Pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė

2018 Nr. 1–2 (480–481), Audronė Žigaitytė

 

LAUDO DEUM VERUM. PLEBEM VOCO CONGREGO CLERUM. DEFUNCTOS PLORO. PESTEM FUGO FESTA DECORO (Šlovinu tikrąjį Dievą. Šaukiu liaudį, suburiu dvasininkus. Apraudu mirusius. Marą nuginu, šventes puošiu).

Šie žodžiai išrašyti ant Tytuvėnų vienuolyno bažnyčios varpo liemens.

Visais laikais varpo dūžiai kvietė į kovą, skelbė taiką, skambėjo Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui. „Gloria Lietuvai!“ – vasario 16-ąją skelbė visos Lietuvos varpai. Primindami, kas prieš šimtą metų buvo pradėta, kas nuveikta ir kaip mes atrodom šiandien.

Ar mums tebėra svarbu tai, dėl ko dirbo, aukojosi ir kuo anomis dienomis tikėjo mūsų proseneliai, seneliai ir tėvai?

Tą akimirką, skambant visos Lietuvos varpams, matydama jų bokštus, apylinkes, varpines ir jais skambinančių žmonių veidus, o ypač – rankas, galvojau:

... ar ir šiandieninio mūsų Seimo vyrai ir moterys griebtųsi kaip anie jaunoje, nepriteklių kamuojamoje valstybėje steigti teatrus, bibliotekas, mokyklas ir menų ugdymo įstaigas?

... ar radiofono bangomis į atokiausius Lietuvos kampelius skrietų mūsų operos meno talismanas – lietuviškai dainuojama „Traviata“?

... ar šiandien kuris iš garbios tribūnos prabiltų taip, kaip 1934-aisiais Valstybės teatre kalbėjo Prezidentas Antanas Smetona: „Teatras, konservatorija, meno mokykla ne taip sau jos sukurtos, ne prabangai: jos sukurtos tautai auklėti, pirmučiausia gi tiems, kurie siekia jai vadovauti“?

„Gloria Lietuvai!“ – vasario 16-ąją aidėjo visos Lietuvos varpai, iš pagrindinio valstybės teatro sklisdami jau ne tik po visą Lietuvą, ne tik radijo, bet ir televizijos, interneto eteriu skriedami per visą pasaulį, skelbdami: atkurtai valstybei – 100!

Tai buvo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas unikalus projektas „Gloria Lietuvai“, pakvietęs prisiminti Lietuvos varpus, šį nepelnytai pamirštą tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį.

Projekto „Gloria Lietuvai“ komandos ekspedicija po Lietuvą prasidėjo Semeliškėse (Elektrėnų saviv.), nes čia, Šv. Lauryno bažnyčioje, yra vienas seniausių Lietuvos varpų, įamžintas ir miestelio herbe. Vėliau ekspedicijos kelias vedė per visą Lietuvą, nes atrenkant varpus šiam projektui siekta, kad jie reprezentuotų visus mūsų šalies regionus, taip pat primintų apie svarbiausius istorinius įvykius, atspindėtų skirtingas epochas. Tik nedidelė Lietuvos varpų dalis liko toje pat vietoje, kurioje buvo nulieti. Karų ir suiručių metais dažnas varpas būdavo perlydomas į ginklus, išvežamas, kad neperspėtų vietos gyventojų apie besiartinantį priešą.

Puiki mintis sukurti kūrinį, kurio pagrindiniai dalyviai būtų Lietuvos varpai, grupei žmonių kilo prieš kelerius metus. Pamažu ji aiškėjo, kristalizavosi, ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metis pasirodė ideali proga prakalbinti varpus, parodyti juos kaip grandį, susiejančią Lietuvos praeitį su dabartimi.

„Gloria Lietuvai“– ne tik muzikos kūrinys, ne tik vertingo paveldo įamžinimas. Tai ir Lietuvos žmonių vienybės, džiaugsmo ir ypatingos šventės aidas, skambėsiantis nuo pajūrio iki autentiškų Aukštaitijos kaimelių, nuo Nemuno slėnių iki didžiųjų miestų bokštų. Varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti ir ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien turime galimybę skambinti rytojui!“ – mintimis dalijosi idėjos iniciatorius ir koncerto režisierius Dalius Abaris.

