choro Klaipėdos teatre nebuvo, tad nutariau jį suburti. Buvau labai nustebęs, kai į atranką atėjo net 40 vaikų. Operos statymas vaikams labai patiko, o ir tėvai buvo suinteresuoti jų muzikiniu ugdymu teatre.

Kurdamas privačią Vaikų operos studiją konsultavausi su dešimt metų veikiančios Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Vaikų operos studijos bei Austrijos Zalcburgo „Landestheater“, kuriame atlikau praktiką studijuodamas, vadovais.

– Ar teatrui naudinga turėti tokią studiją, ar tai įvertina žiūrovai?

– Vaikų operos studija naudinga visiems: vaikai gauna galimybę pasirodyti didžiojoje scenoje kartu su profesionaliais ir net pasaulyje garsiais atlikėjais, o teatrui tai reiškia puikiai dainuojančių ir scenai parengtų vaikų dalyvavimą spektakliuose. Anksčiau operose esančių vaikų partijų arba būdavo atsisakoma, arba jas atlikdavo suaugusieji.

Žiūrovai vaikams niekada nebūna abejingi, vaikų pasirodymas suteikia papildomų emocijų.

– Kokie buvo pirmieji Vaikų operos studijos gyvavimo metai? Kiek turite auklėtinių?

– 2017-ieji buvo ypač turiningi: dainavome ir operą, ir džiazą, net šiuolaikinę muziką. Kamerinėje R. Mačiliūnaitės operoje „Į švyturį“ Džeimso vaidmenį atliko Paulius Rimeikis (8 m.) ir Jokūbas Kulevičius (9 m.), vaikai dalyvavo spektakliuose „Boni ir Klaidas“, „Smuikininkas ant stogo“, o kur dar pažintis su režisiere Dalia Ibelhauptaite, stačiusia R. Leoncavallo operą „Pajacai“... Turėjome nemažai gastrolių ir koncertų.

Šiuo metu studijoje yra apie 30 auklėtinių, jie suskirstyti į dvi grupes. Parengiamosios grupės vaikai mokomi balso technikos, skaityti natas. Pagrindinę grupę lanko jau turintieji muzikinį paruošimą, įgiję sceninės praktikos.

Studijoje dar dirba choreografas, šokėjas Taurūnas Baužas, nes vaikams scenoje reikia ne tik dainuoti, bet ir judėti. Taip pat prie komandos prisijungė aktorė ir dainininkė Živilė Subačiūtė, ji moko sceninės kalbos ir aktorinio meistriškumo.

– Koks Vaikų operos studijos repertuaras? Ką nauja planuojate?

– Kai nėra spektaklių, ruošiame savo programas. Su parengiamąja grupe atliekame daug lietuviškos muzikos, po truputį mokau daugiabalsiškumo. Vaikai puikiai pasirodė teatre surengtame kalėdiniame koncerte, jie ne tik dainavo, bet ir šoko, vaidino. Su pagrindine grupe net penkiais balsais atlikome chorui aranžuotas legendinės grupės „Queen“ dainas. Tai būtų didelis iššūkis net ir suaugusiems atlikėjams. Didžiuojuosi savo auklėtiniais, jie su šia užduotimi susitvarkė puikiai.

Dabar operai „Bohema“ ruošiu joje dar nedalyvavusius vaikus. Su parengiamąja grupe mokysimės kūrinius koncertams, o su pagrindine planuoju tęsti „Queen“ programą. Planuojame ir koncertus užsienyje.

– Kokie darbo su vaikais ypatumai?

– Tiesą pasakius, su vaikais dirbti lengviau nei su suaugusiaisiais: vaikai labai lankstūs, imlūs, greitai išmoksta net sudėtingiausias ritmines figūras ar intonacinius šuolius, turi puikią atmintį. Žinoma, su vaikais reikia auksinės kantrybės, nes jie negali ilgam susikoncentruoti, tad reikia dažnai keisti darbo metodus, juos vis iš naujo sudominti.

– Tarp Jūsų auklėtinių nemažai įvairių konkursų, net tarptautinių, nugalėtojų...

– Vienas iš jų – Kristupas Kerulis, jį jau metus mokau individualiai. Kristupas yra daugelio tarptautinių ir šalies konkursų laureatas (dukart laimėjo „Dainų dainelėje“), o vasarą iškovojo Grand Prix tarptautiniame festivalyje „Eurojurmala“ Latvijoje. Ten savo gabumus rodė vokalistai, šokėjai, instrumentininkai bei cirko atlikėjai nuo 6 iki 25 metų. Vienuolikmetis palangiškis tarptautinės komisijos buvo pripažintas geriausiu solistu tarp daugiau nei 100 dainininkų.

 

– Zalcburgo „Mozarteumo“ universitete esate baigęs chorinio dirigavimo studijas, Klaipėdos muzikiniame teatre dirbate chormeisteriu, vadovaujate Vaikų operos studijai. Bet tai dar ne visa Jūsų veikla?

– Esu Neringos meno mokyklos muzikos teorijos, solfedžio, fortepijono mokytojas, Nidos moterų choro „Smiltatė“ vadovas. Su žmona auginame du vaikus.

– Dirbant su vaikais turbūt pasitaiko linksmų istorijų?

– Darbas su vaikais – savaime linksmas nuotykis. Nebūna dviejų panašių pamokų, nes vaikų reakcija visada skirtinga. Pamokoje yra tekę žadinti užmigusius, buvo atvejis, kai vaikas užsisvajojęs žvelgė pro langą nedainuodamas, kitas lyg niekur nieko išsitraukė bandelę... Ilgai kovojau su suktukais, vadinamaisiais spineriais, kol buvo nutarta prieš pamoką juos sudėti ant fortepijono. Tada paaiškėjo, kad suktukų klasėje daugiau nei vaikų (juokiasi).

Nors vaikai pašėlę, ačiū Dievui, visi iki šiol gyvi ir sveiki.

Kalbėjosi Sandra Žemaitytė

 

Birštono vasaros menų akademija