Alytiškių „Baltaragio malūno“ sparnai suksis JAV

2019 Nr. 3–4 (494–495), Saulė Pinkevičienė

Kol Dzū­ki­jos sos­ti­nė ruo­šia­si 2022 me­tais tap­ti Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne ir vyks­ta re­gist­ra­ci­ja į Aly­taus kul­tū­ros va­dy­bos aka­de­mi­ją (AK­VA), kurioje bus mo­ko­ma šios srities va­dy­bos sub­ti­ly­bių, miu­zik­lo „Bal­ta­ra­gio ma­lū­nas“ kū­rė­jai ir at­li­kė­jai šių įgū­džių įgy­ja prak­tiš­kai.
Aly­tu­je su­kur­to miu­zik­lo tru­pė ba­lan­džio pra­džio­je ruo­šia­si iš­vyk­ti į to­li­mas gast­ro­les – juos į sve­čius pa­kvie­tė JAV Mil­vo­kio ir Či­ka­gos mies­tų lie­tu­vių ben­druo­me­nės. Kelionė neatsitiktinė – šie metai paskelbti Pa­sau­lio lie­tu­vių me­tais. Rengiantis kelionei iš­šū­kių netrūksta, tad ge­ros va­lios mies­tie­čiai ga­li pri­si­dė­ti prie su­ma­ny­mo sėk­mės. Aly­taus „Zon­tos“ klu­bo ini­cia­ty­va va­sa­rio 26 die­ną mies­to te­at­re buvo surengtas ge­ra­da­rys­tės va­ka­ras jau­nie­siems Aly­taus jau­ni­mo cen­tro miu­zik­lo gru­pės at­li­kė­jams pa­rem­ti.

Žurnalo turinys
„Ir aš no­riu va­žiuo­ti į Ame­ri­ką“, – „Bal­ta­ra­gio ma­lū­ną“ pri­sta­tan­čia­me vaiz­do kli­pe, ku­ris, kaip ir pats miu­zik­las, bu­vo pa­ro­dy­tas tarptautiniame vaikų ir jaunimo te­at­rų fes­ti­va­ly­je „Aki­mir­kos“, sa­ko še­šia­me­tė Lie­pa. Ji miu­zik­le įkū­ni­ja pa­grin­di­nę he­ro­ję Jur­gą vai­kys­tė­je.
Ma­žo­ji Lie­pa – „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­los-dar­že­lio iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo gru­pės moks­lei­vė, žen­gia tuo pa­čiu ta­ke­liu, ku­riuo į sce­ną at­ėjo dau­ge­lis ga­bių Alytaus jau­nuo­lių.
„Svar­biau­sia yra ug­dy­mo tęs­ti­nu­mas. Pradinukai, dramos pradžiamokslį gavę te­at­ro stu­di­jo­je „Dre­vi­nu­kas“, da­bar mėgstama veikla gali užsiimti Jau­ni­mo cen­tre. Čia vyks­ta dra­mos už­si­ė­mi­mai, su­bur­ta mu­zi­kai, šo­kiui ga­bių vai­kų kla­sė. Jos pa­grin­du ku­ria­mi ir jung­ti­niai miu­zik­lai, prie ku­rių dir­ba įvai­rių ko­lek­ty­vų va­do­vai“, – pa­sa­ko­ja re­ži­sie­riai, dra­mos mo­ky­to­jai Ie­va Iva­naus­kie­nė ir Jo­nas Gai­žaus­kas.
Kaip kū­ry­bi­nis du­e­tas sa­vo veik­lą pra­dė­ję „Dre­vi­nu­ko“ mo­kyk­lo­je-dar­že­ly­je, įkū­rę dau­gy­bės kon­kur­sų ir fes­ti­va­lių lau­rus nu­sky­nu­sią to pa­ties pa­va­di­ni­mo te­at­ro stu­di­ją, vė­liau Ie­va ir Jo­nas iš­au­gi­no ją iki te­at­ri­nio ju­dė­ji­mo vi­sa­me mies­te. Tai ir Jot­vin­gių gim­na­zi­jo­je gy­vuo­jan­ti dra­mos stu­di­ja „Taš­kas“, ir po Jau­ni­mo cen­tro sto­gu įsi­kū­rę „Skra­jok­liai“, ir, su­vie­ni­jus kū­ry­bi­nes pa­jė­gas, Aly­tu­je ku­ria­mi jau­ni­mo miu­zik­lai – iš­skir­ti­nis reiš­ki­nys Lie­tu­vos kon­teks­te. Pa­na­šūs spek­tak­liai statomi ne­bent Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Čiur­lio­nio me­nų gim­na­zi­joje.