2018 m. vasario 16 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko nepaprastas koncertas: rekordinės muzikos atlikėjų pajėgos atliko šešių Lietuvos kompozitorių – Vaclovo Augustino, Lino Rimšos, Anatolijaus Šenderovo, Ramintos Šerkšnytės, Mindaugo Urbaičio ir Kipro Mašanausko –specialiai šiai progai parašytus kūrinius. Juos atliko trys orkestrai – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras (LNOBT muzikos vadovas Robertas Šervenikas), keturi chorai – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), Valstybinis choras „Vilnius“ (vyr. dirigentas Artūras Dambrauskas), Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas ir vyr. dirigentas Tomas Ambrozaitis) ir net septyni dirigentai – Juozas Domarkas, Mirga Gražinytė, Vytautas Miškinis, Modestas Pitrėnas, Gintaras Rinkevičius, Martynas Staškus ir Robertas Šervenikas; dalyvavo mušamųjų ansamblis „Giunter Percussion“ (vadovas Pavelas Giunteris) ir Sostinės vario kvintetas, dainavo Milda Baronaitė ir Dovilė Kazonaitė, kankliavo Aistė Bružaitė.

Valstybę šlovino 100 varpų skambesys, jį lydėjo filmuoti vaizdai, Lietuvos peizažai, atsiveriantys pro varpinių langus. Skambėjusi muzika, vizualiniai sprendimai ir visa į vieną sujungę varpai – tai buvo gilu ir prasminga, tauru ir tiesiog gražu. Visa pradėjo ir pabaigė nenumaldomai tekančio laiko metafora – laikrodžio tiksėjimas.

Iškilmingų fanfarų lydima pirmąjį kūrinį – Ramintos Šerkšnytės „Gloria“– dirigavo Mirga Gražinytė. Kompozitorė – orkestro specialistė, tad ir jos kūrinys pasižymėjo spalvingumu, šventišku žėrėjimu. Tirštos orkestruotės fone sodriai skambėjo chorų „Gloria“.

„Vasario 16-oji man pirmiausia asocijuojasi su laisve, o su laisve susijusi ir šviesa. Svarbiu įkvėpimo šaltiniu plėtojant užsimezgusią idėją man tapo M. K. Čiurlionio paveikslas „Karalių pasaka“, kuriame du karaliai žvelgia į delnuose laikomą švytintį pasaulį. Šis paveikslas man siejasi su valstybės gimimu. Labai norėčiau, kad ėjimas šviesos link būtų ir XXI amžiaus Lietuvos vizija“, – apie savo kūrinio idėją kalbėjo Raminta Šerkšnytė.

„Mano kūrinyje įvairaus garso tono ir aukščio varpelių balsai lyg simbolizuoja mūsų visuomenę ir valstybę sudarančių žmonių balsus ir likimus – varpeliai yra kiekvieno iš mūsų simbolis. Būdami kartu, atskiri varpeliai susilieja į vieną galingą skambesį. Kita vertus, ne visada paskiri žmonių gyvenimai – varpelių skambesys – susilydo į vieną balsą. Kartais į dangų kyla pavieniai jų balsai... “, – savąjį iškilmių koncerto kūrinį „Omnes simul“ („Mes visi“) pristatė kompozitorius Anatolijus Šenderovas. Jį dirigavo laikrodžio tiksėjimo leitmotyvo palydėtas ir iš M. Gražinytės šimtmečio batutą perėmęs Robertas Šervenikas. „Omnes simul“ be tiesmukai tautiško patoso šenderoviškais iliustratyviais instrumentinių tembrų sluoksniais emocionaliai atliepė krašto istorijos išgyvenimus.

Ir vėl laikrodžio tiksėjimas, ir vėl šimtmečio batuta perduodama – dabar Gintarui Rinkevičiui, diriguojančiam Mindaugo Urbaičio „Salve“ („Būk pasveikinta“).

„Šiek tiek užuominų į varpų skambesį mano kūrinyje bus, bet šiaip orientuojuosi į muziką, atspindinčią šiuo metu gyvenančių žmonių būseną ir vidinę jauseną, be kita ko, džiugesį ir pasididžiavimą. Juk švenčiame valstybės atkūrimo šimto metų sukaktį!“ – apie savo kompoziciją kalbėjo autorius. Urbaitiškai sureikšmintas ritmas, mušamieji instrumentai, minimalizmas ir „mašiniškumas“ kūrė gyvą futuristinės Lietuvos paveikslą.

