Sergejaus Malovo teatras

2018 Nr. 1–2 (480–481), Lina Navickaitė-Martinelli

Nors smuikininkas Sergejus Malovas Lietuvos publikai jau gerai pažįstamas – 2009-aisiais jis laimėjo III tarptautinį Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursą, o ir vėliau čia nesyk koncertavo – aš iki praėjusių metų nebuvau jo girdėjusi. 2017 m. kovo pradžioje į koncertą „Vaidilos“ teatre visų pirma patraukė nueiti konceptuali 24 Niccolò Paganini kapričų programa: tokia išties nedažnai pasitaiko, nevalia praleisti. Tąsyk, pamenu, grįžau namo nokautuota, ir toli gražu ne vien fenomenalaus smuikininko virtuoziškumo ir ištvermės. Labiausiai sužavėjo idėjų gausa, savotiškas monospektaklio formatas, stilingas anų (Paganini) laikų ir šiuolaikinių techninių galimybių miksas. Tad tų pačių metų lapkritį suplanuoto šio atlikėjo interpretuojamų šešių Eugèneˊo Ysaÿe sonatų smuikui – meninio krūvio atžvilgiu dar sudėtingesnės programos (beje, abu kartus Malovui scenoje itin profesionaliai talkino pianistė Indrė Baikštytė) – vakaro jau nė už ką nebūčiau praleidusi. O koncerto rytą su Sergejumi kalbėjomės apie jo programų idėjas, keturis instrumentus, kuriais jis griežia, ir tai, ko šiais laikais reikia norint į savo koncertus pritraukti klausytojus.

– Negaliu nepaklausti, kas Jums padeda išlaikyti energiją. Vakar taip pat turėjote rečitalį, dabar susitinkame prieš koncertą – kitas atlikėjas mieliau rinktųsi laiką vienumoje. Ar turite kokių nors prieškoncertinių ritualų?

Trejų paskutiniųjų metų žurnalo numeriai ir straipsniai – prenumeruojami.
Prenumeruoti galite pavedimu: Sąskaitos numeris LT51 7300 0100 0245 0037
Lietuvos muzikų sąjunga, kodas 190749274
Prenumeratos kaina 12 mėn. – 18 Eur, 6 mėn – 9 Eur; 3 mėn. – 4.5 Eur
Kilus klausimams susisiekite su administracija: info@muzikusajunga.lt