„Baroko pavasaris Biržuose“ įsibėgėja

2019 Nr. 3–4 (494–495), Romualda Butkevičienė

Tarptautinis senosios muzikos festivalis „Baroko pavasaris Biržuose“ šiemet švenčia penkerių metų jubiliejų. Kaip ir kasmet, pilyje ir bažnyčiose skambanti barokinė muzika kviečia miesto bendruomenę ir svečius mėgautis jau pažįstamomis ir dar negirdėtomis melodijomis.

Atidarymo koncertą kovo 11-ąją „Laisvės kalba“ dovanojo ekspresyvaus ir jaunatviško NICO (Naujų idėjų kamerinio orkestro) styginių kvartetas – Augusta Jusionytė (smuikas), Dalia Simaška (smuikas), Julija Ivanova (smuikas, altas), David Dumčius (violončelė). Charizmatiški atlikėjai privertė klausytojus kitaip pažvelgti į senosios muzikos interpretavimą. Styginių kvartetas pagriežė populiariuosius Antonio Vivaldi (1678–1741) „Metų laikus“ ir kompozitorės Hildegardos Bingenietės (1098–1179) muzikos.

Antrasis koncertas gausiai susirinkusią publiką nukėlė į Ispaniją. Australas Christopheris Berensenas senosios muzikos mylėtojus pradžiugino klavesino rečitaliu „Ispaniškos šaknys“. Jo programa apėmė kūrinius nuo ankstyvojo renesanso (Antonio de Cabezón) iki vėlyvojo baroko (Domenico Scarlatti, Antonio Soler).

Trio „Rosa Mundi“ koncerte „Saulė ir mėnulis“ (The Sun and the Moon) skambėjo renesanso ir baroko vokaliniai kūriniai – vokiečių, prancūzų, anglų, italų dainos, vienijamos meilės temos. Emma Lisa-Roux (liutnia, vokalas), Darina Ablogina (barokinė skersinė fleita) ir Johnas Martlingas (liutnia, vokalas) jautriai ir subtiliai perteikė šviesią meilės lyriką.

Šveicarų kolektyvas „Viatoribus“ pasakojo istorijas apie Danijos karalių Kristianą IV (1577 –1648), žinomą muzikos mecenatą, į savo dvarą kviesdavusį geriausius protestantiškosios Europos muzikantus. Jame tarnavo žymūs kompozitoriai, tarp jų vokietis H. Schützas ir britas J. Dowlandas, čia dirbo ir geriausi danų muzikai, išsilavinimo įgyti vykdavę net į Veneciją pas įžymųjį Giovanni Gabrieli. Koncerte „Į Daniją drauge su „Viatoribus“ (Cum Viatoribus ad daniam) keliavome klausytis karaliaus malone klestinčios sakralinės muzikos ir populiariausių to meto dvaro šokių bei madrigalų. Iš įvairių šalių susirinkę jauni atlikėjai – Mirjam Striegel (sopranas, Vokietija), Katharina Hauhn (cinkas, Austrija), Phillipas Boyle (trombonas, Norvegija), Johnas Martlingas (arkiliutnia, Švedija) – mėgavosi senosios muzikos melodijomis, prasmingai dėliodami jas į istorinį kontekstą. Ypač smagu buvo išgirsti perduodamus linkėjimus nuo „festivalio kūdikio“ Indrės Kučinskaitės, šiuo metu studijuojančios garsiausioje pasaulyje senosios muzikos mokykloje „Schola Cantorum Basiliensis“, prie kurios veikia Bazelio ansamblis, beje, Biržuose girdėtas ir praėjusiais metais.

Festivalis jau turi tradiciją gavėnios metu pakviesti į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią susikaupti, apmąstyti Išganytojo kančios klausantis didžiausių baroko genijų muzikos. Šiais metais skambėjo Johanno Sebastiano Bacho opusai – giesmės, arijos iš kantatų bei pasijų, jas atliko ansamblis „Duo Barocco“ – mecosopranai Renata Dubinskaitė ir Saulė Šerytė – kartu su vargonininku Vilimu Norkūnu.

Festivalis gaivina ir vargonų koncertų praktiką, juolab kad Biržų evangelikų reformatų bažnyčia turi tokį spalvingai skambantį instrumentą. Verbų sekmadienio išvakarėse vargonuos Vilimas Norkūnas, jis atliks pas mus dar negirdėto italų kompozitoriaus Michelangelo Rossi Tokatą, skambės Girolamo Frescobaldi ir Jano Pieterszoono Sweelincko kūriniai. Girdėsime ir Tarquinio Merulos, 1621–1626 m. tarnavusio ir kūrusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare, melodijas.

Antros Velykų dienos vakare Biržų pilies menėje skambės arfos garsai. Iš Prancūzijos sulauksime ansamblio „La harpe de mélodie“ (Dainuojanti arfa) – mecosoprano Cécile Banquey ir arfininkės Véronique Musson-Gonneaud. Skambės prancūzų kompozitorių Jacobo Senlècheso, Guillaumeˊo de Machaut, Gilleso Binchois, Johno Dowlando, Jacquesˊo Arcadelto ir kitų kompozitorių kūriniai.

„Baroko pavasaris Biržuose“ turi išskirtinį bruožą – meistriškumo kursus, juose jaunieji atlikėjai, muzikos mokyklų auklėtiniai turi galimybę gauti pamokas iš senosios muzikos profesionalų. Šių metų naujovė ir staigmena – asociacijos „PopˊHarpe“ (Prancūzija) rengiamos arfų gamybos dirbtuvės. Kursų dalyviai gamins arfas, įgis pirmuosius skambinimo įgūdžius.

Biržų festivalyje atskleidžiami dar menkai pažįstami instrumentai. Šiemet išgirsime Classo Harderso (Vokietija) viola da gamba griežiamas melodijas, kurios nukels klausytoją į Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV dvarą. Programa „Versalio virtuoziškumas“ atskleis šio styginio instrumento dainingą ir ugningą prigimtį.

Į gegužę įžengęs festivalis vilios klausytis „Dangiškų sonatų“. Jos kerės gražiausiomis baroko sonatomis, kupinomis nostalgijos ir džiugesio, palaimos ir susimąstymo. Išilgine fleita grojanti Ieva Baublytė ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas kvies pasiklausyti žaviausių G. F. Händelio, J. S. Bacho, G. P. Telemanno, A. Corelli ir kitų kompozitorių sonatų.

Baigiamasis koncertas – draugystės, gražaus bendradarbiavimo su kaimynais latviais šventė, kasmet festivalį „Baroko pavasaris Biržuose“ papuošia latvių senosios muzikos atlikėjai. Šių metų renginį užbaigs baroko muzikos orkestras „Collegium Musicum Riga“ (vadovas Māris Kupčs) ir lietuvių dainininkė Rūta Vosyliūtė. Muzikine programa „Aria da capo“, parengta naudojant kastratų ir retą moterų dainininkių barokinį repertuarą, siekiama XXI a. publikai atskleisti baroko muzikos teatrališkumą. Režisierė – Jūratė Širvytė-Rukštelė, kostiumų dailininkė – Renata Valčik.

Traviata
Prenumeruokite „Muzikos barus“!