Iš vėl orkestras iš arti

2018 Nr. 1–2 (480–481), Remigijus Vitkauskas

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras jau ne vienus metus rengia koncertus „Orkestras iš arti“, kuriuose orkestro muzikantai turi galimybę tapti solistais. Sausio 14 d. vakarą Nacionalinės filharmonijos scenoje pasirodė orkestro stygininkai ir pūtikai. Salės parteryje ir balkone vos tilpo solistų giminės ir artimieji, gausus kolegų iš kitų orkestrų būrys, aukštųjų mokyklų profesūra.

Prieš koncertą pakalbinau LNSO meno vadovą ir vyriausiąjį dirigentą Modestą Pitrėną

Maestro, štai prasidėjo dar vieni metai, o su jais atskubėjo ir taip lauktas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistų solinių pasirodymų su savo orkestru vakaras. Kuo išsiskiria šis koncertas, gal yra kokių nors paslapčių, staigmenų?

– Jei dabar išduočiau staigmenas, tai jos tokios nebebūtų.

Nepaliauju stebėtis mūsų orkestro narių ryžtu ir užsidegimu koncertuoti solo. Su didžiausiu malonumu ir atsakomybe tęsiu šią maestro Juozo Domarko pradėtą tradiciją, orkestrui labai reikalingą veiklą.

Šis koncertas išsiskiria stilistinių ir žanrinių spalvų gausa, tačiau toks margumynas turėtų sudominti publiką. Koncertas, kaip įprasta, netrumpas, nes jame dalyvauja daug puikiai grojančių orkestrantų – juk būtų neteisinga kurią nors pavardę išbraukti iš programos. Beje, jau turime sąrašą atlikėjų, išreiškusių norą groti solo su orkestru kitų metų koncerte.

Programa ne tik marga, bet ir sudėtinga. Orkestro artistai nebijo sunkumų ir meninės įtampos, kuri scenoje ir taip gana ryški, o pasirinkus sudėtingą kūrinį padvigubėja ar net patrigubėja. Kad ir kalbant apie žymiąją Ernesto Chaussono „Poemą“ smuikui ir orkestrui, kurią dažnai atlieka didieji pasaulio solistai. Šiandien klausysime orkestro pirmųjų smuikų grupės narės Barboros Domarkaitės interpretacijos. Ilgai diskutavome, ar nevertėtų pasirinkti paprastesnio kūrinio, tačiau supratau, kad muzikantams svarbu didžiojo meno džiaugsmu pasidalinti su orkestru, publika, tad visada remiu ambicingus pasiūlymus.

Koncerte skambės dešimt kūrinių, pusė jų pritariant kameriniam orkestrui, kita pusė – simfoniniam. Pažvelgus į koncerto programėlę matyti, kad solo gros beveik ketvirtadalis mūsų orkestro narių. Labai didžiuojuosi jais. Ši iniciatyva man – vienas svarbiausių sezono įvykių, prilygstantis atidarymo, uždarymo, Naujųjų metų koncertams.

Orkestro narių veržimasis atlikti sudėtingas programas prasmingai siejasi su troškimu geriau realizuoti savo gebėjimus, atskleisti individualias muzikines ir artistines galias. Kasdien griežiant didelėje grupėje paprastai reikia subtiliai taikytis prie kolegų, įsilieti į bendrą smuikų, kontrabosų, klarnetų ar fleitų skambesį. Ne paslaptis – nuo vaikystės mus rengia būti solistais, bet orkestre, ypač stygininkams, tai pavyksta ne dažnai ir ne visiems. Tad atsiradus galimybei pasireikšti solisto amplua atbunda rimtos, ilgai puoselėtos ambicijos, kurioms realizuoti koncerte reikia ne tik drąsos, didelio darbo, bet ir sėkmės, tvirtų nervų.

Nemažai orkestro narių koncertuoja įvairių ansamblių sudėtyse, groja solo, tad stoti prieš publiką jiems nėra naujiena, tačiau kai kuriems, ypač stygininkams, tenka nugalėti baimes, vidinius kompleksus. Vis dėlto kolektyvo, publikos palaikymas, manau, atperka visus jaudulius, suteikia muzikantams galimybę meniškai skleistis, pasirodyti iš geriausios pusės.

– Toks šiltas bendradarbiavimas primena Richardo Strausso „Simfonia Domestica“, kurioje atsiskleidžia muzikinis šeimos gyvenimas su šiltais ir vėsesniais jausmais, mielais pokalbiais ir apsižodžiavimais...

