Kompaktinėje plokštelėje – Zitos Bružaitės „Koliažai“

2018 Nr. 11–12 (490–491), MB inf.

Tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“ pristato naują kompozitorės Zitos Bružaitės kompaktinę plokštelę „Koliažai“.

„Koliažų“ premjera įvyko 2017 metais Nacionalinėje filharmonijoje Tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokolaatidarymo koncerte. World music stiliaus kūrinį su pasisekimu atliko folkloro ansamblis „Arinuška“ ir Lietuvos kamerinis orkestras. Naujam kompozitorės Zitos Bružaitės opusui abejingų klausytojų nebuvo.

Iškart po premjeros Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė pianistė Veronika Vitaitė sakė: „Aš sužavėta! Man labai patiko kūrinio spalvingumas, ypač orkestruotės. Įvairūs, uždegantys ritmai. Tai parašyta talentingai. „Arinuškos“ atlikimas – nuostabus! Aš dievinu liaudies muziką, o čia ji tikra, autentiška, gyva. Skardus dainavimas susipina su subtiliu, lyriniu, todėl toks darnos kupinas kūrinys ir atrodo ryškus. Primena Skriabino muzikos šviesos ir spalvų žaismą. Su „Koliažais“ aš tarsi įkvėpiau gryno oro, o su juo – laukų, gėlių aromato. Visada laukiu festivalio, iš anksto mėgaudamasi malonumu. Tai tikra folkloro puokštė!“

Dažnas festivalio svečias Lietuvos Respublikos Seimo narys Algirdas Sysas „Koliažus“ įvertino taip: „Tai, ką išgirdau, nuostabu. Kamerinė muzika viename kūrinyje dera su archaine, klasika – su apeigomis, senovė – su dabartimi... Malonu, kad kompozitorė Zita Bružaitė – pirmoji moteris, sukūrusi muziką šiam festivaliui. Ir toks pasisekimas!“

„Koliažai“ – į griežtus žanro ir stiliaus rėmus netelpantis kūrinys, jis atspindi kompozitorės Zitos Bružaitės naujausio kūrybos laikotarpio tendenciją kurti monumentalias individualaus žanro kompozicijas (kantorija „Lumen fidei“ (2013), simfortas „Skydas“ (2016), muzikinis epas „...nes ilgiuosi tavęs“ (2016). Nors terminas „koliažas“ įprastai priskiriamas vizualiojo meno sričiai ir reiškia skirtingų technikų sujungimą į vieną visumą, jis tinka ir muzikai, ypač Zitos Bružaitės kūrybai, kuriai nesvetimas stilių susipynimas, apibūdinti. „Koliažuose“ ryškiausia meilės tema, jos fone plėtojamos žmogaus gimimo, ilgesio, praradimų temos. Penkias kūrinio dalis galima traktuoti kaip rondo, t. y. ratu besisukantį ciklą, kuriame keičiamės tik mes, o temos ir emocijos amžinos.

Kaip papasakojo Tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola“ direktorė Irena Zacharova, jau pirmasis renginys įveikė skeptikų nepasitikėjimą ir pelnė išrankių Vilniaus klausytojų simpatijas. Šiandien festivalis suburia geriausius folkloro kolektyvus iš įvairių šalių, jų pasirodymai vyksta prestižinėse scenose – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, stačiatikių ir katalikų šventovėse, muziejuose. „Pokrovskije kolokola“ – vienintelis Baltijos šalių folkloro festivalis, kiekvienais metais užsakantis kompozitoriams world music stiliaus kūrinį.

Festivalis pavadintas pravoslavų šventės – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Globėjos (Pokrov Presviatoj Bogorodicy) garbei. Senovėje šiuo metų laiku, pasibaigus rudens darbams, prasidėdavo kaimo šventės – būdavo keliamos vestuvės, rengiamos mugės, o jas lydėdavo dainos, šokiai ir įvairios linksmybės. Būtent Pokrovo šventės metu, 2004 metų spalio 14 dieną, įvyko pirmasis festivalis „Pokrovskije kolokola“, o 2009 metai buvo išskirtiniai jo istorijoje. Tais metais visa šalis ruošėsi svarbiam įvykiui – Vilniui buvo suteikta garbė tapti Europos kultūros sostine. Kai festivalis „Pokrovskije kolokola“ buvo įtrauktas į renginių programą, kilo idėja kreiptis į kompozitorius ir pasiūlyti festivalio užsakomuose kūriniuose sujungti šiuolaikinę muzikos kalbą ir senovės dvasines vertybes.

Pasaulyje populiari world music kryptis Lietuvoje dar nėra labai išplėtota. Vienas jos pradininkų – kompozitorius Linas Rimša, jo kūryboje folkloras supinamas su kitais žanrais ir stiliais. Lino Rimšos misterija „Senasis tikėjimas“ klausytojams buvo pristatyta 2009 m. festivalio „Pokrovskije kolokola“ renginyje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, vėliau ir Maskvos tarptautiniuose muzikos namuose. Žymiausi Maskvos muzikai tai pavadino proveržiu šiuolaikinėje muzikoje. Kompaktinė plokštelė su „Senojo tikėjimo“ įrašu buvo išleista net du kartus, vėliau leidybos teisė suteikta garsiai Didžiosios Britanijos kompanijai „ARC Music“.

„Tokia sėkmė įkvėpė organizatorius tęsti pradėtą tradiciją, – sakė Irena Zacharova. – Taip gimė A. Doinikovo „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“, G. Rimkaus-Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“, J. Jurkūno „Iš šio miesto“, L. Rimšos „Moters giesmė“, A. Martinaičio „Sakmė apie gyvenimą“, A. Šenderovo „Dedikacija“ – kūriniai, su dideliu pasisekimu pristatyti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Juos atliko Lietuvos kamerinis orkestras ir žymūs Lietuvos ir kitų šalių dirigentai.“

 

Birštono vasaros menų akademija