„Savo kūriniu linkiu Tėvynei gerovės, nes mano tikėjimas Lietuvos idėja tebėra tvirtas, – prieš premjerą kalbėjo Vaclovas Augustinas, iškilmingam renginiui parašęs kūrinį „Fiat pax“ („Tebūnie taika“). – Varpo garsas – tai tarytum garsų garsas. Varpas taip pat yra universalus simbolis, leidžiantis galvoti apie Lietuvą pasaulyje. Juk varpą rasime įvairių šalių kultūrose, ir ten jis atlieka labai panašias funkcijas. O kompozitorius varpą naudoja kaip instrumentą. Tiesa, varpų įvairovė leidžia jam rinktis iš daugybės galimybių...“

V. Augustino „Fiat pax“ tapo tyliąja koncerto kulminacija. Kaip ir dera puikiam choro specialistui – nuo chorų paruošimo, dirigavimo iki puikios muzikos kūrimo – V. Augustino kūrinio akcentas buvo ne orkestras, o choras, diriguojamas Vytauto Miškinio.

„Mano Dieve, dėkui Tau už Tavo dovanas, / Tik Tu pats man jas išsaugok, / Nes šitaip Tu išsaugosi mane; / Ir tai, ką esi man davęs, ir padaugės, ir patobulės. / Ir pats aš būsiu su Tavim, / Nes ir tai, kad esu, – Tu esi man davęs.“ Tai kūrinio pradžioje skambėjusi citata iš paties V. Augustino sukurtos giesmės pagal Šv. Augustino „Išpažinimus“. Čia žėrėjo ir trys puikios solistės – dainininkės Milda Baronaitė ir Dovilė Kazonaitė bei kanklininkė Aistė Bružaitė.

Po varpą kiekvienam Vasario 16-osios akto signatarui skyrė Linas Rimša kompozicijoje „Virginti campanae“ („20 varpų“). Martyno Staškaus diriguojamas kūrinys, matyt, atitiko iliustracinę filmų takelių dvasią ir logiškai atvedė į aukštesnę dinaminę renginio pakopą – Juozo Domarko diriguojamą Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.

Šiame minėjime bendra renginio dramaturgija buvo pasiekta tai, kas sunkiai pavyksta lietuviškose operose – iš skirtingų segmentų dėliojama kiekvieno epizodo kulminacija logiškai vedė į dar aukštesnę, dar labiau apibendrinančią emocinę viršukalnę.

Po Lietuvos himno, po Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbos atėjo tai, kas buvo ilgiausiai kurta, netikėčiausia, emocionaliausia ir prasmingiausia – 74 Lietuvos varpinių varpai. Visoje šalyje filmuotų varpų vaizdus lydėjo Kipro Mašanausko „Gloria Lietuvai“. Po vieną įsilinguojantys varpų garsai ir vaizdai jungėsi, kilo, augo... ir išsiliejo galinga varpų simfonija...

Šimto? O gal ir viso tūkstančio varpų aidėjimas... Skambantis šimtą ar dar daugiau metų...

Jis skambėjo mūsų proseneliams, seneliams ir tėvams, skamba ir mums. Skambės ir mūsų vaikams bei anūkams... Kartos keičiasi, o varpų skambėjimas išlieka toks pat...

Tai buvo netradicinis koncertas – labai didelės apimties, su vizualizacijomis, matomomis keliuose ekranuose. Chorai buvo išsidėstę ne tik scenoje, bet ir balkonuose.

„Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai – Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai – istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projektą globojo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dar kartą iš 74 varpinių į mus prabylančius varpus girdėsime Liepos 6-ąją, giedant „Tautinę giesmę“. Galime ir bet kurią akimirką grįžti į brangias iškilmių minutes LRT mediatekoje.