– Teko pažinti daugelio Lietuvos ir užsienio simfoninių, kamerinių, operos kolektyvų kasdienybę. Mūsų Nacionalinis orkestras, dėkui Dievui, turi jaukų, šiltą mikroklimatą, čia tvyro geranoriškumo atmosfera. Aišku, kaip ir kiekvienoje šeimoje, pasitaiko visko – aštresnių žodžių, piktesnių žvilgsnių, bet, manau, esame tie, kurie eina į muziką kaip į tikslą, ir jis mus suvienija.

– Prabėgusių ir naujųjų metų sandūra išsiskyrė įsimintinais muzikiniais įvykiais: spalvinga, stilistiškai vientisa ir puikiai atlikta naujametine programa bei nuo antros metų dienos prasidėję muzikiniai įrašai su tenoru Vaidu Vyšniausku.

– Ypatingą išgyvenimą suteikė naujametiniai koncertai, jie buvo tiesiog geri, orkestras ir solistai pasirodė puikiai. Esu patenkintas bendru kūrybinio darbo rezultatu, tai buvo tinkama senųjų metų palydėjimo šventė. Gera nuotaika spinduliavo ir publika, ir orkestras.

Tuoj po Naujųjų kibome į įrašus. Orkestrui tai labai rimtas darbas. Garso režisieriai, solistas ir pirmieji vertintojai pabrėžė, kad orkestro lygis labai aukštas, jis geba padaryti kokybiškus įrašus iš karto, jau pirmuoju bandymu. Labai džiaugiausi rezultatu, kolektyvo lankstumu, motyvacija, nes įrašai buvo daromi ne ryte, kaip orkestrui įprasta, bet po pietų, o kartais dirbdavome iki vėlyvo vakaro. Orkestro geranoriškumas – jaudinantis, bet matyt, toks ir turi būti kolektyve, kurio nariai vertina savo profesiją ir darbą. Norisi pasveikinti orkestrą ir visus įrašo dalyvius, laukiame puikios kokybės kompaktinės plokštelės.

Keletas žodžių apie solistą. Planetoje net ir operos klestėjimo laikais skamba penki šeši dramatiniai tenorai. Labai džiugu, kad šiuo metu mūsų Vaido Vyšniausko pavardė figūruoja tarp penkių geriausių pasaulio tenorų, vertų prestižiškiausių „La Scalos“ ir „Metropolitano“ salių. Vaido kūrybiniai keliai kaip tik ten veda, ir man smagu drauge su orkestru dalyvauti šioje kelionėje įrašant aukštos kokybės kompaktinę plokštelę. Šis darbas, tikimės, neliks nepastebėtas ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Šiais įrašais populiarinamas ne vien solistas, dirigentas ir orkestras, – tai lietuviškos simfoninės kultūros pasaulinė sklaida. Man buvo ir garbė, ir malonumas dirbti šioje įrašų sesijoje.

 

***

Koncertą „Orkestras iš arti“ pradėjo LNSO trimitininkas, LMTA dėstytojas Laurynas Lapė. Pirmasis kūrinys buvo dedikuotas Sausio tryliktosios metinėms. Iškilmingi trimito atliekami Vincento Persichetti kūrinio „The follow men“ pradžios intervalai kvietė klausytojus prisiminti mūsų tautai svarbius įvykius.

L. Lapė studijavo Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose, dalyvauja šiuolaikinės, džiazo bei populiariosios muzikos projektuose. Beje, jo atliekama „Lietuva brangi“ vakarais skamba po Valdovų rūmų skliautais.

Koncertą tęsė antrųjų smuikų grupės narės, žinomos kamerinės muzikos atlikėjos Vilijos Peseckienės ir ilgamečio LNSO ir LNOBT koncertmeisterio Algimanto Pesecko duetas, jis įtaigiai atliko D. Šostakovičiaus Penkias pjeses dviem smuikams ir kameriniam orkestrui.

O toliau laukė staigmenos.

Kontrabosas – ne tas instrumentas, kurio solinį skambesį dažnai girdime scenoje, o tą vakarą Dainius Rudvalis ir Augustinas Treznickas pasistengė sugriauti „nepaslankaus“ instrumento mitą. Nepaprastai išraiškingai, muzikaliai ir techniškai nepriekaištingai skambėjo jų atliekamas Giovani Botezini kūrinys dviem kontrabosams ir orkestrui „Passione amorose“. Maloniai stebino puikus solistų susiklausymas, surepetuoti solistų ir orkestro epizodai.

D. Rudvalis – tarptautinių konkursų laureatas ir diplomantas, ilgametis kamerinio orkestro „Muzika Kremerata“ kontrabosų grupės koncertmeisteris, kamerinių ansamblių narys, koncertavo daugelyje pasaulio šalių. A. Treznickas kontraboso meną studijavo Lietuvos, Čekijos ir Portugalijos aukštosiose mokyklose, yra pelnęs tarptautinio konkurso laurus.