„Į to­li­mas ša­lis iš­vy­kę aly­tiš­kiai pa­si­ilgs­ta sa­vo mies­to ir ati­džiai ste­bi, kas įdo­maus ja­me vyks­ta. Šiuo metu JAV gyvenanti alytiškė Fausta Urbonienė, dirbanti Mil­vokio lituanistinėje mo­kykloje, pasiteiravo Jaunimo centro direktorės Jūratės Treigienės, ar jos ugdytiniai negalėtų pabendrauti su jaunaisiais centro menininkais. Direktorė pa­siū­lė „Bal­ta­ra­gio ma­lū­ną“ nuvežti už At­lan­to“, – pa­sa­ko­ja J. Gai­žaus­kas.
Ne­men­ku iš­šū­kiu su­ma­ny­mą leis­tis į ke­lio­nę pavadino I. Iva­naus­kie­nė, pri­pa­žįs­tan­ti, kad il­gai svars­ty­ti ir ne­te­ko – tie­siog ne­bu­vo lai­ko. Sekdama Aly­taus mies­to te­at­ro aktorių, jau dve­jus me­tus iš ei­lės vyks­tan­čių gast­ro­lių į JAV, pavyzdžiu, miu­zik­lo tru­pė rim­tai ruo­šia­si kū­ry­bi­niam nuo­ty­kiui. Nu­ma­ty­ta pa­ro­dy­ti sep­ty­nis spek­tak­lius Mil­vo­ky­je ir Či­ka­go­je, su­si­tik­ti su ben­druo­me­nė­mis. Į Ameriką vyks 25 jau­nie­ji at­li­kė­jai su ly­din­čiais su­au­gu­siai­siais.
Aly­tiš­kius pa­kvie­tu­sios lie­tu­vių ben­druo­me­nės ža­da „Bal­ta­ra­gio ma­lū­no“ tru­pę ap­gy­ven­din­ti, ta­čiau pa­tiems teks rū­pin­tis trans­por­to Lie­tu­vo­je ir JAV nu­oma. Pinigų, žinoma, reikės ir kas­dieniam maitinimuisi, kitiems organizaciniams reikalams.
Iš­vy­ka pla­nuo­ja­ma tė­ve­lių lė­šo­mis, ta­čiau jų ga­li­my­bės skir­tin­gos, tai­gi la­bai pra­vers­tų rė­mė­jų pa­gal­ba. Pir­muo­ju tru­pės rė­mė­ju ta­po ma­žiau­sios miu­zik­lo ak­to­rės Lie­pos tė­tis Eri­kas Vai­čai­tis: jis pa­do­va­no­jo 100 eu­rų ir pa­ra­gi­no jau­nuo­sius at­li­kė­jus pa­gal­vo­ti, kaip iš­ra­din­gai pa­gau­sin­ti lė­šas. Iš­spaus­di­nę ir iš­pla­ti­nę spek­tak­lio lip­du­kus, už gau­tus pinigus jie su­kū­rė marš­ki­nė­lius su teks­tais iš „Bal­ta­ra­gio ma­lū­no“ ir juos par­da­vė, tai­gi ėmėsi ver­slo pra­džia­moks­lio...