 

***

Vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė šimtui Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių. Tarp apdovanotųjų – ir Lietuvos muzikų bendruomenės atstovai.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanoti smuikininkas, muzikos kritikas ir pedagogas Jurgis Rimas Dvarionas, etnomuzikologė ir žurnalistė Zita Kelmickaitė.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas kompozitorius Vaclovas Paketūras.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius įteiktas dirigentei ir Birmingamo simfoninio orkestro muzikos direktorei Mirgai Gražinytei, kompozitoriui Teisučiui Makačinui.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanotas Šiaulių choro „Dagilėlis“ meno vadovas ir dirigentas Remigijus Adomaitis, kompozitoriai Andrius Kulikauskas ir Linas Rimša.

 

 

 

Bažnyčios, koplyčios, varpinės ir kitos vietos, kuriose Vasario 16-ąją skambėjo varpai :

 

1. Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia (Elektrėnų saviv.)

2. Trakų Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika

3. Karvio Šv. Juozapo bažnyčia (Vilniaus r. saviv.)

4. Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Širvintų r. saviv.)

5. Rumšiškių liaudies buities muziejaus miestelio bažnyčia (Kaišiadorių r. saviv.)

6. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia

7. Kauno rotušė

8. Kauno Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elzbietą (Pažaislio) bažnyčia

9. Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia (Kėdainių r. saviv.)

10. Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia

11. Paberžės Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia (Kėdainių r. saviv.)

12. Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Panevėžio r. saviv.)

13. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilika (Panevėžio r. saviv.)

14. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika (Raseinių r. saviv.)

15. Kelmės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

16. Pašilės Šv. Jurgio bažnyčia (Kelmės r. saviv.)

17. Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (Telšių r. saviv.)

18. Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (Plungės r. saviv.)

19. Kulių Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčia (Plungės r. saviv.)

20. Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

21. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

22. Šilutės Evangelikų liuteronų bažnyčia

23. Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (Švenčionių r. saviv.)

24. Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia (Švenčionių r. saviv.)

25. Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia (Ignalinos r. saviv.)

26. Visagino Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia

27. Rokiškio Šv. apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia

28. Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia (Zarasų r. saviv.)

29. Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (Anykščių r. saviv.)

30. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

31. Siesikų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (Ukmergės r. saviv.)

32. Plokščių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia (Šakių r. saviv.)

33. Griškabūdžio Kristaus atsimainymo bažnyčia (Šakių r. saviv.)

34. Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilika

35. Prienų Kristaus apsireiškimo bažnyčia

36. Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

37. Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

38. Panaros Dievo gailestingumo koplyčia (Varėnos r. saviv.)

39. Miroslavo Švč. Trejybės bažnyčia (Alytaus r. saviv.)

40. Skriaudžių Šv. Lauryno bažnyčia (Prienų r. saviv.)

41. Veliuonos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (Jurbarko r. saviv.)

42. Mitkaičių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (Telšių r. saviv.)

43. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (Pakruojo r. saviv.)

44. Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia

45. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra

46. Juozapavos Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia (Šiaulių r. saviv.)

47. Nidos Švč. Mergelės Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia

48. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia

49. Žemalės Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia (Mažeikių r. saviv.)

50. Sedos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia (Mažeikių r. saviv.)

51. Leckavos Šv. Lauryno bažnyčia (Mažeikių r. saviv.)

52. Biržų evangelikų reformatų bažnyčia

53. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra

54. Naujosios Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (Joniškio r. saviv.)

55. Joniškio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

56. Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

57. Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos varpinė

58. Tūkstantmečio varpas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose

59. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčios varpinė

60. Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia

61. Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia (Šiaulių r. saviv.)

62. Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvė

63. Vilniaus Šv. Konstantino ir Mykolo stačiatikių cerkvė

64. Vajasiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (Zarasų r. saviv.)

65. Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia (Zarasų r. saviv.)

66. Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia (Raseinių r. saviv.)

67. Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčia (Radviliškio r. saviv.)

68. Laisvės varpas – Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinė

69. Kauno karilionas – Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinė

70. Klaipėdos karilionas – Klaipėdos centrinio pašto rūmų bokštas

71. Vilniaus karilionas – Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia

72. Sausio 13-ajai skirtas memorialas obeliskas-varpinė (Vilnius)

73. Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios varpas, saugomas Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose (Rokiškio r. saviv.)

74. Laisvės varpas – Lietuvos Respublikos Seimo rūmai

 

Birštono vasaros menų akademija