Ketvirtojo kūrinio pradžioje net ir patyrusi ausis ne iškart suprato, kokie instrumentai skamba. Drąsiais, neįprastais smuikų garsais prasidėjo Astoro Piazzolos „Primavera Porteña“ iš siuitos „Metų laikai Buenos Airėse“, ją nepriekaištingai ir ugningai atliko viena iš LNSO antrųjų smuikų grupės koncertmeisterių Ramunė Grakauskaitė. Tarptautinių konkursų nugalėtoja, „Karalienės Mortos“ premijos laureatė beveik kasmet pasirodo „Orkestro iš arti“ renginiuose, koncertuoja Europos šalyse, yra ansamblio „Musica humana“ solistė.

Pirmąją koncerto dalį baigė Teddy Boro kompozicija „Bach at the Double“, kurią atliko jauni ir labai perspektyvūs orkestro muzikantai: pirmųjų smuikų grupės narys Paulius Biveinis, viena iš antrųjų smuikų grupės koncertmeisterių, tarptautinių konkursu laureatė Kristina Morozova ir kontrabosininkas, tarptautinių konkursų laureatas Vytenis Šležas. Neįprasti solistų drabužiai, šukuosenos ir sportiniai bateliai puikiai derėjo prie džiazinio kūrinio pobūdžio.

Antroje koncerto dalyje pasirodė pučiamaisiais instrumentais griežiantys orkestro muzikantai. Kompozitoriaus ir orkestro violončelininko Arvydo Malcio Koncertą klarnetui ir kameriniam orkestrui, skirtą neseniai anapilin išėjusio žymaus Lietuvos klarnetininko, LNSO grupės koncertmeisterio Agirdo Doveikos atminimui, nepriekaištingai atliko daugelio tarptautinių konkursų laureatas Vytautas Giedraitis. Girdėjome dvigubas natas, raibuliuojančius pasažus, daugiatonius melodinius šuolius, darniai derančius prie sudėtingos kūrinio dramaturgijos.

V. Giedraitis studijavo Lietuvoje ir Danijoje, groja solo su Lietuvos ir užsienio kameriniais, simfoniniais orkestrais.

Nedažnai matome orkestro artistą grojantį be natų, atmintinai. Būtent taip fleitininkas Giedrius Gelgotas atliko Cécile Chaminade Concertino fleitai ir orkestrui D-dur. Šio muziko grojimas klausytojo dėmesį traukia švelniu ir kartu stipriu bei dinamiškai išraiškingu fleitos garsu.

G. Gelgotas studijavo Lietuvoje, Anglijoje ir Austrijoje, yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos fleitų kvarteto, Kristupo pučiamųjų kvinteto įkūrėjas ir narys, sėkmingai koncertuoja žymiausiose pasaulio salėse, dėsto Vytauto didžiojo universitete.

Didelį įspūdį paliko smuiko virtuozų repertuare žėrintis Ernesto Chaussono kūrinys „Poème“ smuikui ir orkestrui. Smuikininkė Barbora Domarkaitė puikiai susitvarkė su nelengva muzikine užduotimi. B. Domarkaitė griežia solo su Lietuvos kolektyvais, subūrė profesionalų Pavilnio simfoninį orkestrą.

Claudeˊo Debussi Pirmąją rapsodiją klarnetui ir orkestrui atliko didelę koncertinę patirtį turintis LNSO klarnetų grupės koncertmeisteris Antanas Taločka. Lengvai, tarsi be pastangų valdydamas instrumentą, jis raiškiai tapė impresionistinės muzikos paveikslus. Tarptautinių konkursų laureatas A. Taločka yra kamerinių ansamblių dalyvis, dėsto LMTA.

Koncertą valiūkiškai užbaigė kontrastingas duetas: Sergijaus Kirsenkos ūgis – 184 cm, Linos Baublytės – 152 cm, vienas groja didžiausiu pučiamuoju instrumentu tūba, kita – pačiu mažiausiu, fleita piccolo. Muzikantai su simfoniniu orkestru nuotaikingai atliko Henry Klingo miniatiūrą „Dramblys ir Musė“.

LNSO fleitininkė L. Baublytė yra kelių J. Pakalnio konkursų laureatė, koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, dėsto LMTA. Orkestro tūbų grupės koncertmeisteris, LMTA dėstytojas S. Kirsenka koncertuoja su įvairiais orkestrais, subūrė duetą „Duo Novo“ bei pučiamųjų ansamblį „Bras trio“, šie ansambliai sėkmingai pasirodo Lietuvos ir užsienio šalių muzikiniuose renginiuose.

 

Birštono vasaros menų akademija