1972 me­tais pa­ra­šy­tos Ka­zio Bo­ru­tos apy­sa­kos „Bal­ta­ra­gio ma­lū­nas“ mo­ty­vais pa­gal Si­gi­to Ge­dos lib­re­tą buvo su­kur­tas iki šiol be­ne po­pu­lia­riau­sias lie­tu­viš­kas miu­zik­las „Vel­nio nuo­ta­ka“. Kompozitoriaus Via­čes­la­vo Ga­ne­li­no mu­zi­ka skamba ir aly­tiš­kių spek­tak­ly­je. Miu­zik­lo kū­ry­bi­nė­je ko­man­do­je dir­bo bū­rys pa­ty­ru­sių pe­da­go­gų ir sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lų. Aran­žuo­tės au­to­rius – An­drius Ab­ro­ma­vi­čius, vo­ka­lo mo­ky­to­ja – Al­do­na Ra­ma­naus­kai­tė, cho­reo­grafiją kū­rė Auš­ra Sau­le­vi­čiū­tė, sce­nog­ra­fi­ją – Ilo­na Ju­ne­vi­čie­nė, kos­tiu­mų dai­li­nin­kė – Ni­jo­lė Ka­taus­kie­nė. Pa­grin­di­nius vaid­me­nis at­lie­ka Lau­ry­nas Bag­do­nas (Pin­čiu­kas), ku­rio pir­mo­ji pa­žin­tis su te­at­ru įvy­ko dar „Dre­vi­nu­ke“, Uo­sis No­jus Gal­ke­vi­čius (Bal­ta­ra­gis) ir Sau­lė Bla­žai­ty­tė (Jur­ga).
Kuo ypa­tin­gas aly­tiš­kių „Bal­ta­ra­gio ma­lū­nas“? Mokytojai Ie­va ir Jo­nas ­juo­kau­ja, kad, nors dau­gu­ma miu­zik­lo atlikėjų jau be­veik pil­na­me­čiai, te­ko ku­piū­ruo­ti ari­jas su užuo­mi­no­mis apie stip­riuo­sius gė­ri­mus. (Juo­kas juo­kais, bet mė­gė­jiš­kų te­at­rų fes­ti­va­lis „Pie­nių vy­nas“ jau nu­ken­tė­jo dėl sa­vo pa­va­di­ni­mo). Ki­tas klau­si­mas, ar pa­na­šius ku­rio­zus ga­li­ma ver­tin­ti kaip mo­kyk­li­nio te­at­ri­nio ju­dė­ji­mo tik­rą­sias pro­ble­mas? Kaž­ko­dėl nie­kas gar­siai ne­kal­ba apie tai, kad Lie­tu­vo­je tie­siog ka­tast­ro­fiš­kai ma­žė­ja te­at­ro stu­di­jų, ku­rio­se vai­di­na pa­tys ma­žiau­sie­ji. Prie­žas­tis – te­at­rų va­do­vai dir­ba iš en­tu­ziaz­mo, atlygis men­kas, o tė­vai ir įstai­gų va­do­vai no­ri grei­to re­zul­ta­to.
Ar įma­no­ma per 4 sa­vai­ti­nes pa­mo­kas su­kur­ti spek­tak­lį?“ – klausia I. Iva­naus­kie­nė. Ir pri­du­ria, kad, ži­no­ma, įma­no­ma, jei dar­bas su vai­kais mo­kyk­li­nia­me te­at­re yra va­do­vo po­mė­gis, tik ne­ži­nia, kiek il­gai to­kiu en­tu­ziaz­mu gy­vas bū­si. La­bai svar­bus ir pa­čios įstai­gos pa­lai­ky­mas, su­pra­ti­mas, kad le­mia ne vie­no ar ki­to ko­lek­ty­vo for­ma­li­za­vi­mas, bet pa­jė­gų su­tel­ki­mas. Taip Aly­taus jau­ni­mo cen­tre nu­ti­ko įkū­rus ga­bių vai­kų kla­sę ir te­at­ro stu­di­ją „Skra­jok­liai“, ap­link ku­riuos su­bur­tos kū­ry­bi­nės pa­jė­gos lei­džia pa­siek­ti la­bai įdo­mių re­zul­ta­tų. Pavyzdys – miu­zik­las „Bal­ta­ra­gio ma­lū­nas“, kuris Aly­taus var­dą jau vi­sai ne­tru­kus gar­sins JAV.